Kauno apygardos teismo nutartis

2012-06-07 · Civilinė byla Nr. 2A-884-390/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-07
Bylos Nr.
2A-884-390/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Palubinskaitė (pirm.), Algimantas Kukalis (pran.), Arvydas Žibas
Atsakovas
akcinės bendrovės „Autrolis“
Ieškovas
M. L.
Trečiasis asmuo
J. K., akcine bendrove „Lietuvos draudimas“
Advokatai
Žilvinas Kalinauskas
Kategorijos
  • 73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-884-390/2012
Pirmosios instancijos teismo teisėja: Vidutė Liubševičiūtė
Procesinio sprendimo kategorijos: 73.2.5.5.; 121.21. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 7d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Palubinskaitės (pirmininkaujanti), Algimanto Kukalio (pranešėjas) ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo akcinės bendrovės „Autrolis“ atstovo advokato Žilvino Kalinausko apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-9694-713/2011 pagal ieškovės M. L. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Autrolis“, su trečiaisiais asmenimis J. K., akcine bendrove „Lietuvos draudimas“ uždarąja akcine draudimo bendrove „Ergo Lietuva“ dėl deliktinės atsakomybės.

Kolegija išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė M. L. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovo AB „Autrolis“ priteisti 2645,07 Lt turtinės žalos; 15 000,00 Lt neturtinės žalos; 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 22-26). Nurodė, kad 2009-06-23 apie 14.00 val. Kauno mieste važiavo 11-uoju numeriu pažymėtu troleibusu, priklausančiu atsakovei AB „Autrolis“, kurį vairavo atsakovės darbuotojas J. K.. Ieškovė ruošėsi išlipti ir troleibusui artėjant prie sustojimo „Kalniečiai“, ieškovė pakilo iš sėdimos vietos, priėjo prie priekinių troleibuso durų, prie jų sustojo ir, laikydamasi už tam skirto turėklo, laukė kol troleibusas sustos, tačiau netikėtai vairuotojas ypatingai staigiai stabdė troleibusą, todėl ieškovė neįstengė išsilaikyti ir krito ant nugaros. Dėl šio įvykio ieškovė patyrė traumą - jai konstatuotas stuburo Ro“ kompresinis Th 11 slankstelio lūžis. Teigia, kad aukščiau paminėtos faktinės aplinkybės atitinka CK 6.246 - 6.249 str. nustatytas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtą veiką (Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimas), žalą (ieškovės sveikatos sutrikdymas), priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos (atsakovo sukeltos avarijos metu buvo sutrikdyta ieškovės sveikata).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu (2 t. b. l. 52-57) ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei M. L. iš atsakovo AB „Autrolis“ 2 202,18 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 4 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2011-01-10) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1660 Lt bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje ieškinį atmetė, priteisė valstybei iš AB „Autrolis“ 186 Lt žyminio mokesčio, 73 Lt pašto išlaidų. Sprendimą teismas grindė šiais argumentais:

1. Dėl atsakovo tinkamumo. Iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 3 str. 1-3 d. matyti, kad šios draudimo sutarties rūšies, tai yra transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, sutartys yra sudaromos tik trečiojo asmens - nukentėjusiojo eismo įvyko metu, kuriame dalyvavo šia draudimo sutarties rūšimi apdrausta transporto priemonė, – naudai. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 str. 1 d. nustatyta imperatyvi teisės norma, kad nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui, tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę, atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – šio įstatymo 17 ir 18 str. nurodytais atvejais – Biurui ar Biuro atstovui. Kitaip tariant, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymo atveju įstatymo leidėjas specialiuoju įstatymu yra imperatyviai įtvirtinęs nukentėjusiojo eismo įvykio metu teisę savo pasirinkimu kreiptis dėl žalos atlyginimo arba tiesiogiai į asmenį, kuris buvo didesnio pavojaus šaltinio (transporto priemonės) valdytojas, vadovaujantis civilinės deliktinės atsakomybės atsiradimo pagrindu (CK 6.263 str. ir CK 6.270 str.), arba tiesiogiai į draudiką, vadovaujantis civilinės sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindu (CK 6.256 str.). Todėl teismas sprendė, kad šiuo atveju ieškovei, kaip nukentėjusiajai eismo įvykio metu, nusprendus dėl žalos atlyginimo kreiptis tiesiogiai į žalą padariusį asmenį, tai yra į transporto priemonės valdytoją AB „Autrolis“, pastaroji buvo teisėtai ir pagrįstai į bylą įtraukta atsakove, o draudikas UADB „Ergo Lietuva“ buvo teisėtai ir pagrįstai į bylą įtraukta trečiuoju asmeniu atsakovės pusėje.

