Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. M. ir D. R. apeliacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-04-28 nuosprendžio, kuriuo:

J. M. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. ir jai paskirta 20 MGL (760,00 Eur) dydžio bauda;

D. R. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. ir jai paskirta 20 MGL (760,00 Eur) dydžio bauda.

Kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti – skirtos J. M. ir D. R. paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta jas panaikinti.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) apskrities VMI civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą, paskirtą Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-02-18 nutartimi: 1) J. M. turtui (automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1991 m., VIN kodas (duomenys neskelbtini), variklio tūris 1781 cm3, galia 55 kw, raudonos spalvos, maksimalus svoris 1700 kg, benzinas, 440,00 Eur vertės; lengvojo automobilio priekabai „SKIF M2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1988 m., VIN kodas (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, maksimalus svoris 420 kg, 190,00 Eur vertės); 2) D. R. turtui (automobiliui „Mercedes Benz Sprinter 906BB35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1998 m., VIN kodas (duomenys neskelbtini), variklio tūris 2874 cm3, galia 75 kw, baltos spalvos, maksimalus svoris 2950 kg, dyzelinas, 2490,00 Eur vertės), nuspręsta, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 12 paketų su juose esančiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniais dokumentais nuspręsta, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. nuteista už tai, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) direktore ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574, 21 str. 1 d. atsakinga už apskaitos organizavimą, nuo 2012-04-01 iki 2012-07-23 aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nes pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574, 16 str. 1 d., 2 d. reikalavimus, kad ūkinių operacijų duomenys registruojami apskaitos registruose, apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nustato subjektas pagal savo poreikius, tai nenustatė ūkinių operacijų apskaitos registrų formos, turinio, skaičiaus, neužtikrino, jog ūkinių operacijų duomenys būtų registruojami apskaitos registruose, ko pasėkoje suformuota po dvi skirtingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriui V. R. avansines apyskaitas už 2012 m. balandžio – birželio mėnsius, o būtent:

pagal vieną 2012 m. balandžio mėnesio avansinę apyskaitą avanso likutis 2860,27 Lt (828,39 Eur), išduota iš kasos 35000,00 Lt (10136,70 Eur), išleista 1199, 15 Lt (347,30 Eur), avanso likutis laikotarpio pabaigoje 36661,12 Lt (10617,79 Eur), o pagal kitą apyskaitą išduota 34422,34 Lt (9969,40 Eur), išleista 1110,15 Lt (321,52 Eur), avanso likutis laikotarpio pabaigoje 36172,46 Lt (10476,27 Eur), bet skirtumus pateisinančių dokumentų nėra,

be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-04-24 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) V. R. kaip atskaitingam asmeniui nurodytas išmokėjimas 34422,34 Lt (9969,40 Eur), o 2012-04-24 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas išmokėjimas jau 35000,00 Lt (10136,70 Eur),

pagal vieną 2012 m. gegužės mėnesio avansinę apyskaitą avanso likutis 36172,46 Lt (10476,27 Eur), išduota 23454,99 Lt (6793,03 Eur), išleista 47599,27 Lt (13785,70 Eur), avanso likutis laikotarpio pabaigoje 12028,17 Lt (3483,60 Eur), o pagal kitą apyskaitą avanso likutis 36661,12 Lt (10617,79 Eur), avanso likutis laikotarpio pabaigoje 12516,83 Lt (3625,12 Eur), bet skirtumus pateisinančių dokumentų nėra,

pagal vieną 2012 m. birželio mėnesio avansinę apyskaitą avanso likutis 11573,18 Lt (3351,82 Eur), nors avanso likutis 2012-05-31 buvo 12028,17 Lt (3483,60 Eur), išduota 2900,59 Lt (840,07 Eur), išleista 1947,88 Lt (564,15 Eur), avanso likutis laikotarpio pabaigoje 12525,89 Lt (3627,75 Eur), o pagal kitą apyskaitą išduota 2289,66 Lt (663,13 Eur), išleista 1324,95 Lt (383,73 Eur), avanso likutis laikotarpio pabaigoje 12537,89 Lt (3631,22 Eur), bet skirtumus pateisinančių dokumenų nėra,

Ir dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir strūktūros už 2012 metus. Tai yra tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 223 str. 1 d.

