Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-07-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-944-818/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-07-10
Bylos Nr.
II-944-818/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01044-2024-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Pažeidėjas
B. D.
Kategorijos
  • 16.9.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-944-818/2024Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01044-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.8.1; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. liepos 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,sekretoriaujant Violetai Makevičienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui B. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs B. D., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2024 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-12796-2024 pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

B. D. (toliau – ir pareiškėjas) 2024 m. gegužės 9 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-12796-2024 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis vairavo automobilį „BMW 530“, v/n (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, taip pažeisdamas KET patvirtintų LRV 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 14 punkto reikalavimą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo 2024 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-12796-2024 (toliau – skundžiamas nutarimas) už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą B. D. skirta 320 Eur bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 7 mėnesiams.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, prašydamas pakeisti Institucijos Nutarimą dalyje dėl poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės termino sutrumpinimo. Grindžiamas skundą B. D. pabrėžė, jog jis nėra piktybinis pažeidėjas ir tai yra pirmas tokio pobūdžio administracinis nusižengimas. Pareiškėjas suvokia, kad jis įvykdė administracinį nusižengimą, dėl to gailisi, tačiau jo elgesys nesukėlė jokio pavojaus ir nebuvo atliktas tuo tikslu, kad būtų išreikšta nepagarba kitiems eismo dalyviams. Pareiškėjo teigimu paskirta administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga padarytam nusižengimui, pažeidimas buvo padarytas dėl neatsargumo, nesiekiant tyčia pažeisti įstatymus. Be to, teisė vairuoti transporto priemonės jam yra reikalinga ir dėl pareiškėjo vykdomos darbinės veiklos, nes jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), jis vienintelis šeimoje maitintojas, augina mažametį vaiką. Pareiškėjas prašo atsižvelgti į aukščiau minėtas aplinkybės bei pakeisti Institucijos priimtą nutarimą bei sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo (teisė vairuoti transporto priemones) terminą.

Atsiliepimas

Institucijos atsiliepime į pareiškėjo skundą teigiama, kad Institucijos vyriausiasis tyrėjas objektyviai, visapusiškai išnagrinėjus surinktą medžiagą, tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir nustačius būtinus administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, požymius, atsižvelgus į administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat remdamasi ANK 34 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskyrė teisingą administracinę nuobaudą – artima minimui 320 Eur baudą ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą nustatytam 7 mėnesių terminui.

Institucijos vertinimu, nagrinėjamu atveju negali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darydamas administracinį nusižengimą, todėl privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Pareiškėjas padarė vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę neturėdamas šios teisės. Esant tokioms aplinkybėms, švelnesnės, nei straipsnio sankcijoje nustatyta, administracinės nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas su teismų praktika analogiškose bylose, valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą neturint šios teisės ir su visuomenės interesu, kad asmuo, sukėlęs realią grėsmę jos nariams, neišvengtų atsakomybės. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad, įstatymų leidėjui nustačius griežtas sankcijas už aptariamo administracinio nusižengimo padarymą, yra vertinamas visuomenės interesas, prevenciniai administracinės atsakomybės taikymo tikslai ir pažeidėjo nubaudimas tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Šiuo atveju asmens, padariusio administracinį nusižengimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jo darbu ar šeiminiais įsipareigojimais, yra adekvatus padaryto administracinio nusižengimo rezultatas ir negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą.

Pareiškėjas, žinodamas, kad dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo kils papildomi nepatogumai, turėjo būti ypač suinteresuotas be teisių nevairuoti ir nedaryti administracinio nusižengimo, kuris galėtų lemti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą ir nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus administracinio nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio administracinį nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu administraciniu nusižengimu. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo pareiškėjui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Teismo posėdžio metu B. D. palaikė savo skundą ir prašė skundžiamą nutarimą pakeisti dalyje dėl jam taikyto administracinio poveikio priemonės termino sutrumpinimo. Nurodė, kad automobilį „BMW“ vairavo tik trumpą laiką bei nedidelį atstumą, nes sutuoktinės prašymu jis tikrino automobilio variklio veikimą, jo vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas pasibaigė dėl jo neatidumo, jis nėra piktybinis pažeidėjas, šeimoje vienintelis dirbantis, augina mažametę dukrą, be vairuotojo pažymėjimo jis gali būti atleistas iš darbo.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados

B. D. skundas netenkinamas.

Nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu sutiko, kad padarė administracinį nusižengimą, ir neginčijo jo padarymo aplinkybių. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.