2. Dėl turtinės žalos priteisimo. Teismas nustatė, kad ieškovė prašė priteisti vaistams, procedūroms ir slaugai išleistus 2645,07 Lt, tačiau atsižvelgė į tai, kad ne visi pateikti kasos čekiai yra įskaitomi (1 t., b. l. 39, 43). Teismas vertino, kad ieškovė įrodė aplinkybę, jog jai buvo būtina priežiūra, ji negalėjo vaikščioti, J. N. sumokėjo 950 Lt už slaugą (1 t., b. l. 37, liudytojos J. N. paaiškinimai (2 t., b.l. 47), todėl šią sumą laikė pagrįsta. Teismas vertino, kad ieškovė, teigdama, kad ji susirgo osteoporoze, po eismo įvykio, to neįrodė, Iš Mykolo Riomerio teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto 2009-09-18 išvados Nr. G 3093/09 (02) kurioje konstatuota, kad M. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl XI krūtininio slankstelio lūžimo, taip pat trečiajam asmeniui pripažinus, kad su šia patirta trauma yra susiję vaistai: Xeto Rapid 39,66 Lt ir 16,55 Lt, rentgenas 60,00 Lt , vaistai „Tiapridal“ 21,83 Lt, „Neuro-3“, sauskelnės 41,20 Lt, 25,69 Lt, 24,22 Lt, Miclonax (klizma) 8,03 Lt, gydomasis diržas 265,00 Lt, viso - 502,18 Lt ir kad ieškovė turėjo primokėti 750,00 Lt sanatorinio gydymo Birštono sanatorijoje „Versmė“, kadangi Ligonių kasos viso gydymosi kelialapio neapmoka, ieškovei minėtų vaistų ir sanatorinio gydymo būtinumą bei išlaidas 2202,18 Lt pagrindus (1 t., b. l. 37, 39, 43, 98-101, 107-108, 102 –105: čekiai 2, 3, 5, 9, 12,13 101), teismas laikė šias sumas pagrįstomis. Nors ieškovė byloje buvo pateikusi Ambulatorinę kortelę ir kortelės išrašus (2 t., b. l. 7-19), tačiau teismas, neturėdamas specialių žinių, negalėjo išrašytų vaistų priskirti prie vartotinų būtent dėl patirtos traumos, dalis pateiktų čekių yra neįskaitomi, todėl prašoma priteisti 442,89 Lt materialinė žala netenkintina.

3. Dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas, nustatinėdamas ieškovei padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad ieškovei eismo įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 139; baudžiamoji byla Nr. 20-1-00661-09, b. l. 13,14-16, 19-27, 42), kad dėl eismo įvykio ieškovė neabejotinai patyrė tam tikrą emocinę ir psichologinę įtampą bei išgyvenimus, eismo įvykio metu padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas iš dalies turėjo neigiamos įtakos ieškovės socialinio gyvenimo intensyvumui, ieškovė dėl patirto stuburo slankstelio lūžio jaučia nepatogumus, tačiau autoįvykis buvo išprovokuotas trečiojo asmens, vairuotojas J. K. staigiai stabdydamas siekė išvengti skaudesnių pasekmių, veikė būtinojo reikalingumo atveju, taigi dėl autoįvykio yra kaltas nenustatytas BMW vairuotojas, o ne atsakovės AB „Autrolis“ darbuotojas, be to, teismas įvertino ir pačios ieškovės neatsargumą.

4. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atitinkamai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalis teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas AB „Autrolis“ prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo šiuos argumentus:

1. Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Iš pateiktų į bylą ieškovės medicininių dokumentų matyti, jog dar iki patirtos traumos Ieškovei buvo diagnozuota osteoporozė (lėtinė liga), kurios simptomai yra būtent tokie, kokius įvardina iškovė, t. y. juosmens skausmas, raumenų silpnumas, apatinės kūno dalies skausmas. Teismas, nustatinėdamas ieškovei padarytos neturtinės žalos dydį, vertino tai, jog dėl patirto stuburo slankstelio lūžio ieškovė jaučia nepatogumus. Atsakovo nuomone, ši teismo išvada neatlikus medicininės ekspertizės, kurios metu būtų atsakyta į klausimą, ar ieškovės jaučiami nepatogumai, skausmai yra traumos, patirtos 2009 m. birželio 23 d. įvykusio eismo įvykio metu, liekamieji reiškiniai, ar tai ieškovei diagnozuotos lėtinės ligos - osteoporozės sukeliami skausmai, yra nepagrįsta. Nors teismas teisingai konstatavo, jog J. K. veiksmuose nėra kaltės dėl ieškovės patirtos traumos, tačiau netinkamai vertino pačios ieškovės veiksmus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog dėl sustabdyto troleibuso sužalojimus patyrė tik ieškovė. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, jog transporto priemonėje buvo laisvų sėdimų vietų, tačiau ji jomis nepasinaudojo. Ieškovė nurodė, jog pakilo iš sėdimos vietos pasirengdama išlipti iš troleibuso transporto priemonei neprivažiavus iki sustojimo, o tik sustojus intensyvioje kelių eismo sankryžoje. Ieškovė, žinodama, jog serga osteoporoze, neįvertindama savo amžiaus (73 m.), fizinių galimybių, transporto priemonės stabdymo metu neišsilaikė ir parkrito. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad daugiau keleivių, važiavusių atsakovui priklausančia transporto priemone, nesusižalojo ir tai patvirtina tą aplinkybę, jog tiek troleibuso važiavimo greitis, tiek stabdymas nebuvo toks, jog atsargiai ir apdairiai bei rūpestingai besielgiantis žmogus šioje situacijoje susižalotų. Atsakovo nuomone, ieškovės patirtus sužalojimus lėmė jos didelis neatsargumas.

2. Dėl turtinės žalos atlyginimo. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės nurodo, jog sveikatos grąžinimo išlaidos atlyginamos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, apima tas gydymo išlaidas, kurios kyla dėl būtinybės panaudoti tokius gydymo metodus, procedūras ir priemones, kurie nėra apmokami nukentėjusiam trečiajam asmeniui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir kurie buvo skirti sužalotą asmenį gydančio gydytojo, taip pat kitos su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Teismas pripažino kaip pagrįstomis išlaidomis pateiktus ieškovės į bylą kvitus įsigyjant medikamentus „Xeto Rapid“ - 39,66 Lt ir 16,55 Lt, „Tiapridal“ - 21,83 Lt, „Neuro 3“, „Miclonax“ (klizma) - 8,03 Lt, gydomasis diržas - 265 Lt, sauskelnės – 91,11 Lt, viso 502,18 Lt. Atsakovo nuomone, teismas, pripažindamas šias išlaidas pagrįstomis, nesivadovavo eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis, kadangi šių išlaidų įrodymo pagrįstumui ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog šie medikamentai buvo skirti gydančio gydytojo.

3. Dėl procesinių teisės normų taikymo. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. nurodoma, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje įvykusio eismo įvykio metu padaryta žala asmens sveikatai ir (ar) atimta asmens gyvybė, kai žala padaryta aplinkybėmis, įrodančiomis transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę, tačiau eismo įvykį sukėlusi transporto priemonė ir (ar) kaltininkas nėra nustatyti - išmokas pagal šį punktą nukentėjusiems tretiesiems asmenims ir dėl padarytos žalos turtui nukentėjusiam trečiajam asmeniui išmoka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog eismo įvykį sukėlusi transporto priemonė, atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00661-09, nenustatyta. Vadovaujantis TPVCAPDĮ 17 str. 1 d., 2 p. šio ginčo atveju atlyginti patirtą eismo įvykio metu ieškovės žalą privalo atlyginti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras. Remiantis LR CPK 329 str. 2 d. absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais, be kita ko, yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Šiuo atveju priimtas pirmos instancijos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-9694-713/2011 tiesiogiai liečia Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro materialiąsias teises ir pareigas.

Tretysis asmuo UADB „Ergo Lietuva“ prisidėjimu prie apeliacinio skundo palaiko skunde išdėstytus argumentus ir reikalavimus ir prašo skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Ieškovė M. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti šiais argumentais:

1. Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tai, kad ieškovė po patirtos traumos jautė ne tik nepatogumus, bet ir fizinį skausmą, liekamuosius reiškinius patvirtina į bylą pateikta visa eilė medicininių dokumentų: Viešosios įstaigos Kauno Raudonojo kryžiaus klinikinės ligoninės I Ortopedijos - Traumatologijos skyriaus ligos istorijos Nr. S9-4412 išrašas, kuriame pateikiama informacija apie pirminę potrauminę ieškovės būklę nuo 2009-06-23 iki 2009-07-02, 200-07-08, 2009-11-17, 2010-01-06, 2010-05-25, 2010-06-16, 2010-09-01, 2010-10-21-2010-12-28, 2011-07-14 M. L. ligos istorijos įdėtiniai lapai, kuriuose pabrėžiamas ieškovės patiriamas potrauminis nugaros skausmas, 2010-01-14 bei 2010-01-15 Kauno Kalniečių poliklinikos išrašai iš medicininių dokumentų, kuriuose nurodoma, jog po stuburo lūžio ligonės judesiai riboti ir skausmingi, UAB „Bendrosios medicinos praktika“ 2010-01-15 išrašas iš medicininių dokumentų, kuriame nurodyta, jog po 2009-06-23 traumos pacientei skauda apatinę nugaros dalį ir juosmeninę stuburo dalį, 2010-10-19 gydytojos E. G. raštas, konstatuojantis nugaros skausmus, pablogėjusią atmintį, galvos svaigimą, atsiradusią mašinų baimę. Taigi ginčo atveju nebuvo poreikio skirti byloje medicininę ekspertizę. Apeliantas nepagrįstai kaltina atsakovę nerūpestingumu, nes jokie teisės aktai nenustato pareigos keleiviui užimti laisvą sėdimą vietą. Ieškovė iš sėdimos vietos pakilo transporto priemonei sustojus intensyvioje kelių eismo sankryžoje, kadangi iš karto už šios sankryžos ir buvo stotelė, kurioje ieškovė ketino išlipti.

2. Dėl turtinės žalos atlyginimo. Preparatai „Xeto Rapid“, „Tiapridal“, „Neuro 3“, „Microlax“, sauskelnės ir gydomasis diržas įsigyti esant objektyviam jų poreikiui palengvinti traumos liekamuosius reiškinius. Šių išlaidų nepripažinimas atlygintinomis reikštų proporcingumo tarp patirtos traumos sukeltų nepatogumų bei priemonių jiems neutralizuoti iškreipimą.

3. Dėl procesinių teisės normų taikymo. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro įtraukimui į bylą nėra jokio teisinio pagrindo bei poreikio - žalą bei jos dydžio nustatymą administruoja ne Biuras, o draudikas. Be to, TPVCAPDĮ 13 str. 1 d. nustato, jog nukentėjęs asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui, tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę, atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba - šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais - Biurui ar Biuro atstovui, taigi pretenzija dėl padarytos žalos negali būti teikiama biurui, jeigu nukentėjęs asmuo yra kreipęsis į teismą, kad per eismo įvykį padarytą žalą atlygintų kaltininkas arba atsakingas draudikas, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, jog ginčo atveju atsakingas už padarytą žalą asmuo yra AB „Autrolis“ bei į tai, jog ieškovė yra kreipusis į teismą, jog žalą atlygintų būtent AB „Autrolis“, pretenzija dėl padarytos žalos biurui negali būti teikiama.