D. R. nuteista už tai, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) direktore ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574, 21 str. 1 d. atsakinga už apskaitos organizavimą, nuo 2012-07-24 iki 2013-02-01 aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nes pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574, 16 str. 1 d., 2 d. reikalavimus, kad ūkinių operacijų duomenys registruojami apskaitos registruose, apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nustato subjektas pagal savo poreikius, tai nenustatė ūkinių operacijų apskaitos registrų formos, turinio, skaičiaus, neužtikrino, jog ūkinių operacijų duomenys būtų registruojami apskaitos registruose, ko pasėkoje suformuota po dvi skirtingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei D. R. avansines apyskaitas už 2012 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesius, nurodyti skirtingi pinigų likučiai D. R. avansinėse apyskaitose už 2013 m. sausio – vasario mėnesius, komercijos direktoriaus V. R. avansinėse apyskaitose už 2012 m. lapkričio – gruodžio mėnesius, išduoti avansai neįrašyti V. R. avansinėse apyskaitose už 2012 m. lapkričio – gruodžio mėnesius, o būtent:

pagal vieną 2012 m. rugpjūčio mėnesio avansinę apyskaitą D. R. išduota 5808,37 Lt (1682,22 Eur), išleista 9687,19 Lt (2805,60 Eur), o pagal kitą apyskaitą išduota 22118,37 Lt (6405,92 Eur), išleista 25997,19 Lt (7529,31 Eur), bet skirtumus pateisinančių dokumentų nėra,

pagal vieną 2012 m. rugsėjo mėnesio avansinę apyskaitą D. R. išduota 8890,74 Lt (2574,94 Eur), išleista 9700,22 Lt (2809,38 Eur), o pagal kitą apyskaitą išduota 90724,81 Lt (26275,72 Eur), išleista 91534,29 Lt (26510,16 Eur), bet skirtumus pateisinančių dokumentų nėra,

be to, 2013 m. vasario mėnesio D. R. avansinėje apyskaitoje pinigų likutis mėnesio pradžioje nurodytas 19402,87 Lt (5619,46 Eur), bet jos avanso apyskaitoje už 2013 m. sausio mėnesį nurodytas avanso likutis 2013-01-31 20104,73 Lt (5822,73 Eur),

2012 m. lapkričio mėnesio V. R. avansinėje apyskaitoje pinigų likutis nurodytas 2012-11-30 -30825,98 Lt (-89278,82 Eur), bet 2012 m. gruodžio mėnesio avansinėje apyskaitoje avanso likutis laikotarpio pradžioje nurodytas 31766,48 Lt (be minuso) (9200,21 Eur),

V. R. avansinėse apyskaitose neįrašyti avanso išdavimai 2012 m. lapkričio mėnesį 62077,97 Lt (17979,02 Eur), 2012 m. gruodžio mėnesį 133977,67 (38802,62 Eur),

Ir dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012-2013 metus. Tai yra tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 223 str. 1 d.

Apeliaciniais skundais nuteistosios J. M. ir D. R. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-04-28 nuosprendį ir baudžiamąją bylą gražinti prokurorui naujo kaltinamojo akto surašymui. Jeigu teismas nuspręstų, kad netikslinga bylą grąžinti prokurorui, tuomet prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-04-28 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – jas pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. išteisinti.

Apeliaciniame skunde nuteistosios J. M. ir D. R. nurodo, kad jos nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu, nes jos nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. Teigia, kad jos, pradėdamos dirbti bendrovės direktorėmis, pasirašytinai susipažino su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigine instrukcija, patvirtinta vienintelio bendrovės akcininko ir savininko N. A.. Be minėtos instrukcijos negalima nustatyti šioje bendrovėje joms suteiktų teisių ir pareigų, nustatyti atsakomybės ribų. Tačiau skundžiamame nuosprendyje teismas vadovaujasi kažkokia pavyzdine direktoriaus pareigybine instrukcija ir išvardijęs direktoriaus pareigas nurodo, kad šios pareigos neprieštarauja Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d., kuriame yra įvardinta, jog už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Ši pavyzdinė direktoriaus pareigybinė instrukcija prie bylos neprijungta, teisminio bylos nagrinėjimo metu neištirta, teisme nesiaiškinta, kokia dalimi ji tiko jų einamų bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų teisiniam reguliavimui nustatyti.

Apeliantės taip pat nurodo, kad jų, kaip direktorių, teisės ir pareigos buvo visiškai apribotos 2012-06-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ J. M., kaip direktorės, išduota V. R. prokūra, kuri galioja net iki 2022-06-11. Iš šio dokumento turinio matosi, kad visos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus teisės ir pareigos buvo perleistos V. R.. To, kad V. R. direktoriaus teisėmis naudojosi pilna apimtimi ir kad buvo faktinis bendrovės direktorius, nepaneigė net jis pats byloje jį apklausiant kaip liudytoją. Šį faktą taip pat patvirtino ir liudytojai M. G., J. Š., G. V., L. Ž., I. S. ir I. P.. Todėl, apeliančių nuomone, neįvertinus prokūros turėtojo bendrovėje turėtų realių tiesių ir pareigų, negalima spręsti jų, kaip direktorių, kaltės nustatymo klausimo, vadovaujantis vien tik jos formaliu direktorės pareigų ėjimu bendrovėje. Nesant byloje jų, kaip bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorių, pareiginės instrukcijos; atsižvelgus į tai, kad per visą jų darbo laiką bendrovėje dirbo ir V. R., turėdamas bendrovės prokūrą, kad V. R. oficialiai dirbo bendrovėje direktoriumi komercijos reikalams ir kad neištirta jo vykdomų pareigų pareiginė instrukcija, nenustačius jo tikslių teisių ir pareigų apimties bendrovėje, teismas negalėjo nustatyti jų, kaip bendrovės direktorių, teisių ir pareigų apimties šioje bendrovėje, o taip pat ir atsakomybės apimties. Apeliančių teigimu, jos tik kaip formalios bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorės, kurios savarankiškai negalėjo pasinaudoti bendrovėje direktoriui suteiktomis teisėmis ir pareigomis, negalėjo būti joms pareikštų kaltinimų subjektais, todėl jos negali atsakyti pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str.

Nuteistųjų J. M. ir D. R. teigimu, jų darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorėmis laikotarpiu buhalterinę apskaitą iki 2012-06-07 pilnai tvarkė etatinė bendrovės darbuotoja buhalterė D. R., nuo 2012-06-07 buvo sudaryta buhalterinės apskaitos paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2012-09-17, 2012-09-17 sudaryta buhalterinės apskaitos paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2013-02-26. Tiek D. R., tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ prisiėmė atsakomybę vesti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, todėl jos, kaip direktorės, negali atsakyti už buhalterinę apskaitą tvarkiusių bendrovių darbo trūkumus, kadangi jų atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnyje.

