- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-26
- Bylos Nr.
- 2A-252-881/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19970-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- J. K.
- Ieškovas
- UAB „Ekskomisarų biuras“
- Kategorijos
- 2.5.1.4Prievolių vykdymas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-807-599/2015 pagal ieškovo UAB „Ekskomisarų biuras“ ieškinį atsakovui J. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Ekskomisarų biuras“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo J. K. 208,61 Eur skolos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012 m. vasario 21 d. su atsakovu sudarė Sutartį Nr. 1141807, pagal kurią įsipareigojo stebėti atsakovo anksčiau savarankiškai įrengtos signalizacijos sistemos signalus ir reaguoti į signalizacijos sistemos suveikimo signalus atsakovo nurodytame objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo per penkias darbo dienas po sąskaitos gavimo sumokėti ieškovui už suteiktas paslaugas. Ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, be to, atsakovas jokių pretenzijų nepareiškė, tačiau atsakovas už ieškovo suteiktas paslaugas mokėjo ne sutartu laiku, o kada norėjo, be to, paskutinius du mokėjimus atsakovas atliko tik po pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo dienos. Ieškovo teigimu, atsakovas buvo nuolat skolingas ir apie tai nuolat informuojamas telefonu bei raštu, be to, atsakovui skolos nepadengus, ieškovo paslaugų tiekimas 2013 m. lapkričio 14 d. buvo sustabdytas, o 2014 m. sausio 9 d. raštu Nr. 49 atsakovas buvo dar kartą paragintas atsiskaityti su ieškovu, tačiau to nepadarė. Be to, 2014 m. birželio 23 d. ieškovas atsakovui atliko papildomų darbų už 145,20 Lt sumą, už kuriuos atsakovas taip pat nesumokėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovui iš atsakovo 208,61 Eur skolos ir 20,85 Eur žyminio mokesčio.
Teismas nustatė, kad ieškovas pateikė atsakovui PVM sąskaitas – faktūras už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 25 d. iki 2013 m. lapkričio 14 d. (imtinai), tačiau atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. pateiktas PVM sąskaitas - faktūras apmokėdavo tik dalinai ir ne sutartu laiku, todėl liko skolingas ieškovui 744,50 Lt sumą, be to, po ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2014 m. birželio 16 d. bei 2014 m. liepos 2 d., atsakovas sumokėjo ieškovui po 84,70 Lt sumą. 2014 m. birželio 23 d. ieškovas atliko atsakovui papildomus darbus už 145,20 Lt sumą, tačiau atsakovas šios sumos taip pat ieškovui nesumokėjo. Ieškovas 2013 m. liepos 26 d. bei 2013 m. rugsėjo 12 d. raštais priminė apie atsakovo pareigą sumokėti skolą, tačiau atsakovui nesumokėjus skolos, 2013 m. spalio 28 d. raštu Nr. SD-2955 dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo informavo atsakovą apie tai, jog ieškovo paslaugų teikimas nuo 2013 m. lapkričio 14 d. (imtinai) bus sustabdytas, tačiau atsakovas susidariusios skolos nesumokėjo, todėl 2014 m. sausio 9 d. raštu Nr. 49 ieškovas dar kartą paragino atsakovą sumokėti susidariusį įsiskolinimą, tačiau atsakovas skolos nesumokėjo. 2012 m. vasario 21 d. sutarties 3.1.8 punktu šalys susitarė, kad ieškovas turi teisę sustabdyti savo prievolių pagal šią sutartį vykdymą raštiškai įspėjęs atsakovą prieš tris kalendorines dienas, jeigu atsakovas nesumoka pagal šią sutartį (ar su šia sutartimi susijusių kitų sutarčių ar susitarimų) mokėtinų sumų nustatytais terminai ir (ar) nevykdo kitų sutartinių įsipareigojimų. Iš 2014 m. gegužės 13 d. pranešimo apie vienašališką sutarties nutraukimą teismas nustatė, kad ieškovas sutartį nutraukė pagal minėtos sutarties 8.2 punkto nuostatas ir sutarties nutraukimo dieną atsakovo įsiskolinimas ieškovui buvo 744,50 Lt. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas iki pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo dienos būtų pareiškęs ieškovui pretenzijas dėl teikiamų paslaugų kokybės, dėl sutarties vykdymo sustabdymo ar kitų sąlygų, nėra (CPK 176 str. – 179 str.). Teismas nustatė, kad objekto (duomenys neskelbtini), stebėjimas ieškovo buvo atliekamas jau su atsakovo sumontuota stebėjimo įranga. Iš Saugos sistemų techninio aptarnavimo akto Nr. D17832 prie sutarties Nr. 1141807 teismas nustatė, kad objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), buvo atlikti darbai, t. y. radijo banginio siųstuvo perkėlimas adresu (duomenys neskelbtini) bei akumuliatoriaus, kurio kaina 60 Lt suma, keitimas. Jau po pareiškimo į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo dienos tarp šalių vyko derybos dėl sutarties nutraukimo nuo 2013 m. lapkričio 14 d. (imtinai), atsakovas pageidavo nutraukti sutartį pagal sutarties 8.1.1 punkto nuostatas, šalių susitarimu, o ieškovas – pagal sutarties 8.3 punkto nuostatas, be to, ieškovas nesutiko, kad atsakovas nėra skolingas ieškovui. 2012 m. spalio 8 d. objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatytos problemos su telefono linija; objektas buvo nesaugomas nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. (imtinai) bei buvo sumontuota VHF įranga, kurios kaina 200 Lt (be PVM); 2012 m. lapkričio 28 d. dėl suveikimų buvo atliktas sistemos patikrinimas ir daviklių jautrumo reguliavimas, kurių kaina 60 Lt suma (be PVM); 2013 m. vasario 27 d. objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatyti sistemos gedimo požymiai, t. y. siųstuvo vieta netinkama dėl per silpno signalo ir siųstuvas buvo perkeltas į kitą vietą bei įrangos ir darbų kaina nurodyta 70 Lt sumai.
Teismas pažymėjo, kad šalių sudaryta sutartis yra nenuginčyta, be to, šalių pasirašytos sutarties nuostatos yra nepakeistos ar nepanaikintos. Šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus ir tai yra šalių procesinė pareiga (CPK 176 str. – 179 str.). Be to, visuotinai yra žinoma aplinkybė apie tai, kad atsakovas yra advokatas, t. y. atsakovas turi specialų teisinį išsilavinimą, todėl atsakovui, kaip turinčiam specialų teisinį išsilavinimą, yra taip pat keliami CPK nuostatose numatyti konkretūs reikalavimai dėl įrodinėjimo sąlygų (CPK 176 str. – 179 str.).
Teismas sprendė, kad atsakovo argumentai dėl teismo nekokybiško darbo yra nepagrįsti, kadangi teismo sudėtis laikotarpyje nuo 2014 m. birželio 25 d. iki 2014 m. birželio 27 d. (imtinai), laikotarpyje nuo 2014 m. liepos 14 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. (imtinai) bei laikotarpyje nuo 2014 m. rugpjūčio 18 d. iki 2014 m. rugpjūčio 29 d. (imtinai) buvo kasmetinėse atostogose ir visi gauti šalių procesiniai dokumentai bei jų priėmimo klausimai šioje civilinėje byloje buvo išspręsti iš karto, t. y. sekančią dieną, po teismo sudėties kasmetinių atostogų pabaigos.
Teismas padarė išvadą, kad ieškovas atsakovo ginčo objekte neįrenginėjo signalizacijos sistemos, kadangi signalizacijos sistema buvo jau atsakovo ankščiau savarankiškai įrengta, todėl visi atsakovo argumentai apie nekokybišką signalizacijos sistemos veikimą bei jos remonto darbus yra atmestini kaip nepagrįsti bei neįrodyti, kadangi ieškovas, sudarydamas ginčo sutartį su atsakovu, neprisiėmė jokių sutartinių įsipareigojimų dėl pačios anksčiau atsakovo savarankiškai įrengtos signalizacijos sistemos kokybės ir jos veikimo, o tik per minėtą sistemą ieškovas teikė savo paslaugas (CPK 176 str. - 179 str.). Be to, teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad minėtos sutarties vykdymas buvo visgi sustabdytas, o ne nutrauktas, kadangi rašytinių įrodymų apie galiojantį sutarties nutraukimą byloje nėra.