B. D. skunde keliamas pagrindinis klausimas, susijęs su administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) termino proporcingumu.

ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta bauda vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Be to, to paties straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta, kad už šio straipsnio 3 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

Taigi įstatymų leidėjas įtvirtino bendrą taisyklę, kad už ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paprastai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Nagrinėjamu atveju B. D. skundžiamu nutarimu už ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 7 mėnesiams, t. y. artimam minimui įstatyme nustatytam terminui.

B. D. skunde prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jam paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje – skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą kuo trumpesniam terminui. Atsižvelgdamas į tai, teismas plačiau pasisako tik dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybės pareiškėjui B. D..

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Tokia pati taisyklė galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.

Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pareiškėjo asmenybę, jo šeiminę ir finansinę padėtį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti B. D. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą. Tokios išvados nepaneigia ir pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai.

Visų pirma pažymėtina, kad B. D., transporto priemonę vairavo neturėdamas šios teisės, jis padarė vieną iš šiurkščiausių administracinių nusižengimų, kuris kelia pavojų eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei ir turtui. Todėl įstatymų leidėjas įtvirtino griežtą administracinę atsakomybę už ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą. Teismas pažymi, kad transporto priemonės vairavimas neturint šios teisės, yra pavojingas elgesys, kartu ir keliantis grėsmę eismo saugumui, todėl už jį nustatyta griežta atsakomybė.

Šioje nutartyje jau minėta, kad priimant skundžiamą nutarimą buvo atsižvelgta į B. D. padarytos veikos pobūdį, dėl ko pareiškėjui buvo skirta artima minimui administracinio poveikio priemone. Priimant skundžiamą nutarimą buvo įvertintos tiek pareiškėjo padarytų administracinio nusižengimo aplinkybės, tiek jo atsakomybę lengvinanti aplinkybe.

Grįsdamas būtinybę taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, B. D. nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbui, darbo funkcijoms vykdyti bei siekiant pasirūpinti šeimos nariais. Vertindamas šiuos argumentus teismas pažymi, jog teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbinė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo, o būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo pobūdžio ir dėl jos netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis (administracinės bylos Nr. N¹-1524/07, Nr. N-34/07, Nr. N¹-413/07). D. D. dar prieš darydamas teisės pažeidimą galėjo ir privalėjo numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo padarymo, todėl jis turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. Pareiškėjas, nesilaikydamas teisės normų, pablogino tiek savo ir savo šeimos padėtį, tiek jo dirbamos įmonės padėtį, tai yra jo netinkamo elgesio rezultatas ir nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtą nuobaudą. Dėsninga, kad paskirta nuobauda sukelia teisės pažeidėjui neigiamų pasekmių. Pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti, sutrumpinti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas nuo 2021 m. devynis kartus baustas administracinė tvarka už įvairius KET nusižengimus (ANK 416 str. 3 d. – greičio viršijimas; ANK 415 str. 2 d. – transporto priemonė neįregistruota (neperregistruota) nustatyta tvarka ir kt.)

Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad B. D. skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo neskirti pareiškėjui administracinio poveikio priemonės arba trumpinti šios priemonės terminą. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas nagrinėjamu atveju būtų nesuderinamas su visuomenės interesu į kelių eismo saugumą. B. D. skirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, atsakomybę įtakojančias aplinkybes bei ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, taigi pareiškėjo skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4-6 dalimis,

nutaria:

Netenkinti B. D. skundo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-12796-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24236937215, keitimo.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius