- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-02-24
- Bylos Nr.
- 1A-184
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Violeta Ražinskaitė (pirm.), Rūta Mickevičienė, Aloyzas Kruopys
- Nuteistasis
- V. U.
- Kategorijos
Pranešėja V. Ražinskaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-184 2005 m.
Teisėja A. Kartanienė Procesinio sprendimo kategorijos 1.2.3.1; 1.2.3.5
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2005 m. vasario 24 d.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo V. U. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 129 str. 1 d., bei baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 str. 4 d., ir nubausta:
pagal BK 129 str. 1 d. – laisvės atėmimu 9 m.;
pagal BK 178 str. 4 d. – areštu 45 paroms.
Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas 9 m., ją atliekant pataisos namuose.
Iš V. U. priteista V. B. : 375 Lt žalos atlyginimo, 2021 Lt laidojimų išlaidų, 5000 Lt nematerialinės žalos atlyginimo.
Iš V. U. priteista R. K. 15000 Lt nematerialinės žalos atlyginimo.
Vilniaus apygardos prokuratūros civilinis ieškinys atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. U. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad 2004 m. kovo 17 d., apie 1³⁰ val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), penkto aukšto laiptinėje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, asmeninio konflikto su Ž. K. metu pastarąją pastūmė rankomis, o kai ši pargriuvo ant laiptų, sudavė jai du smūgius dešinės rankos delnu į veidą, padarydama nukentėjusiajai poodines kraujosruvas liemens dešinėje, keturias kairėje šlaunyje, vieną dešinės plaštakos nugarėlėje, tris kairės plaštakos nugarėlėje, kraujosruvą sprando raumenyse, kraujosruvą juosmens riebaliniame audinyje vidurinėje linijoje ties 4-5 slanksteliais, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, o kai Ž. K. pradėjo rėkti, V. U. , išsitraukusi iš dešinės džinsinės striukės kišenės tualetinio popieriaus gniužulą, įkišo jį Ž. K. į burną, to pasėkoje nukentėjusioji mirė nuo mechaninės asfiksijos, uždarius kvėpavimo takus bei angas.
Dar V. U. pripažinta kalta ir nuteista už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, tačiau dėl to apeliacinis skundas nepaduotas.
Šalies argumentai
Nuteistoji V. U. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti: jos veiką perkvalifikuoti iš BK 129 str. 1 d. į BK 132 str. 1 d. ir sušvelninti paskirtą bausmę. Nurodo, jog nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas padarė neteisingą išvadą, jog ji tyčia nužudė nukentėjusiąją. Ž. K. pargriuvus ant laiptų ir pradėjus rėkti, nuteistoji įkišo jai į burną tualetinio popieriaus tik tam, kad ši nutiltų, nepagalvojusi apie pasekmes. Jokių kitų veiksmų bei smurto nenaudojo, nenorėjo jos nužudyti ir negalėjo numatyti tokių pasekmių. Apeliantė galvojo, jog nukentėjusioji galės kvėpuoti per nosį. Be to, jos rankos buvo laisvos, ir apeliantė buvo įsitikinusi, kad ji pati išsitrauks popieriaus gniužulą iš burnos, tačiau ji to nepadarė, matyt, dėl girtumo. Apeliantė supranta, kad jos veiksmai buvo rizikingi, pavojingi, ji privalėjo numatyti tokias pasekmes. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Nurodo, jog augina keturis nepilnamečius vaikus, kurie šiuo metu gyvena vaikų globos namuose, yra pasiryžusi pakeisti gyvenimo būdą, įsidarbinti ir, esant galimybei, atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą.
Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašo nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios V. U. apeliacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegijos nuomone, V. U. kaltė padarius jai inkriminuotą nusikaltimą įrodyta I instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 20 str. reikalavimų bei prasmės ir sutinkamai su BPK 303 str. 2 d. nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.
Esminių BPK pažeidimų byloje nenustatyta.
Nuosprendžio dalis dėl Ž. K. turto vagystės neskundžiama, nužudymo aplinkybės, civiliniai ieškiniai neginčijami, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinkamai su BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis patikrino bylą, neviršydama apeliacinio skundo ribų.
Nuteistoji neginčija, kad asmeninio konflikto, kilusio tarp jos ir Ž. K. , pasėkoje, siekdama pastarąją nutildyti, nes ši po nuteistosios jai suduotų per žandus smūgių pradėjo rėkti, įkišo nukentėjusiajai į burną tualetinio popieriaus gniužulą, tik teigia nenorėjusi jos nužudyti.
Teismo medicinos specialisto išvados Nr. 513 duomenys (t. 1 b. l. 29-35) įrodo, kad Ž. K. mirtis įvyko nuo mechaninės asfiksijos, uždarius kvėpavimo takus ar angas. Į tai nurodo muštinė žaizdelė viršutinės lūpos dešinėje su aplinkine kraujosruva po gleivine, infiltruojančios kraujosruvos minkštuosiuose audiniuose iš kairės paausinės liaukos, dešinės skydinės kremzlės apatinės dalies, ties skydliaukės dešine skiltimi, netolygus plaučių oringumas, židininis pabrinkimas su hemoraginiu komponentu į alveoles, židininė ūmi emfizema, smulkiažidininė atelektazė, bronchų spazmo požymiai, katamnezės duomenys. Sužalojimai padaryti uždarius kvėpavimo angas ar takus tuoj pat prieš mirtį.
I instancijos teisme ekspertas P. P. patvirtino teismo medicinos specialisto išvadą Nr. 513 ir paaiškino, jog kvėpavimo takai buvo giliai užkimšti; nustatytai mirties priežasčiai jokio esminio skirtumo neturi, ką įkišus į burną įvyko asfiksija.
Taigi, nustatyta, kad Ž. K. mirė, V. U. į burną įkišus tualetinio popieriaus gniužulą, ir tai nulėmė nusikalstamos veikos kvalifikavimą kaip tyčinį nužudymą.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė labai supaprastintai supranta tyčinio nusikaltimo sąvoką.
Tyčinis nusikaltimas gali būti padarytas tiesiogine arba netiesiogine tyčia.
Tiesioginė tyčia yra tada, kai darydamas nusikaltimą asmuo suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti arba, jeigu ir nenorėjo, tai numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (BK 15 str. 2 d.).
Netiesioginė tyčia yra tada, kai darydamas nusikaltimą asmuo suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 str. 3 d.).
Apeliantė savo skunde nurodo, kad nenorėjo Ž. K. nužudyti.
I instancijos teismas tiesiogiai nepasisakė dėl kaltės formos, tačiau iš nuosprendžio motyvų aišku, kad teismas apeliantės kaltės formą nustatė netiesioginę tyčią. Tai reiškia, jog gulinčiai girtai nukentėjusiajai užkimšdama burną popieriaus gniužulu, V. U. suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė galimas pasekmes ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido joms atsirasti, popierių iš burnos ištraukusi tik po keleto minučių.
Dėl išdėstytų motyvų V. U. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 1 dalį.
Veikos nėra pagrindo kvalifikuoti pagal BK 132 str. 1 d. kaip neatsargaus gyvybės atėmimo, nes sukėlęs mirtinas pasekmes sužalojimas nukentėjusiajai padarytas jau aptartais tyčiniais kaltininkės veiksmais, pasireiškusiais netiesiogine tyčia.
Teismas išsamiai motyvavo bausmės paskyrimą.
Teismas atsižvelgė, jog netiesioginės tyčios kaltės forma padarytas labai sunkus nusikaltimas (BK 11 str. 6 d.), sukėlęs neatstatomas pasekmes – žmogaus mirtį, įvertino kaltininkės asmenybę. Ji anksčiau teista, tačiau teistumas išnykęs, gyvenamojoje vietoje charakterizuojama gerai, augina keturis nepilnamečius vaikus, buvo įrašyta į darbo biržos įskaitą.
Teismas nustatė nuteistosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog iš esmės prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Tačiau ji padarė veikas, apsvaigusi nuo alkoholio. Šią aplinkybę teismas pagrįstai pripažino atsakomybę sunkinančia, kadangi ji turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.
Įvertinęs visas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės dydžiui, už nužudymą esant laisvės atėmimo bausmės sankcijai nuo 5 iki 15 metų, teismas V. U. paskyrė trumpesnę, negu vidutinės trukmės laisvės atėmimo bausmę.
Teisėjų kolegijos nuomone, paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taisykles (BK 61 str.), bausmės paskirtį (BK 41 str.) ir yra teisinga.
Apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo keisti nuosprendžio.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistosios V. U. apeliacinį skundą atmesti.