Teismas pažymėjo, kad priėmus teismo įsakymą ir išsiuntus jį atsakovui (t. y. skolininkui), teisme buvo gauti atsakovo (t. y. skolininko) prieštaravimai, kurie buvo priimti, be to, teismui priėmus prieštaravimus, ieškovas (t. y. kreditorius) buvo įpareigotas pateikti teismui ieškinį pagal CPK nuostatas, t. y. ginčo teisena, ką ieškovas ir pateikė, todėl perėjus į ginčo teiseną, atsakovui buvo nustatytas procesinis terminas pateikti atsiliepimą į ieškinį. Teisme buvo gautas atsakovo atsiliepimas, kuriame atsakovas iškėlė priešieškininius reikalavimus ieškovui, t. y. atsiliepimas buvo paduotas su trūkumais, todėl teismo nutartimi atsakovui buvo nustatytas procesinis terminas trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui CPK nuostatas atitinkantį atsiliepimą arba priešieškinį, atitinkantį CPK nuostatas, bei jį apmokėti tinkamo dydžio žyminiu mokesčiu, tačiau atsakovas šių nustatytų trūkumų nepašalino ir teismui pateikė analogišką atsiliepimą su priešieškiniais reikalavimais ieškovui, nepamokėjęs jų tinkamo dydžio žyminiu mokesčiu. Atsakovas yra advokatas, todėl CPK nuostatų reikalavimai jam turėtų būti suprantami bei aiškūs, todėl, esant tokiai situacijai, teismas nutartimi atsakovo atsiliepimą dalyje dėl priešieškininių reikalavimų atsisakė priimti, o likusioje dalyje atsiliepimą priėmė, todėl šioje civilinėje byloje teismas dėl šių priešieškinių reikalavimų nepasisako bei jų nenagrinėja.
Teismas sprendė, kad ieškovas įrodė visas aplinkybes dėl ieškininių reikalavimų pagrįstumo, t. y. dėl susidariusios atsakovo skolos dydžio paskaičiavimo pagrįstumo bei teisėtumo, be to, byloje yra ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai, visiškai patvirtinantys skolos egzistavimą, todėl ir šioje dalyje atsakovo argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti bei neįrodyti. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus bei neįrodytus atsakovo argumentus dėl baudos ieškovui skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes sprendė, kad ieškovas teisėtai pasinaudojo teise kreiptis į teismą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė aplinkybių dėl jo parašo neautentiškumo, t. y. atsakovas, būdamas advokatas bei gerai žinodamas visus CPK nuostatų reikalavimus dėl įrodinėjimo taisyklių ir ginčydamas savo parašo autentiškumą, neprašė skirti rašysenos ar kitokios ekspertizės. Atsakovas taip pat nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių visišką skolos padengimą. Be to, teismas atmetė atsakovo argumentus dėl ieškovo netinkamo atstovavimo, nes sprendė, kad sutinkamai su CPK nuostatomis ieškovo atstovas tinkamai ir pagal tinkamai suteiktus įgaliojimus atstovavo ieškovui šioje civilinėje byloje.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas J. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. sprendimą, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. ir 2014 m. lapkričio 24 d. nutartis ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad 2014 m. liepos 9 d. pateikė teismui prieštaravimą su prašymu panaikinti 2014 m. birželio 16 d. įsakymą bei vadovaujantis CPK 440 str. skirti pareiškėjui 1000 Lt baudą bei įpareigoti jį atlyginti patirtus nuostolius 1 852 Lt sumai. Teismas prieštaravimus priėmė, bet neįvykdė CPK 439 str. 3 d. numatytų procesinių reikalavimų ir pažeisdamas CPK 440 straipsnį pateikto prašymo neišnagrinėjo. Teismo padarytas CPK 439 straipsnio 3 dalies normų pažeidimas neleidžia jam priimti kreditoriaus ieškinio šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, todėl 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartis dėl ieškinio priėmimo pagal CPK 439 straipsnio 5 dalį yra neteisėta, nes ieškinys pateiktas praleidus šio straipsnio 3 dalyje nustatytus terminus. Taigi tolimesnius procesinius veiksmus teismas privalėjo atlikti vadovaudamasis CPK 439 straipsnio 6 dalimi. Įvykdęs 2014 m. lapkričio 7 d. nutarties reikalavimą atsakovas pateikė patikslintą atsiliepimą, tačiau teismas 2014 m. lapkričio 24 d. nutartimi atsiliepimo dalį dėl 1 852 Lt nuostolių atlyginimo atsisakė priimti. Pastaroji nutartis naikintina, nes prieštarauja CPK 142 straipsniui, kuris dalinio atsiliepimo priėmimo nenumato. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad prieštaravimai gali būti procesinio ir materialinio teisinio pobūdžio, todėl teismas privalėjo išnagrinėti su prieštaravimais pateiktus reikalavimus, o to nepadaręs pažeidė CPK XXIII skyriaus nuostatas bei atsakovo teises. Be to, ieškovas pateikė dokumentą su suklastotu parašu, todėl atsakovas pareiškė, kad tai yra ne jo parašas. Teismo manymu, tokiu atveju atsakovas, būdamas advokatas, turėtų prašyti skirti ekspertizę, tačiau atsakovas mano kitaip – tai ieškovo pareiga pateikti teismui šio dokumento originalą, ir tik tada spręsti klausimą dėl ekspertizės paskyrimo. Teismo argumentacija dėl atostogų niekaip nesusijusi su bylos esme, tačiau patvirtina CPK 439 straipsnio 3 dalies pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad tarp atostogų teisėja turėjo kelias darbo dienas, tuo metu buvo įmanoma įvykdyti minėto straipsnio 3 dalies reikalavimą bei gavus atsakovo prieštaravimus ne vėliau kaip per tris darbo dienas pranešti kreditoriui apie teisę pareikšti ieškinį pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles. Teismas taip pat neišsprendė ir ieškovo pateiktų dokumentų kopijų patvirtinimo klausimo, nors byloje nėra kopijas patvirtinusio asmens įgaliojimo. Ieškovas pateikė 2012 m. vasario 21 d. paslaugų sutarties kopiją ne su atsakovo, o kito asmens parašu. Ieškovas netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, todėl atsakovas įsitikinęs, kad nuo 2012 m. spalio 8 d. iki 2013 m. vasario 27 d. jo kontora nebuvo saugoma, o 2012 m. lapkričio 28 d. saugos sistemos patikrinimo aktas yra fiktyvus. Atsakovas pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius apmokėjimą už 2012 metus, tačiau teismas šių įrodymų nevertino. Nors sutartis ir paslaugų teikimas nutrauktas nuo 2013 metų kovo mėnesio, ieškovas, nenurodydamas motyvų, jos nutraukimą laiko 2013 m. lapkričio 14 d. ir nepagrįstai skaičiuoja mokesčius iki šios datos. Dėl objekto stebėjimo nesklandumų atsakovas buvo priverstas įsigyti radijo bangų siųstuvą ir vaizdo stebėjimo bei įrašymo įrangą. Nuostoliai – 1852 Lt. Teismas priimdamas sprendimą rėmėsi dokumentais, kurie negalėjo būti įrodymai byloje, nes objekto apžiūros aktas neturi pradinės šio dokumento dalies, o pateiktas teismui skiriasi nuo originalo biuro atstovo parašais, yra skirtingai užpildytas, o blanke trūksta dviejų grafų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas UAB „Ekskomisarų biuras“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Mano, kad teismas visapusiškai išnagrinėjo bylą bei priėmė argumentuotą ir pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo atmesti, be to, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. ir 2014 m. lapkričio 24 d. nutartis.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartimi teismas panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. teismo įsakymą ir priėmė ieškovo ieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutartimi teismas atsisakė priimti atsakovo atsiliepimo į ieškinį dalį dėl reikalavimo priteisti iš ieškovo 1 852 Lt nuostolių, o likusią atsiliepimo dalį priėmė.
