- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-16
- Bylos Nr.
- e2A-986-921/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01967-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Ieškovas
- individualios įmonės „Aujama-credit“
- Atsakovas
- R. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-6538-1158/2024 pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ ieškinį atsakovei R. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. I. Ginčo esmė
1. ieškovė individuali įmonė „Aujama-credit“ (toliau – ieškovė) prašė priteisti iš atsakovės R. K. (toliau – atsakovė) 1 000 Eur negrąžintą kreditą, 992,69 Eur nuostolius (negautas pajamas), 12,53 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovei adresuoti teismo procesiniai dokumentai (ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo) įteikti 2024 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – asmeniškai. Atsakovė per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 8 d. sprendimu už akių: ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 1 000 Eur negrąžintą kreditą, 360,99 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo vartojimo kredito sutarties sudarymo dienos (2023 m. rugsėjo 26 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2024 m. balandžio 8 d.), 74,95 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo 2024 m. balandžio 9 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. birželio 17 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį konkretų mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios, pasibaigus sutarties terminui (2025 m. birželio 17 d.), negali viršyti 469,72 Eur sumos, 51,23 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2024 m. vasario 13 d.), 12,53 Eur (delspinigius), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 424,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. kovo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 202,35 Eur bylinėjimosi išlaidas; likusią ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas, atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, nustatė, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai vartojimo kredito santykiai paskolos forma. Ieškovė, įvertinusi atsakovės kreditingumą, ir atsakovė 2023 m. rugsėjo 26 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 19600 (toliau – sutartis), kurios pagrindu ieškovė atsakovei suteikė 1 000 Eur kreditą, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis mokėti nustatyto dydžio mėnesines įmokas už suteiktą kreditą bei kitus mokesčius. Atsakovė kreditą įsipareigojo grąžinti iki 2025 m. birželio 17 d., taip pat sumokėti palūkanas ir administravimo mokestį pagal sutarties specialiojoje dalyje nustatytą mokėjimo grafiką. Kadangi atsakovė nemokėjo įmokų ir negrąžino kredito, ieškovė 2024 m. sausio 29 d. elektroniniu laišku informavo atsakovę apie sutarties nutraukimą nuo 2024 m. vasario 13 d.
5. Teismas, spręsdamas dėl negrąžinto kredito priteisimo, nustatė, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1 000 Eur negrąžintą kreditą. Pagal į bylą pateiktus įrodymus teismas nustatė, kad atsakovė pagal sutartį gavo iš ieškovės 1 000 Eur kreditą, kurį privalėjo grąžinti iki 2025 m. birželio 17 d., taip pat sumokėti palūkanas ir administravimo mokestį. Atsakovė nėra atlikusi nei vienos įmokos pagal sutartį. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovė pažeidė sutartinę prievolę, todėl tenkino ieškinio reikalavimą ir ieškovei iš atsakovės priteisė 1 000 Eur negrąžintą kreditą.
6. Teismas, spręsdamas dėl nuostolių (negautų pajamų) priteisimo, nustatė, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 992,69 Eur nuostolius (negautas pajamas) negautų pelno palūkanų ir administravimo mokesčio forma. Pagal sutarties specialiąsias sąlygas, atsakovė įsipareigojo ieškovei mokėti 161,98 Eur administravimo mokestį bei 830,71 Eur palūkanas.
7. Teismas nustatė, kad pagal sutarties specialiąsias sąlygas, atsakovė įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 74,95 procentų dydžio metines palūkanas iki 2025 m. birželio 17 d. pagal mokėjimų grafiką. Ieškovė galėjo tikėtis tinkamo atsakovės prievolės vykdymo atveju 830,71 Eur palūkanų, tačiau ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio nurodytas pajamas gauti anksčiau, nei šalys sulygo sutartyje. Pagal sutartį iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2025 m. birželio 17 d.), ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti 74,95 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neprašė teismo priteisti pelno palūkanas ir administravimo mokestį, kurie turėjo būti sumokėti iki sutarties nutraukimo dienos, tačiau šias sumas įtraukė į bendrą negautų pajamų sumą. Teismas taip suformuluoto reikalavimo nevertino kaip esminės kliūties įvertinti jo pagrįstumą, kadangi šį vieną reikalavimą išskyrus į kelis atskirus, prašoma priteisti suma nesikeistų.
8. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad yra teisinis pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo sutarties sudarymo iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2024 m. balandžio 8 d.), kurių suma – 360,99 Eur (61,49 + 60,17 + 58,76 +57,24 +55,61 +53,86 + (51,99 ÷ 30 x 8)), taip pat 74,95 procentų negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo (2024 m. balandžio 9 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2025 m. birželio 17 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios sutarties termino pabaigoje (2025 m. birželio 17 d.) negali viršyti 469,72 Eur (830,71 Eur – 360,99 Eur). Tokiu būdu ieškovei iš atsakovės teismas priteisė 51,23 Eur (12,00 + 11,74 + 11,46 + 11,17 + (10,85 ÷ 29 x 13)) administravimo mokestį, paskaičiuotą tik iki sutarties nutraukimo (2024 m. vasario 13 d.), o reikalavimą dėl likusios administravimo mokesčio dalies, kurią sudaro administravimo mokestis, paskaičiuotas po sutarties nutraukimo, teismas atmetė kaip nepagrįstą.
9. Teismas, spręsdamas dėl delspinigių priteisimo, nustatė, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 12,53 Eur delspinigius, paskaičiuotus už 111 dienų laikotarpį nuo 2023 m. spalio 26 d. iki 2024 m. vasario 13 d., taikant 0,05 procentų normą. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovės reikalaujamų priteisti delspinigių dydis neprieštarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms, ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 12,53 Eur delspinigius teismas pripažino pagrįstu ir jį tenkino.
10. Teismas sprendė, kad taip pat yra pagrįstas ieškinio reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą skolos sumą ir jį tenkino – ieškovei iš atsakovės priteisė 5 procentų palūkanas už priteistą sumą (1 424,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. kovo 5 d.) iki teismo sprendimo už akių įvykdymo.
11. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas nustatė, kad ieškinys patenkintas iš dalies, t. y. ieškovei iš atsakovės priteista iš viso 1 424,75 Eur, kas sudaro 71 procentą ieškinio reikalavimų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, ieškovei iš atsakovės priteisė 31,95 Eur (45 Eur x 71 proc.) sumokėtą žyminį mokestį ir 170,40 Eur (240 Eur x 71 proc.) išlaidas advokato pagalbai apmokėti, iš viso 202,35 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą už akių ir šio sprendimo už akių rezoliucinę dalį išdėstyti taip: priteisti ieškovei iš atsakovės 1 000,00 Eur negrąžintą kreditą, 360,99 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo vartojimo kredito sutarties sudarymo dienos (2023 m. rugsėjo 26 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2024 m. balandžio 8 d.), 469,72 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas už laikotarpį po sprendimo už akių priėmimo dienos (2024 m. balandžio 9 d.) iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. birželio 17 d.), 51,23 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2024 m. vasario 13 d.), 12,53 Eur (dvylikos eurų 53 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 894,47 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. kovo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 269,27 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisti ieškovei iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliaciniame procese. Apeliaciniame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:
12.1. Nepagrįsta ir neteisėta sprendimo už akių dalis dėl negautų pajamų priteisimo. Teismas, tinkamai nustatęs, kad atsakovė nėra sumokėjusi ieškovei sutartyje nurodyto dydžio mokėjimo palūkanų, kaip negautų pajamų, nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio nurodytas negautas pajamas už laikotarpį po teismo sprendimo priėmimo dienos (2024 m. balandžio 9 d.) iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. birželio 17 d.) gauti anksčiau, nei šalys sulygo sutartimi. Sutarčiai esant nutrauktai, atsakovei atlikusiai neteisėtus veiksmus (sutarties nevykdymą) ieškovės atžvilgiu, civilinės atsakomybės prievolės pagrindu atsirado pareiga sumokėti ieškovei negautas pajamas (negautų mokėjimo palūkanų forma). Esant tokioms faktinėms aplinkybės šių negautų pajamų išmokėjimas negali būti priklausomas nuo vartojimo kredito sutartyje nustatyto įmokų mokėjimo grafiko, kuris yra teisiškai reikšmingas ir sukuria atitinkamas teisines pasekmes tik tebesitęsiant vartojimo kredito teisiniams santykiams, kurie, kaip minėta, šios bylos kontekste yra pasibaigę dėl atsakovo kaltų veiksmų.
