Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AS REVERTA (ankstesnis pavadinimas AS Parex banka) ieškinį atsakovams E. M. ir A. M. dėl skolos priteisimo (tretieji asmenys yra V. K. ir A. K.), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas AS REVERTA (buv. pav. AB Parex bankas) pareiškė ieškinį atsakovams E. M. ir A. M. dėl 2 441 937,61 Lt skolos ir 5 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad tarp ieškovo ir trečiųjų asmenų V. K. bei A. K. 2006 m. rugsėjo 8 d. buvo sudaryta kreditavimo sutartis, pagal kurią V. K. ir A. K. buvo suteiktas 840 000 Lt kreditas, skirtas žemės sklypams pirkti bei kitai veiklai vykdyti. 2007 m. kovo 8 d. ieškovas ir V. K. bei A. K. sudarė susitarimą Nr. 1, kuriuo kredito suma buvo padidinta iki 2 090 000 Lt. Kredito gavėjai V. K. ir A. K. minėta sutartimi įsipareigojo iki 2009 m. rugsėjo 8 d. grąžinti kreditą, mokėti palūkanas bei vykdyti kitas kreditavimo sutartyje numatytas prievoles. Kredito gavėjai netinkamai vykdė kreditavimo sutartyje numatytus įsipareigojimus, t.y. nesilaikė kreditavimo sutartyje numatyto kredito grąžinimo bei palūkanų mokėjimo grafiko. Dėl šios priežasties bankas 2009 m. rugsėjo 1 d. vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį. Sutarties nutraukimo diena V. K. ir A. K. skola bankui pagal 2006 m. rugsėjo 8 d. kreditavimo sutartį yra 2 441 937,61 Lt, iš jų: 2 090 000 Lt negrąžinto kredito, 134 187,08 Lt priskaičiuotų, bet nesumokėtų, palūkanų, 217 750,53 Lt priskaičiuotų, bet nesumokėtų delspinigių.

Kredito gavėjų įsipareigojimai buvo užtikrinti įkeitimu ir 2006 m. rugsėjo 8 d. sudarytomis su atsakovais E. M. ir A. M. laidavimo sutartimis. Laiduotojai įsipareigojo kaip solidarūs skolininkai atsakyti ieškovui visu jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu, jeigu kredito gavėjai V. K. ir A. K. laiku ir tinkamai nevykdys visų savo prievolių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad tarp ieškovo, V. K. ir A. K. 2006 m. rugsėjo 8 d. buvo sudaryta kreditavimo sutartis, pagal kurią V. K. ir A. K. buvo suteiktas 840 000 Lt kreditas, skirtas žemės sklypams pirkti bei kitai veiklai vykdyti, o 2007 m. kovo 8 d. papildomu susitarimu kredito suma buvo padidinta iki 2 090 000 Lt. Kredito gavėjai V. K. ir A. K. minėta sutartimi nustatytu terminu iki 2009 m. rugsėjo 8 d. negrąžino kredito, nesumokėjo palūkanas bei neįvykdė kitų kreditavimo sutartyje numatytų prievolių. Dėl šios priežasties bankas 2009 m. rugsėjo 1 d. vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį.

Kredito gavėjų įsipareigojimai buvo užtikrinti įkeitimu. Vilniaus miesto hipotekos skyriaus 2010-05-18 nutartimi iš skolininkų V. K. ir A. K. išieškota 2 090 000 Lt negrąžinto kredito, 134 187, 08 Lt palūkanų, 264 750, 59 Lt delspinigių – iš viso 2 488 937, 67 Lt ir bylinėjimosi išlaidas, taip nuspręsta priverstinai parduoti įkeistą turtą pagal teismo nustatytą tvarką. Ieškovo atstovė patvirtino, kad dabartiniu metu vyksta įkeisto turto pardavimas iš varžytinių, tačiau turtas dar nerealizuotas, įkeistas turtas - žemės sklypai nuvertėjo, o įkeistas butas yra senas , todėl mažai tikėtina, kad pardavus turtą, bus padengtas skolininkų kreditas.

Kredito gavėjų įsipareigojimai buvo taip pat užtikrinti ir 2006 m. rugsėjo 8 d. sudarytomis su atsakovais E. M. ir A. M. laidavimo sutartimis, iš kurių matyti, kad laiduotojai įsipareigojo kaip solidarūs skolininkai atsakyti ieškovui visu jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu, jeigu kredito gavėjai V. K. ir A. K. laiku ir tinkamai nevykdys visų savo prievolių, laidavimo sutartis galioja iki visiško bankui prievolių pagalkreditavimo sutartį įvykdymo (1t., b.l. 60-64).

Laidavimas yra vienas iš tiesiogiai CK 6.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, jo tikslas – užtikrinti, kad prievolė, už kurią laiduojama, bus tinkamai įvykdyta. Kreditoriui išlieka teisė tiek pareikšti savo reikalavimą skolininkui, tiek reikalauti solidariosios laiduotojo pareigos įvykdymo (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.81 straipsnio 1 dalis) atskiroje civilinėje byloje tiek laiduotojui, tiek abiem (skolininkui ir laiduotojui) kartu. Kadangi byloje nustatyta, kad dabartiniu metu vyksta įkeisto turto pardavimas iš varžytinių, tačiau turtas dar nerealizuotas, tai darytina išvadą, kad kredito gavėjai V. K. ir A. K. laiku ir tinkamai nevykdė prisiimtų prievolių, todėl ieškovas turi įstatymu nustatytą teisę reikalauti prievolių įvykdymo iš atsakovų, kaip laiduotojų.

Nepagrįstas atsakovų teiginys, kad ieškovas reikalavo perteklinių prievolių užtikrinimo būdų, nes kredito grąžinimas buvo užtikrintas įkeistu turtu, nes įstatymas nedraudžia kreditoriams taikyti keletą prievolių užtikrinimo būdų, toks prievolių užtikrinimas verslo praktikoje yra dažniausias. Atsakovų nurodyta aplinkybė, kad kreditavimo sutarties įvykdymas buvo užtikrintas ne tik atsakovų laidavimu pagal laidavimo sutartis, tačiau ir atsakovų nekilnojamojo turto hipoteka, nes visas įkeistas ieškovui turtas, išskyrus butą Architektų g., Vilniuje, bendrosios nuosavybės teise priklauso atsakovams bei tretiesiems asmenims, todėl pardavus įkeistą turtą, ieškovo reikalavimai bus patenkinti, nesudaro pagrindo atmesti ieškovo reikalavimą, nes tuo atveju, jeigu pardavus atsakovų ir trečiųjų asmenų įkeistą turtą, bus padengtas skolininkų kreditas, ieškovas privalės atsisakyti sprendimo vykdymo. Tačiau ieškovas teigia, kad dabartiniu metu žemės sklypai nuvertėjo, o įkeistas butas yra senas, todėl mažai tikėtina, kad pardavus įkeistą turtą, bus padengtas skolininkų kreditas. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas laiduotojams yra teisėtas ir pagrįstas, nes pagal CK 6.81str. laiduotojai atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, o tai reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, kad visą prievolę tiek ir jos dalį įvykdytų visi skolininkai bendrai ir kuris iš jų skyrium. Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausiai gautų prievolių įvykdymą iš įkeisto turto (CK 6.80 str. 2 d.).

Byloje nustatyta, kad atsakovai skolos ir palūkanų dydžio neginčija. Atsakovai nesutinka su delspinigių dydžiu, teigdami, kad kredito sutartimi nustatytas 0,09 proc. delspinigių dydis prieštarauja CK 1.5 str. įtvirtintiems sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams, ieškovas nori praturtėti kitos šalies sąskaita, be to, LAT formuojama teismų praktika pripažįsta, kad 0, 02 proc. delspinigiai atlygina minimalius kreditoriaus nuostolius.

Teismas konstatuoja, kad šie atsakovų teiginiai visiškai nepagrįsti. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad sutartimi nustatytos 0,2 proc. ir didesnės netesybos paprastai yra aiškiai per didelės. Tačiau ši išvada nereiškia, kad yra suformuota Lietuvos teismų praktika, jog, mažinant „aiškiai per dideles“ netesybas, yra priteisiamos 0,02 proc. dydžio netesybos (LAT 2010-10-05 nutartis civilinė byla Nr. 3K-3-386/2010). Kadangi ginčo netesybos 0, 09 proc. atsirado iš šalių sutartinių santykių, jų dydis neviršija 0,2 proc., nepažeidžia sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 straipsnio 2 dalis), tai teismas neturi pagrindo netesybų dydį keisti. Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 2 dalis, 6.156 straipsnis). Pažymėtina, kad pagrindiniai skolininkai V. K. ir A. K. ginčidami kredito sutarties nutraukimą kitoje civilinėje byloje (2t. b.l. 2-17), reikalavimo dėl delspinigių sumažinimo nereiškė, o turint omeny kredito sumos dydį 2 090 000 Lt nėra pagrindo vertinti 0,09 proc. delspinigių dydį kaip neprotingą. Be to, ieškovas iš atsakovų (laiduotojų) reikalauja mažesnių delspinigių, negu iš pagrindinių skolininkų V. K. ir A. K. (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-05-18 nutartis).

Kadangi skolininkai pažeidė prievolę, šio fakto jų laiduotojai neginčija, tai CK 6. 38, 200, 870, 873 straipsnių pagrindų ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš laiduotojų priteistina 2 090 000 Lt negrąžinto kredito, numatytų sutartyje priskaičiuotų, bet nesumokėtų 134 187,08 Lt palūkanų bei 217 750,53 Lt priskaičiuotų, bet nesumokėtų delspinigių–iš viso 2 441 937,61 Lt.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio įstatymines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Šis jo reikalavimas pagrįstas. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį iš skolininko priteisiamos palūkanos, kurios vadinamos procesinėmis, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Jas moka skolininkas, kuriam pareikšti reikalavimai teisme ir jeigu jie patenkinti. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, taip pažeidė kreditoriaus interesus, kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Procesinių palūkanų mokėjimas kaip civilinė atsakomybė kyla iš laiduotojo neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjo geruoju, esant jo galiojančiai prievolei grąžinti pinigus kreditoriui už kitą asmenį.

Ieškovas už ieškinį ir apeliacinį skundą sumokėjo 28 419, 38 Lt žyminį mokestį, kuris ieškinį patenkinus, priteisiamas iš atsakovo ieškovo naudai. Taip pat iš atsakovo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso – 74, 30 Lt (CPK 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 263, 265, 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovo AS REVERTA (į.k. (duomenys neskelbtini) adresas Respublikas laukums 2a, Ryga, LV -1522 Latvija, adresas korespondencijai UAB „NIF Lietuva“, Geležinio Vilko 18A, Vilnius) naudai iš atsakovų E. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)):

2 441 937,61 Lt skolos;

5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-01-21) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;

28 419, 38 Lt žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovų valstybės naudai 74,30 Lt pašto išlaidų

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.