Abi nutartys buvo neskundžiamos.
CPK 334 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad motyvai dėl nutarčių, kurios negali būti apskųstos atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą. Atsižvelgdamas į tai, teismas pasisako dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su minėtų nutarčių teisėtumu bei pagrįstumu, tačiau kartu pažymi, kad naikinti šių nutarčių apeliacinės instancijos teismas neturi teisės. Šiuo atveju, t. y. nagrinėdamas apeliacinį skundą, teismas sprendžia, ar galimas procesinės teisės normų pažeidimas ar netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutarties teisėtumą apeliantas (atsakovas) ginčija iš esmės tuo, kad teismas pažeidė CPK 439 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų darbo dienų terminą, per kurį teismas, gavęs skolininko prieštaravimus, turi pranešti kreditoriui apie jo teisę pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles pareikšti ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu nesutinka. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apelianto prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo teisme buvo gauti 2014 m. liepos 14 d. Teismas prieštaravimus priėmė ir nustatė kreditoriui terminą pareikšti ieškinį 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi. Skundžiamame sprendime teismas apeliantui nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 14 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. (įskaitytinai) bylą nagrinėjusi teisėja buvo išėjusi atostogų, taigi prieštaravimų priėmimo bei kreditoriaus informavimo klausimą teismas išsprendė pirmą darbo dieną pasibaigus teisėjos atostogoms.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 440 straipsnį, priėmęs prieštaravimus, tačiau neišnagrinėjęs apelianto prašymo dėl baudos skyrimo ir nuostolių atlyginimo. CPK 440 straipsnyje yra įtvirtinta galimybė už nesąžiningai aiškiai nepagrįsto kreditoriaus reikalavimo pareiškimą skirti asmeniui piniginę baudą bei įstatymų nustatyta tvarka įpareigoti tokį asmenį atlyginti dėl nesąžiningo reikalavimo pareiškimo kitų asmenų patirtus nuostolius. Tačiau minėtame straipsnyje nenustatyta, kad šiuos klausimus teismas turėtų išspręsti prieštaravimų priėmimo metu, dar daugiau, nuostolių atlyginimo atveju šiame straipsnyje tiesiogiai nustatyta, kad šis klausimas turi būti sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka, t. y. suinteresuotiems asmenims dėl to inicijuojant atskirą teisminį procesą arba pareiškiant priešieškinį (tuo atveju, jeigu byla dėl teismo įsakymo išdavimo pereina į ginčo teiseną). Bet kuriuo atveju šioje byloje buvo paneigta, kad ieškovas būtų nesąžiningai pareiškęs aiškiai nepagrįstą reikalavimą – teismo sprendimu ieškovo reikalavimas buvo patenkintas, todėl apelianto argumentai dėl baudos skyrimo bei nuostolių atlyginimo CPK 440 straipsnio pagrindu yra teisiškai neaktualūs.
Pateiktame atsiliepime į ieškinį apeliantas pareiškė reikalavimą priteisti iš ieškovo 1 852 Lt nuostolių. CPK 142 straipsnyje, reglamentuojančiame atsiliepimo turiniui keliamus reikalavimus, nenustatyta galimybė atsiliepime į ieškinį reikšti savarankiškus materialiuosius reikalavimus, tokią galimybę numato CPK 143 straipsnis, reglamentuojantis priešieškinio institutą. Taigi 2014 m. lapkričio 24 d. nutartimi atsisakydamas priimti atsiliepimo į ieškinį dalį dėl reikalavimo priteisti nuostolius, pirmosios instancijos teismas procesinės teisės normų nepažeidė, o nesant priimto minėto reikalavimo, nėra taip pat pagrindo teigti, kad teismas išsprendė ne visus reikalavimus.
Taigi jokių procesinės teisės normų pažeidimų, pirmosios instancijos teismui priimant minėtas nutartis, dėl kurių, be kita ko, galėjo būti neteisingai išspręsta byla, apeliantas neįrodė.
