Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2016-09-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2345-818/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-09-16
Bylos Nr.
1-2345-818/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Kaltinamasis
D. B.
Nukentėjusysis
S. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2345-818/2016
Teisminio proceso (Nr. 1-12-1-00218-2013-2)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7.; 1.2.14.3.1.;1.2.23.1.; 2.1.10.1.; 2.3.4.3.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,sekretoriaujant Gretai Sankūnei,dalyvaujant prokurorui Valdemarui Baranauskui,kaltinamajam D. B.,kaltinamojo gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui,nukentėjusiajam S. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje D. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvena (duomenys neskelbtini), teistas 4 kartus, paskutinį kartą 2011-02-03 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d., 140 str. 1 d. - galutinė bausmė 2 metai ir 2 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant PN,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nurodytas BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. B. neteisėtai įgijo, laikė, gabeno psichotropinę medžiagą, neturėdamas tikslo platinti:

jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 0,870 g. psichotropinės medžiagos 4-metil-N-etilkatinono (4-MEC), kurią laikė su savimi iki 2013-01-19 apie 22 val. 25 min. Linkmenų gatvėje, Vilniuje pas jį policijos pareigūnai rado ir išėmė 0,870 g. psichotropinės medžiagos 4-metil-N-etilkatinono (4-MEC).

Šiais savo veiksmais kaltinamasis D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Be to kaltinamasis D. B. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą:

jis, 2013-03-01 14:00 val. įsėdęs į automobilį VW PAEETON, valst. nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusį Ozo g. 14, Vilniuje, papurškė nukentėjusiajam S. G. dujų, tuo padarydamas pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį pirmojo laipsnio abiejų akių ragenos ir junginės nudegimu, ir tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis pagrobė S. G. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 4S“, kurio vertė 637,16 eurų (2200 litų), tuo padarydamas nukentėjusiajam 637,16 eurų (2200 litų) turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis D. B. teismo posėdyje kaltu prisipažino visiškai. Jis paaiškino, kad labai gailisi dėl to, ką padarė. Jis vartojo narkotikus, nebuvo 3,5 metų Lietuvoje, nėra niekur užfiksuotas vykdęs nusikalstamas veikas per tą laiką, turi sugyventinę, kuri laukiasi. D. B. neneigia, kad įsigijo ir laikė narkotinę medžiagą. Kai tik išvažiavo, nebevartoja narkotinių medžiagų. Dėl antros veikos D. B. prisipažįsta. Buvo nusivylęs, ieškojo darbo, nepavyko jo rasti ir prasidėjo nesąmoningos mintys. D. B. gavo iš parduotuvės „Ginklas“ dujų balionėlį. Jis paskambino nukentėjusiajam pagal skelbimą, kuriame siūlė pirkti telefoną. Iš pradžių turėjo pusę pinigų sumos, o paskui kažkas užėjo. Tą dieną D. B. nebuvo apsvaigęs, o gal tiesiog neatsimena. Jis įsėdo į nukentėjusiojo automobilį, norėjo pabėgti su telefonu, nukentėjusysis jį sulaikė už rankos ir jis papurškė jam į veidą dujų. Tuo metu abu sėdėjo automobilyje. Pats, ar pajautė dujų poveikį D. B. neatsimena. Pabėgo su telefonu. Telefoną pardavė. D. B. atrodo, kad tada jis vartojo narkotikus. Jis dirbo už 800 Lt, išėjo iš tėvų, gyveno vienas, reikėjo mokėti už nuomą 650 Lt, dar reikėdavo pasipildyti mėnesinį bilietą, nelikdavo pinigų. D. B. nusibodo būti su tėvais, norėjosi gyventi vienam. Jis gailisi ir labai atsiprašo nukentėjusiojo, nori su nukentėjusiuoju atsiskaityti, o su valstybe dėl ekstradicijos atsiskaitys vėliau. D. B. sutinka su S. G. pareikštu civiliniu ieškiniu ir jo neginčija, su Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka. Jis galėjo atsisakyti ekstradicijos, tačiau norėjo, kad greičiau viskas baigtųsi. Kad vykdoma D. B. paieška, jis nežinojo. Jo draugė buvo nėščia, jie buvo sutarę, kad kai gims vaikas, jis dalyvaus gimdyme ir važiuos į Lietuva, jo panelė šiuo metu Anglijoje. D. B. mėnesį laiko sėdėjo kalėjime, negalėjo niekam paskambinti. Narkotikus D. B. įgijo čigonų tabore. Jis paskambino nukentėjusiajam norėdamas nusipirkti telefoną. Jis atsimena, kad turėjo kažkiek pinigų, praėjo jau daug laiko. D. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas, jis nieko neinformavo, kad išvyksta į Angliją, buvo priklausomas nuo narkotikų, nenorėjo daugiau nemalonumų. D. B. gailisi, dabar nejaučia potraukio narkotikams. Su panele jų santuoka neįregistruota oficialiai. D. B. atliko 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jau buvo pasibaigęs lygtinis paleidimas, kai išvyko, nežino ar teistumas jau buvo išnykęs veikos padarymo metu.