4. Dėl atsakovo reikalavimo. Atsakovo reikalavimas panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-9694-713/2011 ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, prieštarauja apeliacinio skundo pagrindams bei motyvams. Atsakovas kvestionuoja neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų taikymą, taigi jis iš esmės pripažįsta savo civilinės atsakomybės kilimą, tik ginčija neturtinės žalos dydį, tačiau nenurodo kokia apimtimi teismas turėtų šį dydį mažinti. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog jis nesutinka su teismo priteista turtine žala dalyje dėl 502,18 Lt. Tai reiškia, kad likusioje dalyje dėl 1 700 Lt Atsakovas savo atsakomybę pripažįsta. Remiantis šiais argumentais, apeliacinio skundo reikalavimas ieškinį atmesti visa apimtimi ir pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti visa apimtimi, kai iš atsakovo argumentų akivaizdu, jog dalyje reikalavimų Atsakovas savo atsakomybę pripažįsta yra teisiškai nelogiškas bei negali būti tenkinamas.

Tretysis asmuo UABD „Ergo Lietuva“ atsiliepimu į skundą prašo jį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

1. Dėl procesinių teisės normų pažeidimo. Eismo įvykį sukėlusio transporto priemonės BMW valdytojo civilinė atsakomybė yra įrodyta, tačiau ši transporto priemonė nebuvo nustatyta. Tokioje situacijoje žalą atlyginti turi Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras.

2. Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kauno apskrities VPK KPV pažymoje dėl eismo įvykio administracinėje byloje Nr. 20/0109000289695 nurodyta, kad troleibuso vairuotojas J. K. savo veiksmais Kelių eismo taisyklių nepažeidė. Jis buvo priverstas stabdyti, nes iš stovėjimo aikštelės, esančios prie PC „Savas“, į Savanorių pr. įvažiavo automobilis BMW ir staiga stabdė, taip sukeldamas avarinę situaciją. Troleibuso vairuotojo veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų, kaltės ar priežastinio ryšio - sąlygų civilinei atsakomybei kilti. Tiek AB „Autrolis“, tiek UADB „ERGO Lietuva“ civilinė atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, jei atsiranda troleibuso savininkų ir valdytojų (atsakovo) civilinė atsakomybė (Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 str. 1 d.). Todėl teismas nepakankamai vertino ieškovės veiksmus avarinės situacijos metu. Be to ieškovės pateikiami įrodymai - medicininiai dokumentai - kelia abejonių, nes dar iki eismo įvykio ji sirgo lėtinėmis ligomis. Ieškovės įvardinami juosmens skausmai, raumenų silpnumas, apatinės kūno dalies silpnumas yra lėtinių ligų, o ne patirtos traumos padariniai.

3. Dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismas nepagrįstai priteisė 502,18 Lt. medikamentams ir procedūroms, kadangi ieškovei priteisti vaistai yra skirti nervų sistemos ligoms gydyti, o tai visiškai nesusiję su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais. Iš medicininių dokumentų matyti, kad ieškovei nustatytas postmenopauzinis šlapimo nelaikymas, kuris yra visiškai nesusijęs su patirta trauma, todėl priteista Microlax klizma ir sauskelnės nebuvo skirtos patirtos traumos gydymui.

Trečiasis asmuo A B „Lietuvos draudimas“ atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą nepateikė.

Šalies argumentai

Apeliantas prašė bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apelianto apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą nepripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme yra būtinas (CPK 322 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje trečiojo asmens A B „Lietuvos Draudimas“ procesinė padėtis lemia tai, ar gali būti patenkinti ieškovo pareikšti ieškinio reikalavimai. Pagal C P K 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba saugomas interesas. Taigi, ieškovo teisė pareikšti ieškinį konkrečiam asmeniui ar keliems asmenims yra neginčijama teisė. Tačiau ieškinys turi būti pareiškiamas tinkamam atsakovui arba tinkamiems atsakomas. Jeigu jis pareiškiamas netinkamam atsakovui ( atsakovams), tokį atsakovą ( atsakovus) šalies motyvuotu prašymu galima pakeisti tinkamu atsakovu ( atsakovais). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nekėlė klausimo dėl trečiojo asmens A B „Lietuvos Draudimas“ procesinės padėties pakeitimo, tačiau toks klausimas yra ypač aktualus.

Tretieji asmenys yra byloje dalyvaujantys asmenys (CPK 37 straipsnio 2 dalis). Jie gali būti pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 straipsnis) arba jų nepareiškiantys (CPK 47 straipsnis). Asmens, kaip dalyvaujančio procese trečiuoju asmeniu, procesinę padėtį lemia jo suinteresuotumas byla. Tuo tarpu šalis (ieškovas) reiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti. Reikalavimas reiškiamas kitai šaliai (atsakovui). Tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio subjektui, teismas galį priimti sprendimą, sukeliantį tam asmeniui teisines pasekmes. Kol asmuo nėra atsakovas, dėl tokio asmens teismas negali priimti jo teises ir pareigas nustatančio sprendimo.

C P K 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Šioje normoje yra įtvirtinta galimybė netinkamą šalį pakeisti tinkama šalimi. Netinkamos šalies pakeitimas tinkama šalimi taip pat reiškia, kad teismas ieškovo prašymu gali pakeisti toje byloje dalyvaujančio asmens procesinę padėtį.

Nagrinėjant bylą ieškovė neprašė, o pirmosios instancijos teismas nesiūlė ieškovei byloje trečiąjį asmenį A B „Lietuvos Draudimas“ pakeisti atsakovu. Apylinkės teismas nagrinėjo bylą iš esmės nekreipdamas dėmesio į atsakovo A B „Autrolis“ ir trečiojo asmens A B „Lietuvos draudimas“ sudarytą bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį ( t 1., b.l. 90 ). Šia sutartimi atsakovas AB „Autrolis“ savo veiklą yra apdraudęs civiline atsakomybe. Draudimo sutarties sąlygų priedo prie draudimo sutarties 1. 2 punktas ( t. 1., b.l. 91) patvirtina, kad Draudėjo turtiniai interesai yra susiję su Draudėjo civiline atsakomybe trečiajam asmeniui už žalą, kilusią dėl keleivių pervežimo troleibusais Kauno mieste. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad iš paminėtos sutarties A B „Lietuvos Draudimas“ atsiranda pareiga būti byloje atsakovu. Ieškovė ieškinį reiškia ir atsakovui A B „Autrolis“, todėl byloje galimas ir procesinis bendrininkavimas ( C P K 43 straipsnis). Jį lemia materialieji teisiniai santykiai, iš kurių kilo ginčas. Ieškovė nurodo, kad žala jai atsirado važiuojant troleibusu priklausančiu A B „Autrolis“, kurį vairavo jo darbuotojas J. K.. Nustatyta, kad atsakovo A B „Autrolis“ transporto priemonė eismo įvykio metu buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, draudimo kompanijoje UAB „Ergo Lietuva“.

Esant nurodytam teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, kad byloje A B „Lietuvos Draudimas“ dalyvautų atsakovu ir pasiūlyti ieškovei tokio byloje trečiojo asmens procesinę padėtį pakeisti. To neatlikus pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas civilinio proceso kodekso normas pritaikė netinkamai. Tinkamo atsakovo neįtraukimas į bylą lėmė tai, kad nebuvo atskleista bylos esmė ir priimtas neteisėtas teismo sprendimas ( C P K 263 straipsnis). Dėl to, apylinkės teismo sprendimas naikintinas ir bylą perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ( C P K 329 straipsnio 1 dalis, C P K 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą pardavus nagrinėti iš naujo apelianto apeliacinio skundo argumentai neanalizuotini ir teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos C P K 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kolegija,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2011m. gruodžio 12d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos teisėjai Algimantas KukalisRūta PalubinskaitėArvydas Žibas