Apeliantas, be to, kartoja pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes, kad ieškovas pateikė 2012 m. vasario 21 d. paslaugų sutarties kopiją su suklastotu apelianto parašu, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų ir toliau nepateikia (CPK 178 str.). Apelianto argumentas, kad pirma ieškovas turėjo pateikti minėtos sutarties originalą, o tik paskui sprendžiamas (rašysenos) ekspertizės skyrimo klausimas, nepaneigia fakto, kad apeliantas, vykdydamas jam tenkančią įrodinėjimo pareigą, skirti ekspertizės neprašė. Šiame kontekste teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad apeliantas, ir toliau ginčydamas savo parašo sutartyje autentiškumą, kartu teigia, kad sutarties neginčija (t. y. pripažįsta sutarties sudarymo faktą), todėl nėra aišku, kokie yra tikrieji apelianto argumentų, susijusių su parašų klastojimu, pateikimo tikslai.
Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas taip pat išsprendė tinkamo atstovavimo ieškovui klausimą. Byloje esančias ieškovo pateiktų dokumentų kopijas patvirtino asmuo, teismo pripažintas tinkamu ieškovo atstovu, byloje taip pat yra ieškovo įgaliojimo atstovauti ieškovui teisme kopija, todėl ir šiuo klausimu nėra pagrindo konstatuoti procesinės teisės normų pažeidimo.
Apeliantas taip pat teigia, kad laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 8 d. iki 2013 m. vasario 27 d. jo kontora nebuvo saugoma, o 2012 m. lapkričio 28 d. saugos sistemos patikrinimo aktas yra fiktyvus; atsakovas pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius apmokėjimą už 2012 metus, tačiau teismas jų nevertino; be to, sutartis ir paslaugų teikimas nutrauktas nuo 2013 metų kovo mėnesio, o ieškovas jos nutraukimą laiko 2013 m. lapkričio 14 d. ir nepagrįstai iki šios datos skaičiuoja mokesčius.
Byloje nustatyta, kad šalių sudaryta 2012 m. vasario 21 d. sutartimi ieškovas įsipareigojo stebėti apelianto įrengtos signalizacijos sistemos signalus (pranešimus) ir į juos reaguoti. 2012 m. spalio 8 d. saugomame objekte nustatytos problemos su telefono linija, 2012 m. lapkričio 28 d. atliktas sistemos patikrinimas ir daviklių jautrumo reguliavimas, o 2013 m. vasario 27 d. nustatyti sistemos gedimo požymiai (t. y. nustatyta, kad siųstuvo vieta netinkama dėl per silpno signalo). Atsižvelgdamas į šias byloje nustatytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad jo nurodytu laikotarpiu ieškovas nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, priešingai, teismo vertinimu, nurodyti duomenys apie nustatomus sistemos gedimus ir jų šalinimus kaip tik patvirtina, kad ieškovas savo įsipareigojimą stebėti apelianto signalizacijos sistemą vykdė. Kaip minėta, sudaryta sutartimi ieškovas įsipareigojo tik stebėti signalizacijos sistemą (jos signalus), kurią buvo įrengęs pats apeliantas, todėl periodiškai pasitaikydavę sistemos gedimai negali būti vertinami kaip ieškovo netinkamo įsipareigojimų vykdymo įrodymas. Teismas atmeta apelianto argumentus, kad 2012 m. lapkričio 28 d. saugos sistemos patikrinimo aktas yra fiktyvus, nes tai nėra pagrįsta jokiais įrodymais (CPK 178 str.). Be to, remdamasis ieškovo pateikta Periodine tiekėjų/ pirkėjų suvestine (b. l. 28-29), teismas konstatuoja, kad apelianto atlikti mokėjimai, nustatant apelianto skolos dydį, buvo įvertinti. Teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad sutartis buvo nutraukta nuo 2013 metų kovo mėnesio, nes tokių duomenų byloje nėra.
Teismas, be to, atmeta apelianto argumentus dėl objekto apžiūros akto, nes, viena vertus, apeliantas nepaaiškina, kokią reikšmę jie turi sprendžiant ieškovo reikalavimų pagrįstumo (t. y. konkrečios skolos priteisimo) klausimą, kita vertus, jie nėra pagrįsti jokiais įrodymais.
Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą atsakovo apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.