- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-30
- Bylos Nr.
- ATP-1324-383/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) vedėjo apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutarimo A. J. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutarimu A. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d., pritaikius ATPK 30¹ str. nuostatas, trijų tūkstančių litų bauda už tai, kad 2014 m. spalio 7 d., apie 13.00 val., atlikus patikrinimą miško kirtavietėje, esančioje Vileikių k. ribose, Leipalingio sen., Druskininkų sav., šalia kelio Seirijai - Leipalingis – Druskininkai, rasti dirbantys 12 asmenų, kurie paaiškino, kad pjauna privatų mišką susitarę su įmonės savininku A. J.. Įmonės vadovas A. J. paaiškino, kad užsakovės UAB „ (duomenys neskelbtini) “ užsakymu darbuotojai pjauna privatų mišką, jis vadovauja visiems kirtavietėje atliekamiems darbams, visi dirbantys kirtavietėje darbuotojai yra legaliai įdarbinti įmonėje. Pradėjus patikrinimą du darbuotojai – D. J. ir S. S. padėjo pjūklus ir norėjo pasišalinti iš kirtavietės. Patikrinimo metu nustatyta, kad D. J., S. S. ir V. R. MB „(duomenys neskelbtini)“ dirba pirmą dieną. Patikrinus darbuotojų duomenis VSDFV duomenų bazėje nustatyta, kad draudėjas MB „(duomenys neskelbtini)“ apie darbuotojų V. R. ir S. S. įdarbinimą įmonėje nuo 2014-10-08 pateikė 2010-10-07 12.53 val., o apie darbuotojo D. J. darbo pradžią nuo 2014-10-07 pranešimą pateikė 2014-10-07 13.25 val. A. J., būdamas darbdaviu, samdė miško ruošos darbams kitus fizinius asmenis, nesudaręs su jais rašytinių darbo sutarčių, nepranešęs apie jų įdarbinimą VSDFV (Sodros) Panevėžio skyriui prieš vieną dieną iki jų darbo pradžios ir leido dirbti nelegalų darbą 2014-10-07 S. S., V. R. ir D. J., tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str., 98 str. 1 d. 1 p. ir 99 str. 3 d. reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde Institucija prašo priimti naują sprendimą, skiriant A. J. griežtesnę administracinę nuobaudą. Skunde nurodo, kad nesutinka su pažeidėjui paskirtos baudos dydžiu ir pažymi, jog teismo nustatyta aplinkybė, kad tokio pobūdžio pažeidimas padarytas pirmą kartą, nėra atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Nelegalus darbas yra vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų. A. J., leidęs dirbti nelegalų darbą, pažeidė konstitucinę žmogaus teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Todėl sprendimas taikyti ATPK 30¹ str. yra nepriimtinas. Institucija taip pat atkreipia dėmesį, kad nelegaliu darbu pažeidėjas siekė nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondą, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Todėl 3000 Lt bauda yra per švelni. Institucija teigia, kad apylinkės teismas nenustatė ypatingai lengvinančių ar kitokių išskirtinių aplinkybių, kurių visuma leistų skirti mažesnę baudą nei numatyta sankcijoje. Be to, A. J. nepateikė ir savo turtinę padėtį įrodančių dokumentų, todėl nuobauda sankcijos ribose nebūtų per griežta.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą A. J. advokatas M. Š. prašo apeliacinio skundo netenkinti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.
Byloje nėra ginčo dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimo, A. J. kaltės įrodytumo, tačiau nesutinkama su administracinės nuobaudos individualizavimu, todėl apygardos teismas patikrina skundžiamą nutarimą apeliacinio skundo apibrėžtose ribose (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).
Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad A. J. asmenybė, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), sunkinančių aplinkybių nebuvimas, nedidelės pajamos, dviejų nepilnamečių vaikų auginimas, leidžia švelninti taikomos griežtos atsakomybės apimtį ir, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali baudą. Išanalizavęs Institucijos skundo, skundžiamo nutarimo motyvus, rašytinę bylos medžiagą, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, griežtinti pažeidėjui skirtą nuobaudą nėra objektyvaus pagrindo.