12.2. Teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, pažeidė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo proporcingumo principą, nes neteisingai nustatė ieškovei priteistą sumą ir patenkintų ieškinio reikalavimų dalį procentais. Teismas sprendė, kad patenkino 71 procentus ieškinio reikalavimų, išreikštų konkrečia pinigų suma. Tačiau tokios teismo išvados nepagrįstos, nes jis nepaaiškino kodėl į patenkintų reikalavimų sumą neįtraukė 74,95 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo 2024 m. balandžio 9 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. birželio 17 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį konkretų mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios, pasibaigus sutarties terminui (2025 m. birželio 17 d.), negali viršyti 469,72 Eur sumos. Pažymi, kad ieškovės reikalavimas dėl 469,72 Eur negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) priteisimo nuo 2024 m. balandžio 9 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos iš esmės patenkintas, tik jis išdėstytas laike. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas iš viso ieškovei priteisė ne 1 424,75 Eur, o 1 894,47 Eur. Tai reiškia, kad ieškinys patenkintas ne 71 procentu, o 94,48 procentais. Ieškovė prašė priteisti 45 Eur žyminį mokestį ir 240 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 285 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinio reikalavimus tenkinus iš dalies, t. y. patenkintus 94,48 procentus, ieškovei iš atsakovės priteistinas ne 202,35 Eur, o 269,27 Eur (285 Eur/100 proc. x 94,48 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys 2023 m. rugsėjo 26 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 19600, kuria atsakovei buvo suteiktas 1 000 Eur dydžio kreditas. Atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti kitus sutartyje numatytus mokesčius sutartyje nustatyta tvarka ir terminas. Atsakovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovė vienašališkai sutartį nutraukė nuo 2024 m. vasario 13 d. Taigi, ieškovės pareikšti reikalavimai kildinami iš vartojimo kredito teisinių santykių.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 1 000 Eur negrąžintą vartojimo kreditą. Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino ieškovės teisę reikalauti reikalavimo priteisti ieškovei iš atsakovės 992,69 Eur nuostolius (negautas pajamas), kuriuos sudaro 161,98 Eur administravimo mokestis ir 830,71 Eur palūkanos, sprendė, kad ieškovė galėjo tikėtis tinkamo atsakovo prievolės vykdymo atveju gauti 830,71 Eur palūkanas, tačiau ieškovė neturėjo ir negalėjo turėti lūkesčio nurodytas pajamas gauti anksčiau, nei šalys sulygo sutartyje. Atsižvelgiant, be kita ko, ir į tai, pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovės negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo sutarties sudarymo iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2024 m. balandžio 8 d.), kurių suma – 360,99 Eur, taip pat 74,95 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo (2024 m. balandžio 9 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2025 m. birželio 17 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios sutarties termino pabaigoje (2025 m. birželio 17 d.) negali viršyti 469,72 Eur (830,71 Eur – 360,99 Eur), taip pat 51,23 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo (2024 m. vasario 13 d.).
16. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) nuo teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2024 m. balandžio 9 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, kurios pagal sutartyje numatytą pelno palūkanų mokėjimo grafiką sudaro 469,72 Eur sumą, ne visą iš karto nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, bet ją išdėstydamas neviršijant kiekvieną konkretų mėnesį turėjusios būti sumokėtos mokėjimo (pelno) palūkanų sumos pagal mokėjimo grafiką, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, paneigė civilinės atsakomybės paskirtį ir vartojimo kredito sutarties nutraukimo teisines pasekmes, pažeidė įstatymų ir sutarties nuostatas. Ieškovė įgijo pagrįstą lūkestį gauti mokėjimo palūkanas pagal mokėjimo grafiką tik sutarties tinkamo vykdymo atveju. Tuo tarpu sutartį nutraukus, atsakovei, atlikusiai neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu, civilinės atsakomybės prievolės pagrindu atsirado pareiga sumokėti ieškovei negautas pajamas.
17. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria iš dalies patenkintas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) ir priteista 74,95 procentų dydžio negautos pajamos, skaičiuojamos kiekvieną mėnesį nuo 2024 m. balandžio 9 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. birželio 17 d.) nuo sutarties mokėjimo grafiko tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurių suma negali viršyti 469,72 Eur sumos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2020 m. gegužės 25d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodyta, kad, nors ankstesnėje teismo praktikoje buvo išaiškinta, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus atvejus, jei kitaip nustatyta paskolos sutartyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2015 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015), tokia buvusi šio teismo praktika keistina kaip iš dalies varžanti teismo pareigos vykdyti teisingumą, užtikrinant paskolos teisinių santykių subjektų interesų pusiausvyrą, teisėtus lūkesčius ir neleistinumą piktnaudžiauti teise, įgyvendinimą bei neatitinkanti kasacinio teismo nuosekliai formuojamos praktikos dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių ir reikalavimo dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo teisinės prigimties aiškinimo. Kasacinis teismas minėtoje byloje suformulavo tokią naują teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
19. Taigi, nagrinėjamu atveju yra aktualus išaiškinimas, kad sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.
20. Negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri paprastai atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui, papildomas rezultatas. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinti šie negautų pajamų nustatymo kriterijai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).
21. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad pagal skundžiamo teismo sprendimo išvadas, nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovės kaltės, ir toliau galioja (taikomas) įmokų mokėjimo grafikas. Ieškovė nurodo, kad tokia teismo išvada prieštarauja sutarties nuostatoms, nes autarties 6.5 punkte numatyta, kad kredito davėjas turi teisę vienašališkai ir nedelsiant nutraukti sutartį ir pareikalauti sumokėti visą kredito sumą, administravimo mokestį, pelno palūkanas ir kitas pagal šios sutarties ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas mokėtinas sumas bei atlyginti nuostolius VKĮ 19 straipsnyje ir kituose taikytinuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytais pagrindais ir sąlygomis.
22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Ši norma taikytina šalis siejant paskolos teisiniams santykiams. Tuo vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sutarties 6.5 punkte kredito davėjo teisė vienašališkai nutraukus sutartį reikalauti sumokėti pelno palūkanas turi būti aiškinama kaip kredito davėjo teisė reikalauti sumokėti palūkanas iki sutarties nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
23. Be to, negautų pajamų dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiajam asmeniui, nes rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Ieškovė realių negautų pajamų dydį įrodinėja pagal nutrauktos paskolos (kredito) sutarties mokėjimo (pelno) palūkanų mokėjimo grafiką.
24. Pagal VKĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostatas vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Pagal VKĮ 2 straipsnio 3 dalį bendra vartojimo kredito kaina – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, išskyrus atlyginimą notarui. Į bendrą vartojimo kredito kainą taip pat įskaičiuojami sąskaitos, kurioje registruojamos mokėjimo operacijos ir vartojimo kredito lėšų išmokėjimas, administravimo mokesčiai, nebent sąskaitos atidarymas yra neprivalomas ir sąskaitos administravimo mokesčiai buvo aiškiai atskirai nurodyti vartojimo kredito sutartyje arba bet kurioje kitoje su vartotoju sudarytoje sutartyje; mokėjimo priemonių, skirtų mokėjimo operacijoms ir vartojimo kredito lėšoms išmokėti, išlaidos; kitos su mokėjimo operacijomis susijusios išlaidos; su vartojimo kredito sutartimi susijusių papildomų paslaugų išlaidos, pavyzdžiui, draudimo įmokos, jeigu privaloma sudaryti su vartojimo kredito sutartimi susijusią papildomų paslaugų teikimo sutartį, siekiant gauti vartojimo kreditą skelbiamomis sąlygomis.
25. Nagrinėjamu atveju pagal mokėjimų grafiką bendrą vartojimo kredito kainą sudaro administravimo mokestis ir palūkanos. Kaip minėta, VKĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia kredito gavėjui bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį ir pagal mokėjimo grafiką tiksliai apskaičiuoti bendros vartojimo kredito kainos sumažinimo dydį.
26. Nepaisant to, kad VKĮ nuostatos nereguliuoja sutarties nutraukimo pasekmių, kredito mokėjimo grafikas kaip įrodymas patvirtina, kad esant normaliai veiklai kredito davėjas neturėjo ir negali turėti lūkesčio nurodytas pajamas gauti anksčiau, nei šalys susitarė vartojimo kredito sutartyje. Toks aiškinimas atitinka kasacinio teismo praktikoje įtvirtintus negautų pajamų nustatymo kriterijus. Ieškovė nepateikė kitų įrodymų negautų pajamų dydžiui nustatyti. Kadangi ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė savo reikalavimo, t. y. kad negautos pajamos (patirti nuostoliai) yra didesnės nei mokėjimo grafike nurodytos sumos, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo reikalaujama apimtimi yra nepagrįstas.
27. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskaičiavimo patenkintų reikalavimų dalį, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė per mažą bylinėjimosi išlaidų dydį.
28. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 1 000 Eur negrąžintą kreditą, 992,69 Eur nuostolius (negautas pajamas) ir 12,53 Eur delspinigius. Taigi, ieškinio suma sudaro 2 005,22 Eur.
29. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 1 000 Eur negrąžintą kreditą, 360,99 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo vartojimo kredito sutarties sudarymo dienos (2023 m. rugsėjo 26 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2024 m. balandžio 8 d.), 74,95 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo 2024 m. balandžio 9 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. birželio 17 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį konkretų mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios, pasibaigus sutarties terminui (2025 m. birželio 17 d.), negali viršyti 469,72 Eur sumos, 51,23 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2024 m. vasario 13 d.) ir 12,53 Eur delspinigius.
30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas patenkino ne 71 procentus reikalavimų, o 94,48 procentus, nes priteisė ieškovei iš atsakovės 1 894,47 Eur (1 000 Eur + 51,23 Eur + 360,99 Eur + 469,72 Eur + 12,53 Eur) sumą, kas ir sudaro 94,48 procentus nuo ieškinio sumos (1 894,47 Eur /2 005,22 Eur x 100 proc.).
31. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad turėjo 285 Eur bylinėjimosi išlaidų (45 Eur žyminis mokestis ir 240 Eur išlaidos, advokato pagalbai apmokėti). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovei iš atsakovės turėjo būti priteista 269,27 Eur (285 Eur x 94,48 proc.) bylinėjimosi išlaidų suma, o ne 202,35 Eur, kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime už akių.
Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
32. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų priteisimo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovės per mažą bylinėjimosi išlaidų dydį (žr. nutarties 28–31 punktus). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį (jos antrą punktą) patikslinti.
33. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pagal ieškovės argumentus, nurodytus apeliaciniame skunde, nusprendė patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių rezoliucinę dalį. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos ištaisymas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovės apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies, nes patikslinamas tik priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo ieškovei iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Patikslinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimo už akių rezoliucinės dalies 2 pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„Priteisti ieškovei individualiai įmonei „Aujama-credit“, juridinio asmens kodas 302653800, iš atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
- 360,99 Eur (trijų šimtų šešiasdešimties eurų 99 ct) negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo vartojimo kredito sutarties sudarymo dienos (2023 m. rugsėjo 26 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2024 m. balandžio 8 d.),
- 74,95 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo 2024 m. balandžio 9 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. birželio 17 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį konkretų mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios, pasibaigus sutarties terminui (2025 m. birželio 17 d.), negali viršyti 469,72 Eur (keturių šimtų šešiasdešimt devynių eurų 72 ct) sumos,
- 51,23 Eur (penkiasdešimt vieno euro 23 ct) administravimo mokestį, paskaičiuotą iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2024 m. vasario 13 d.),
- 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 424,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. kovo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 269,27 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt devynių eurų 27 ct) bylinėjimosi išlaidas“.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.