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teismo posėdyje nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo D. B. prisipažinimo jo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo visiškai įrodo ir kiti byloje esantys bei teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai.

Vyresnysis patrulis R. P. tarnybiniame pranešime dėl neteisėto narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo, laikymo ar vartojimo nurodė, kad 2013-01-19 apie 22 val. 25 min. patruliuodamas kartu su vyriausiuoju patruliu J. C. ir S. Ž. Vilniuje, Linkmenų gatvėje sulaikė D. B., pas kurį galinėje džinsų kišenėje buvo rasta ir išimta skaidrios spalvos keturi polietileniniai maišeliai su viduje esančia baltos spalvos medžiaga. Įtariant neteisėtu psichotropinių ar narkotinių medžiagų turėjimu ir vartojimu, D.B. buvo pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą (I t., b.l. 15).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju policijos pareigūnas J. C. parodė, kad 2013-01-19 dirbo su vyresniuoju patruliu R. P. ir patrule S. Ž.. Apie D. B. sulaikymą nieko paaiškinti negali, neprisimena, nes praėjo daug laiko. Prašo remtis byloje esančiu tarnybiniu pranešimu ir kita bylos medžiaga (I t., b.l. 18).

Pagal VTMT prie LR TM Toksikologijos laboratorijos Specialisto išvadą Nr. T-N 121/13(01), D. B. šlapime rasta amfetamino, metamfetamino, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, pėdsakų morfino ir 0,20 % (promilės) etilo alkoholio. Šlapime benzodiazepinų nerasta. Imuninės analizės duomenimis kokaino ir kokaino metabolitų šlapime nerasta (I t., b.l. 22).

Pagal LP KTC 2013-05-07 Specialisto išvadą Nr. 140-(532)-IS1-2333, baltos spalvos sausų miltelių iš keturių vienodų plastikinių maišelių, aptiktų 2013-01-19 D. B. asmens dalinės apžiūros metu, sudėtyje yra psichotropinės medžiagos - 4-metil-N-etilkatinono (4-MEC), kurio kiekis yra 0,870 g (I t., b.l. 27-28).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. G. parodė, kad 2013-03-01 apie 13 val. 30 min. jam paskambino nepažįstamas asmuo pagal skelbimą, kurį buvo davęs, jog parduoda mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 4S“. Nepažįstamasis sakė, kad nori pirkti telefoną ir pasiūlė susitikti prie „Siemens“ arenos esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Susitikus su minėtu asmeniu, šis įsėjo į jo automobilio priekinę keleivio pusės sėdynę. Paėmęs į rankas parduodamą telefoną išsitraukė dujų balionėlį ir pradėjo purkšti jam į akis. Jis sugriebė už striukės vyriškį, šis puolė dar daugiau purkšti. Iš skausmo vyriškį paleido ir pastarasis pasišalino su telefonu. Pagrobto mobiliojo ryšio telefono vertė 637,68 eurų, taip pat reiškia ieškinį dėl neturtinės žalos padarymo 1000 eurų (I t., b.l. 44, 52).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu S. G. atpažino D. B. kaip asmenį, kuris papurškęs dujų pagrobė jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną (I t., b.l. 47-48).

2013-05-21 atlikus S. G.medicininių dokumentų apžiūrą konstatuota, kad S.G. nustatytas cheminis pirmojo laipsnio abiejų akių ragenos ir junginės nudegimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Pagal turimus duomenis sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (I t., b.l. 56).