Griežtesnė nuobauda pažeidėjui gali būti skiriama, jei yra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nėra lengvinančių aplinkybių, pažeidimas nėra atsitiktinis, yra itin šiurkštus, nustatoma, jog pažeidėjas yra linkęs pažeidinėti nustatytas taisykles ir pan. Analizuojamu atveju jokių duomenų, leidžiančių spręsti, jog paskirta 3000 Lt bauda nepasieks administracinei nuobaudai keliamų tikslų, nėra. Bylos medžiaga liudija, kad A. J. nesistengė nuslėpti padaryto pažeidimo, nemažino savo kaltės, nekūrė nebūtų versijų, siekdamas palankesnio teismo sprendimo. Priešingai, jis iš karto pripažino nesilaikęs darbo įstatymų imperatyvų, stengėsi savo veiksmais sukeltus neigiamus padarinius sušvelninti – nustačius pažeidimą, buvo nuspręsta ne atsisakyti darbuotojų paslaugų, bet juos teisėtai įdarbinti. Taigi, nors pažeidėjo aktyvi atgaila ir pastangos ištaisyti susidariusią situaciją nėra pagrindas netaikyti jam administracinės atsakomybės, tačiau į A. J. geranoriškumą privalu atsižvelgti individualizuojant jam taikomą atsakomybę.
Šalies argumentai
Apeliacinės instancijos teismas įvertina tai, kad A. J. elgesys nebuvo piktybiškas, pažeidimas ilgai netruko, skaudžių padarinių nekilo. Tai, jog tokio pobūdžio nusižengimas padarytas pirmą kartą, priešingai nei skunde nurodo Institucija, apylinkės teismo nebuvo įvertinta kaip asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau visų aplinkybių kontekste, tai A. J. charakterizuoja teigiamai. Vis dėlto, sutiktina, kad nelegalus darbas sudaro sąlygas nesąžiningai konkurencijai, iškreipia darbo rinkos rodmenis. Pasiteisinimai laiko stoka dėl atitinkamų duomenų Sodrai nepateikimo nėra tinkami. Darbdavys privalo elgtis socialiai atsakingai ir neignoruoti teisiškai silpnesnės šalies – darbuotojo interesų ir jo socialinės apsaugos. Tačiau vertinant aplinkybių visumą, skirtinos baudos dydžiui įtakos turi ir kiti aspektai: asmens turtinė padėtis, šeiminis statusas, išlaikytinių buvimas/nebuvimas ir kt. A. J. yra sukūręs šeimą, augina du nepilnamečius vaikus. Jo žmona nedirba, registruota darbo biržoje, augina jauniausią sūnų, gim. 2011 m. Nors byloje nėra pateikta duomenų apie A. J. priklausantį kilnojamąjį/nekilnojamąjį turtą, kitas materialines vertybes, tačiau pateikti duomenys pakankami daryti išvadai, kad minimali 9000 Lt bauda šiuo atveju būtų neproporcinga padaryto pažeidimo pobūdžiui ir A. J. asmenybės pavojingumui.
Be abejo, nuobauda neturi būti tik simbolinė, ji turi būti tokia, kad asmuo galėtų susimokėti, bet kartu ir ne per maža, kad paveiktų pažeidėją. Nepagrįstai didelės nuobaudos skyrimas iškreiptų ATPK 20 straipsnyje įtvirtintų tikslų siekimą, nes pažeidėjas ne tik nesumokėtų paskirtos baudos, bet ir susiformuotų neigiamą nuomonę apie teisėsaugos institucijų darbą. Apygardos teismas vertina, kad paskirtoji 3000 Lt bauda nėra visai nežymi. Pirmos instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu A. J. paaiškino, kad pastovios, fiksuotos algos negauna. Jo darbo užmokestis priklauso nuo gaunamo pelno, paprastai uždirba virš 1000 Lt. Taigi, pažeidėjas privalės taupiau gyventi ne vieną mėnesį, kad galėtų susimokėti teismo skirtą nuobaudą. Bauda skiriama tam, kad asmuo patirtų atitinkamus ribojimus ir tai jį atgrasintų nuo pakartotinio prasižengimo, o ne tam, kad būtų priverstinai išieškoma, tokiu būdu tik dar labiau apsunkinant šeimos materialinę padėtį. Aukštesniojo teismo vertinimu, pagrįstas bei racionalus yra ir baudos išdėstymas dešimties mėnesių laikotarpiui.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014-10-27 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo griežtinti A. J. skirtą baudą nėra, nes Lietuvos Respublikos Konstitucija saugo ir gina teismo teisingą sprendimo priėmimą, o ne formaliai vykdomą teisingumą. Todėl skundžiamo nutarimo naikinti ar keisti Institucijos skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus vedėjo apeliacinį skundą atmesti ir Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.