Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. C. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gegužės 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. C. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau - BK) 178 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 1996 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirta ir šio teismo 2007-04-16 nutartimi pakeista neatlikta bausme ir R. C. nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

R. C. pagal 1961 m. BK 16 str. 1 d., 18 str. 3 d. ir 271 str. 4 d., 234 str. 1 d. dėl šaunamojo ginklo „Valter“ ir šaudmenų neteisėto įgijimo ir laikymo, BK 234 str. 1 d. dėl šaunamojo ginklo „TT“ ir šaudmenų neteisėto įgijimo ir laikymo, išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš R. C. solidariai su V. B. ir D. S. priteista 30 800 Lt turtinės žalos atlyginimo UAB „IF draudimas“.

Iš R. C. solidariai su V. B. ir D. S. priteista 165 Lt turtinės žalos atlyginimo V. Z. .

Dėl UAB „Alezas“ padarytos žalos iš R. C. išieškojimo procesas nutrauktas.

Iš R. C. priteista 7 396,22 Lt turėtų ekstradicijos išlaidų Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. C. nuteistas už tai, kad jis veikdamas bendrininkų grupe kartu su D. S. , V. B. organizavus, kurie už šį nusikaltimą nuteisti Šiaulių apygardos teismo 2003 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu, pagrobė UAB Vilniaus banko „Lizingas“ automobilį „VW Polo Classic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 33 141 Lt, tai yra nusikaltimą padarė šiomis aplinkybėmis: 2001 m. vasario 22 d. apie 20 val. V. B. slapta paėmė iš V. Z. automobilio „VW Polo Classic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio namo, esančio (duomenys neskelbtini)., kieme, raktus su signalizacijos piltu, juos perdavė nusikaltimo vykdytojams - D. S. ir R. C. , kurie tą pačią dieną atjungė minėto automobilio, stovėjusio namo, esančio Birutės g. 39b, Šiaulių m., kieme, signalizaciją ir jį užvedę nuvažiavo į namo, esančio (duomenys neskelbtini)., kiemą, kur V. B. nurodymu jį paslėpė. Kartu su automobiliu „VW Polo Classic“, valst. (duomenys neskelbtini), jie pagrobė jame buvusius V. Z. daiktus - 120 Lt vertės automagnetolą, 30 Lt vertės gesintuvą, 15 Lt vertės vaistinėlę, 15 Lt vertės avarinį ženklą, 50 Lt vertės odines pirštines, 10 Lt vertės megztą kepurę, 25 Lt vertės užrašų knygutę-piniginę bei UAB „Alezas“ priklausančius 205 Lt vertės automobilio kilimėlius.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. C. apeliacinis skundas atmetamas.

Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeidamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 20 str. reikalavimų įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 str. 2 d. nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. R. C. kaltė padarius BK 178 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Šioje byloje esminių BPK pažeidimų nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas apygardos teismo nuosprendį peržiūri tik paduoto apeliacinio skundo ribose. Kadangi R. C. neginčija faktinių bylos aplinkybių, veikos kvalifikacijos bei įrodymų vertinimo, todėl ši nuosprendžio dalis neperžiūrima.

Apeliantas skunde nurodo, jog apygardos teismas nepagrįstai prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo neatliktą dalį bausmės, paskirtą 1996 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu. Iš bylos medžiagos matyti, jog R. C. 1996 m. gruodžio 3 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu buvo paskirta 8 (aštuoneri) metai laisvės atėmimo su viso jam priklausančio turto konfiskavimu. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2000 m. lapkričio 6 d. nutartimi R. C. nuo likusios bausmės dalies, t. y. 1 m. 11 mėn. 13 d., lygtinai paleistas nustatant jam įpareigojimus ir draudimus. Panevėžio apygardos teismas 2007 m. balandžio 16 d. nutartimi R. C. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo perkvalifikuotos pagal 2000 m. BK straipsnius, sumažintos paskirtos bausmės bei paskirta švelnesnė galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams, taip pat panaikinta papildoma bausmė - turto konfiskavimas. Todėl neatliktosios bausmės dalis, nuo kurios jis buvo lygtinai atleistas, sumažėjo vieneriais metais. Nusikalstamą veiką, už kurią apeliantas nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė 2001-02-22, t. y. būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos (1961 m. BK 54² str.) neatliktos bausmės laiku, todėl buvo pagrindas taikyti BK 64 str. nuostatas ir, paskyrus bausmę už naują nusikaltimą, bausmes subendrinti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apygardos teismas pagrįstai ir teisingai R. C. taikė BK 64 str. 1 d., 3 d. nuostatas, paskirtą bausmę už naują nusikaltimą - 2 (dvejus) metus ir 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrindamas su Panevėžio apygardos teismo 1996-12-03 nuosprendžiu paskirta ir to paties teismo 2007-04-16 nutartimi pakeista bausme. Taikant dalinio suėjimo būdą pridėta dalis neatliktos bausmės - 10 mėnesių laisvės atėmimo ir R. C. galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. Toks bausmių subendrinimas atitinka BK 64 str. 1 d., 3 d. nuostatas, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Tai, kad R. C. lygtinio paleidimo laikotarpiu vykdė Kaišiadorių apylinkės teismo 2000-11-06 nutartyje nustatytus įpareigojimus bei nepadarė daugiau pažeidimų, nėra pagrindas apeliantui, nustatant galutinę subendrintą bausmę, netaikyti BK 64 str. nuostatų.

Apeliantas skunde nesutinka su nuosprendyje nurodyta aplinkybe, jog jis yra bedarbis, nurodo, kad teismui buvo pateikti dokumentai, jog jis Ispanijoje legaliai gyveno ir dirbo, tačiau apygardos teismas šių dokumentų neprijungė prie bylos. Apeliacinės instancijos teismas negali kaip nors kitaip vertinti šios skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės, kadangi byloje nėra jokių duomenų, įrodančių apelianto nurodytas aplinkybes. Prie apeliacinio skundo apeliantas taip pat nepateikė jokių dokumentų, įrodančių skunde nurodytas aplinkybes. Kita vertus, byloje nėra jokių duomenų, kad R. C. turi nuolatinį pragyvenimo šaltinį (darbą) Lietuvoje.

R. C. mano, kad buvo visos sąlygos taikyti jam BK 62 str. nuostatas, kadangi jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atlygino žalą ir išlaiko neįgalią motiną, kuriai nustatyta pirma invalidumo grupė ir būtina jo priežiūra. Apeliacinio teismo kolegija pažymi, kad BK 62 str. 1 d. bei 2 d. 1 p. taikymas siejamas su konkrečiomis baudžiamajame įstatyme nurodytomis aplinkybėmis. Pagal šio straipsnio 1 d. bausmė švelninama, kai yra šių sąlygų visuma: nusikalstamą veiką padaręs asmuo savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamą veiką; prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi; ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką; visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. BK 62 str. 2 d. 1 p. taikomas, jeigu yra šios sąlygos: yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių; bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jei ji buvo padaryta; kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti. Iš bylos medžiagos matyti, kad švelnesnei, negu įstatymo numatyta, bausmei skirti nėra aplinkybių visumos, numatytos BK 62 str. 1 d., kadangi R. C. ne savo noru atvyko į ikiteisminio tyrimo instituciją bei nepranešė apie savo padarytą nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas taip pat mano, kad nėra ir aplinkybių visumos, numatytos BK 62 str. 2 d. 1 p., kadangi R. C. motina (N. C.), kuriai nustatyta pirma invalidumo grupė (t. 12, b. l. 121), nėra apelianto visiškai išlaikoma, kadangi gauna išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo (t. 12, b. l. 76-77). Byloje iš tikrųjų yra duomenų, jog dėl ligos ir neįgalumo N. C. reikalinga kito asmens pagalba. Tačiau byloje taip pat yra duomenų, jog nuteistasis nuo 2003-06-10 iki 2007-02-20, kai iš Ispanijos Karalystės buvo perduotas Lietuvos teisėsaugos pareigūnams, buvo išvykęs iš šalies, todėl neturėjo galimybės jos prižiūrėti ir neprižiūrėjo. Be to, apeliantas turi brolį, kuris taip pat gali suteikti motinai reikalingą pagalbą bei ją prižiūrėti. Kita vertus, BK 62 str. numatytas švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas net ir esant BK 62 str. 1 bei 2 d. numatytoms sąlygoms teismui nėra privalomas. Teismas, esant BK 62 str. numatytoms sąlygoms, bei įvertinęs visas bylos aplinkybes gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, tačiau neprivalo. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, R. C. BK 62 str. pagrindu skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę nėra pagrindo.

Apeliantas mano, jog turėjo būti taikoma amnestija, kadangi jo bendrininkui D. S. , nuteistam už analogiškus nusikaltimus, ji buvo pritaikyta. 2002 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. IX-1182 „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 5 str. nurodo, jog nuteistiems už tyčinius nusikaltimus asmenims, nusikalstamą veiką padariusiems dar neišnykus teistumui už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą, išskyrus asmenis, nuteistus už šio Įstatymo 7 straipsnyje numatytus nusikaltimus, neatliktoji laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinama vienu šeštadaliu, tačiau ne daugiau kaip 1 metais. To paties įstatymo 7 str. nurodyta, jog šio įstatymo 5 str. nustatytais atvejais ir sąlygomis amnestija netaikoma asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu už vagystę pagal BK 271 str. 4 d. R. C. skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas už nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 3 d., t. y. didelės vertės svetimo turto pagrobimą, kas atitinka 1961 m. BK 271 str. 4 d. numatytą veiką. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, R. C. minėtas įstatymas dėl amnestijos negali būti taikomas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skirdamas bausmę nuteistajam R. C., pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikėsi šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, numatytų BK 54 str. bei 61 str. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis tyčia padarė sunkų nusikaltimą, yra teistas, teistumas neišnykęs, nedirbantis, charakterizuojamas patenkinamai, turi neįgalią motiną, kuriai reikalinga pagalba. Apygardos teismas nustatė vieną R. C. atsakomybę sunkinančią aplinkybę - tai, kad jis nusikaltimą padarė bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.) ir dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes - tai, kad kaltininkas savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.) ir tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Įvertinęs šias aplinkybes teismas R. C. paskyrė švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytas vidurkis, laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo. Tai, kad nuteistasis neturėjo naudos iš nusikaltimo, Ispanijoje gyveno ir dirbo legaliai, šioje šalyje turi sužadėtinę, bei tai, kad nuo nusikaltimo padarymo praėjo gana ilgas laiko tarpas neturi reikšmės nustatant bausmės dydį bei nėra pakankamas pagrindas bausmei švelninti. Be to, pažymėtina, kad nuo nusikaltimo padarymo iki nuteisimo praėjo gana ilgas laiko tarpas dalinai dėl pačio nuteistojo kaltės, kadangi jis nuo teisėsaugos pareigūnų pasislėpė ir išvyko į užsienį pažeisdamas jam paskirtos kardomosios priemonės - namų arešto sąlygas (t. 8, b. l. 97, 173, 234). Teisėjų kolegijos nuomone, R. C. paskirtos bausmės dydis, taip pat ir galutinė subendrinta bausmė užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir nepažeidžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ reikalavimų, ji nėra aiškiai per griežta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. C. apeliacinį skundą atmesti.