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamojo D. B. kaltė dėl neteisėto psichotropinės medžiagos įgijimo, laikymo ir gabenimo, neturint tikslo platinti, bei svetimo turto pagrobimo, panaudojant fizinį smurtą, yra įrodyta. Kaltinamasis D. B. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 0,870 g. psichotropinės medžiagos 4-metil-N-etilkatinono (4-MEC), kurią laikė su savimi iki 2013-01-19 apie 22 val. 25 min. Linkmenų gatvėje, Vilniuje pas jį policijos pareigūnai rado ir išėmė 0,870 g. psichotropinės medžiagos 4-metil-N-etilkatinono (4-MEC). Be to kaltinamasis D. B. 2013-03-01 14:00 val. įsėdęs į automobilį VW PAEETON, valst. nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusį Ozo g. 14, Vilniuje, papurškė nukentėjusiajam S. G. dujų, tuo padarydamas pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį pirmojo laipsnio abiejų akių ragenos ir junginės nudegimu, ir tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis pagrobė S. G. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 4S“, kurio vertė 637,16 eurų (2200 litų), tuo padarydamas nukentėjusiajam 637,16 eurų (2200 litų) turtinę žalą.

Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo D. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį. Surinktoje bylos medžiagoje yra pakankamai vienas kitą papildančių duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo D. B. kaltę dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo.

Bausmės skyrimas

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei į BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis D. B. padarė vieną tyčinį nesunkų ir vieną tyčinį apysunkį nusikaltimus, anksčiau teistas 4 kartus (I t., b.l. 160-172), administracine tvarka anksčiau baustas (I t., b.l. 155-159); VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (I t., b.l. 176); VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (I t., b.l. 177); Vilniaus priklausomybės ligų centre 2007-10-05 ir 2013-01-20 buvo pristatytas į apsvaigimo nustatymo med. apžiūros kabinetą (išvada: apsvaigęs, vartodamas amfetaminą, kanabinoidus, opijatus ir etilo alkoholį) (I t., b.l. 175).

Kaltinamasis D. B. prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, gailisi. Tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis D. B. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas. Šiuo pagrindu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam D. B. skirtinos bausmės dydis sumažintinas vienu trečdaliu.

Civiliniai ieškiniai

Civilinis ieškovas S. G. šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį 1637,68 eurų turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (I t., b. l. 53-54). Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Šioje baudžiamojoje byloje yra įrodyta, jog 637,68 eurų turtinė žala S. G. buvo padaryta nusikalstamais kaltinamojo D. B. veiksmais. Padaryta turtinė žala yra reali ir įrodyta, todėl priteistina iš kaltinamojo D. B.

Pasisakydamas dėl 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam S.G., teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis, nukentėjusiajam S. G. kaltinamojo D. B. nusikalstamais veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (I t., b.l. 56), tačiau byloje nėra duomenų, jog dėl patirto sužalojimo jis būtų ilgesnį laiką gydęsis medicinos įstaigose, nukentėjusysis darbingumo neprarado, smurtiniai kaltinamojo veiksmai prieš nukentėjusįjį truko trumpą laikotarpį.

Teismas, vadovaudamasis aukščiau minėta neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, sprendžia, jog reali įrodyta, neatlyginta ir priteistina nukentėjusiajam iš kaltinamojo D. B. neturtinė žala yra 200 eurų (CK 1.5, 6.250 straipsniai, 6.270 straipsnio 1 dalis). Ši suma atitinka kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą.

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa šioje baudžiamojoje byloje pareiškė 37,47 litų (10,85 eurų) civilinį ieškinį (I t., b.l. 61-62). Civilinis ieškinys tenkintinas visiškai. Šioje baudžiamojoje byloje yra įrodyta, jog 10,85 eurų turtinė žala S. G. buvo padaryta nusikalstamais kaltinamojo D. B. veiksmais. Padaryta turtinė žala yra reali ir įrodyta bylos medžiagoje esančiais dokumentais (gydymo paslaugų apskaitos išrašu, I t., b.l. 63), todėl priteistina iš kaltinamojo D. B. Kaltinamasis civilinio ieškinio ir jo dydžio neginčija.

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos prašo priteisti iš kaltinamojo D. B. 2181,82 eurų ekstradicijos išlaidas, susijusias su jo perdavimu iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą pagal Europos arešto orderį. Prašymas tenkintinas.

Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal 103 straipsnio 6 punktą, proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Ekstradicijos išlaidos, kaip proceso išlaidos, priteisiamos iš kaltinamųjų tais atvejais, kai šios išlaidos atsiranda dėl sąmoningų įtariamų, kaltinamų ar nuteistų asmenų veiksmų – pasislėpus po įtarimo pareiškimo, pažeidus kardomąsias priemones ir pan.

Bylos duomenimis, D. B. 2013-03-13 buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu. (I t., b.l. 96). 2013-03-14 priimtas nutarimas paskirti D. B. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (I t., b.l. 106). D. B. įsipareigojo be prokuroro ar teismo leidimo nepasišalinti iš gyvenamosios vietos Kalvarijų g. 200-15, Vilniuje. Kviečiamas į apklausas D. B. neatvyko, šeimos nariai jo gyvenamosios vietos nežinojo, todėl 2013-09-20 priimtas nutarimas skelbti D. B. paiešką (I t., b.l. 113). 2014-05-12 D. B. atžvilgiu išduotas Europos arešto orderis (I t., b.l. 129-135). 2016-07-09 D. B. buvo sulaikytas (I t., b.l. 136).

Iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos rašto matyti, kad D. B. buvo pargabentas lėktuvu iš Londono į Vilnių. Dėl ekstradicijos Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos turėjo viso 2181,82 eurų išlaidų (nurodytų išlaidų dydį pagrindžia bylos medžiagoje, I t. 141-146, esančios PVM sąskaitos-faktūros, mokėjimo paraiškos). Pats D. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad žinojo apie jam pareikštą įtarimą ir paskirtą rašytinį pasižadėjimą neišvykti, tačiau jis nieko neinformavo, kad išvyksta į Jungtinę Karalystę, buvo priklausomas nuo narkotikų, nenorėjo daugiau nemalonumų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo D. B. ekstradicijos išlaidos susidarė dėl paties kaltinamojo sąmoningų veiksmų – pažeidus kardomąją priemonę ir pasislėpus nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo. Ekstradicijos išlaidos buvo būtinos, kad būtų galima išnagrinėti bylą ir priimti joje nuosprendį, todėl šios išlaidos pripažintinos ir laikytinos proceso išlaidomis ir jos išieškotinos iš kaltinamojo D. B. (BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d.).

Kaltinamasis D. B., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas 2013-03-12 08.40 val., paleistas 2013-03-14 11.00 val., (I t., b.l. 27, 37), be to jis dar kartą buvo laikinai sulaikytas 2016-07-09 00.05 val. (I t., b.l. 136).

2016-07-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi D. B. palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-25 nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Nustatytas 3 mėnesių suėmimo terminas, skaičiuojant jį nuo 2016-07-09 (I t., b.l. 151-152).

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: tyrimo objektų pakuotės prie 2013-05-07 specialisto išvados Nr. 140-(532)-IS1-2333 saugomos kartu su baudžiamosios bylos medžiaga (I t., b.l. 31).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 – 307 str.,

nusprendžia:

D. B., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu:

dėl nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams;

dėl nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis iš dalies sudedant subendrinti šiuo nuosprendžiu D. B. paskirtas bausmes ir paskirti jam subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu D. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti D. B. laikino sulaikymo laiką nuo 2013-03-12 08.40 val. iki 2013-03-14 11.00 val. (atitinka dvi laisvės atėmimo dienas).

Taip pat į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laiką, kurį D. B. išbuvo suėmime nuo 2016-07-09 iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir šia dalimi sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. B. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo S. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš D. B. priteisti S. G. naudai 837,68 (aštuonis šimtus trisdešimt septynis eurus, 68 centus) eurus turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš D. B. priteisti Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 10,85 (dešimt eurų, 85 centus) eurų patirtai turtinei žalai atlyginti.

Pripažinti baudžiamojo proceso išlaidomis 2181,82 (du tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą, 82 centus) eurų ekstradicijos išlaidas ir priteisti jas Lietuvos Respublikai iš D. B., lėšas sumokant Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos.

Tyrimo objektų pakuotes prie 2013-05-07 specialisto išvados Nr. 140-(532)IS1-2333 nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti kartu su baudžiamosios bylos medžiaga

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius