Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjusi pareiškėjo L. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutarties, kuria atsisakyta pradėti privataus kaltinimo procesą pagal jo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismas 2014 m. liepos 24 d. nutartimi atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal L. K. skundą dėl G. B. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad iš pareiškėjo skundo visiškai neaišku, kaip, kokiu būdu, esant kokioms aplinkybėms pasireiškė atsakovės G. B. nusikalstami veiksmai, kada jie buvo galimai padaryti, t.y. nenurodytos esminės aplinkybės. Taip pat visiškai neaišku, ko konkrečiai prašo pareiškėjas.

Pareiškėjas L. K. skundžia Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį. Pareiškėjas nurodo, kad faktas, jog jis nekartą kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl atsakovės, su kuria tame pačiame teisme 2001 metų lapkričio mėnesį buvo išskirtas, rodo, kad šis teismas visada yra atsakovės pusėje. Ji niekada nėra atvykusi gintis nei į Kauno apylinkės, nei į Kauno apygardos teismą (BPK 318 str. 4 d.). Prašo jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsiliepimo į L. K. skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas L. K. prašė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 441 straipsnio 3d. numato, kad tik tuo atveju, kai skundas paduotas remiantis bylos nagrinėjimo teisme dalyvių padėtį bloginančiais pagrindais, skundui nagrinėti privalo būti rengiamas teismo posėdis, o kitais atvejais rengti teismo posėdį yra teismo diskrecija. Šiuo atveju iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėjo skundas dėl apylinkės teismo nutarties, nepatenka į teismo posėdyje privalomai nagrinėjamų skundų kategoriją, kitų duomenų, kurie duotų pagrindą skundą nagrinėti dalyvaujant pareiškėjui nenustatyta, todėl jo prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas ir skundas nagrinėjamas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, pareiškėjui nedalyvaujant.

Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, atitinkanti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus, todėl paliktina galioti.

Privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuoja baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) XXX skyrius. Šio skyriaus 412 straipsnio, reglamentuojančio nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo pradėti procesą privataus kaltinimo tvarka, turinį, 2 dalyje išdėstyta, kad skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo, o BPK 408 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pareiškimas – nukentėjusiojo teisėto atstovo. Tokiu atveju, jeigu skundas neatitinka šių reikalavimų, jis yra nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (BPK 412 str. 3 d.).

Pritartina skundžiamai nutarčiai, kad 2014 m. liepos 18 d. skundo turinys BPK 412 str. 2 d. numatytų reikalavimų absoliučiai neatitinka. Pareiškėjo skundas yra per daug abstraktus, jame neatskleidžiama kaltinimo esmė: nors pareiškėjas kaltina G. B. nusikalstamos veikos, numatytos BK 155 str. 1 d., padarymu, tačiau iš skundo visiškai neaišku, kaip, kokiu būdu, esant kokioms aplinkybėms pasireiškė atsakovės G. B. nusikalstami veiksmai, kada jie buvo galimai padaryti, t.y. nenurodytos esminės aplinkybės. Taip pat pareiškėjas nenurodo jokių duomenų, kurie pagrįstų jo kaltinimą, neaiškus ir pareiškėjo reikalavimas.

Privataus kaltinimo proceso ypatumas yra tai, kad byla nagrinėjama teisme be ikiteisminio tyrimo, todėl privataus kaltintojo skundas yra labai svarbus dokumentas, savo reikšme prilyginamas prokuroro surašytam kaltinamajam aktui. Ir nors skundui nėra keliami tokie aukšti reikalavimai, kaip pastarajam dokumentui, tačiau skunde kaltinimas taip pat turi būti tikslus, nes baudžiamajame procese (taip pat ir privataus kaltinimo bylose) galioja iš esmės tie patys principai, tarp kurių vienas svarbiausių principų yra rungimosi principas (BPK 7 str.) bei teisė į gynybą (BPK 10 str.). BPK 22 str. nustatyta, kad kaltinamasis turi teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, o tai reiškia, kad jis turi turėti galimybę gintis nuo jam pareikštų kaltinimų. Be to, privatus skundas apibrėžia kaltinimo ribas, kurių turi laikytis teismas nagrinėdamas bylą (BPK 255 str.).

Teisinėje valstybėje negali būti tokios situacijos, kai be konkrečių faktų pirmiausia asmenims būtų keliama privataus kaltinimo byla, o tik po to tie faktai renkami. Pats teismas formuluoti kaltinimo ir rinkti kaltinimui pagrįsti medžiagos negali, nes taip prisiimtų baudžiamąjį persekiojimą inicijuojančio asmens vaidmenį. Teisme faktai turi būti tikrinami, ten jie tampa įrodymais, bet konkretūs duomenys apie asmens padarytą nusikalstamą veiką turi būti nurodyti skunde.

Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas atsisakydamas pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal L. K. 2014 m. liepos 18 d. skundą dėl G. B. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti L. K. skundo argumentais nėra pagrindo.

Privataus kaltinimo proceso tvarka paduoto skundo trūkumai laikytini esminiais, nes jie sąlygoja skunde suformuluoto kaltinimo nekonkretumą, trukdantį pradėti privataus kaltinimo procesą iš esmės. Dėl šios priežasties Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis paliekama galioti, o L. K. skundas atmetamas.

Atkreipiamas pareiškėjo dėmesys, kad atsisakymas priimti skundą dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn privataus kaltinimo tvarka neatima galimybės pareiškėjui, pašalinus teismo nustatytus trūkumus, pakartotinai kreiptis į teismą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

L. K. skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.