Apeliančių nuomone, teismas, suformuluodamas joms kaltinimą, teisingai pasisako, jog jos bendrovėje buvo atsakingos už buhalterinės apskaitos organizavimą, tačiau teismas tuo pačiu teigia, kad jos aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Apeliantės pažymi, kad buhalterinės apskaitos organizavimas ir buhalterinės apskaitos tvarkymas nėra tapačios sąvokos (kasacinė nutartis Nr. 2K-41/2012). Įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne jos tvarkymą. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį ūkio subjekto vadovas atsakingas už tai, jog įmonėje būtų suorganizuota ir vedama buhalterinė apskaita, o taip pat už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės vyriausiajam buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, bendrovėms, organizacijoms, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą - organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Jeigu buhalteris ar buhalterinė tarnyba neatlieka savo pareigų, jiems gresia atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnį. Bylos duomenimis (nuteistųjų, liudytojų V. R., I. P. parodymais) nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko N. A. buvo priimtas rašytinis sprendimas samdyti buhalterinės apskaitos įmones, kurios tvarkys bendrovės buhalterinę apskaitą. Šio dokumento pagrindu buvo nustatyta ir nurodyta buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims ir organizacijoms, sutinkamai su Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 ir 3 skirsniuose (6 - 118 str.) nustatytais reikalavimais, vykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą. Taip pat buvo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ paskirtas žmogus - I. P., kuri surinkdavo bendrovės visus pirminius dokumentus, juos suregistruodavo, surūšiuodavo ir atiduodavo bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui ir organizacijai, o taip pat paimdavo iš jų buhalterinius dokumentus saugojimui. Šių organizacinių priemonių parinkimas pilnai užtikrino tinkamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos vedimo organizavimą ir tvarkymą, numatytą Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme. Apeliančių nuomone, jų darbo bendrovės direktorėmis metu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tinkamai organizuotas buhalterinės apskaitos tvarkymas, atitinkantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, todėl jos nepagrįstai pripažintos kaltomis ir nuteistos už tai, kad netinkamai organizavo bendrovės buhalterinę apskaitą. Jokiu norminiu aktu bendrovės direktorius, t.y. jos, neįpareigotos asmeniškai tikrinti ir pasirašytinai patvirtinti buhalterinių tarnybų surašytų dokumentų tikrumą. Už visų finansinių dokumentų, šiuo konkrečiu atveju, už avansinių apyskaitų sudarymą, įrašų tikrumą atsako jį sudaręs asmuo (buhalteris ar buhalterines paslaugas teikianti organizacija). Šis imperatyvus reikalavimas yra numatytas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 16 str. 3 d. „Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai...“.

Nuteistosios J. M. ir D. R. skunde taip pat nurodo, kad jos nuteistos ir už tai, kad pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 16 str. 1 d., 2 d. reikalavimus, t. y. už tai, kad „...nenustatė ūkinių operacijų apskaitos registrų formos, turinio, skaičiaus, neužtikrino, jog ūkinių operacijų duomenys būtų registruojami apskaitos registruose...“. Tačiau prokuroras kaltinamajame akte, o teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė specialaus norminio akto ir jo straipsnių, kuriuos jos pažeidė taip pasielgdamos. Nei prokuroras kaltinamajame akte, nei teismas nuosprendyje nenurodė, kokią apskaitos registro formą, jos turinį ir skaičių jos turėjo parinkti, o parinko kitą, netinkamą šiai bendrovei ir dėl to bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ atsirado kaltinamajame akte ir Lietuvos Respublikos BK 223 str. numatytos pasekmės. Nuosprendyje teismas tik konstatuoja, kad jos „neužtikrino, jog ūkinių operacijų duomenys būtų registruojami apskaitos registruose“, tačiau konkrečiai neįvardija, kokių ūkinių įvykių, dokumentų buhalterinės tarnybos neįtraukė į buhalterinę apskaitą, apskaitos registrus. Be to, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta ir teismas nuosprendyje nenurodė, kokius veiksmus jos privalėjo padaryti ir kokie buhalterinę apskaitą reglamentuojantys aktai jas įpareigoja taip veikti, kad neatsirastų Lietuvos Respublikos BK 223 str. nurodytos pasekmės. Tačiau tokia pareiga įstatymo pavesta ne bendrovės direktoriui, o buhalterinę apskaitą tvarkančiai organizacijai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji J. M. prašė skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir ją išteisinti, nuteistųjų J. M. ir D. R. gynėjas advokatas taip pat prašė skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir nuteistąsias J. M. ir D. R. išteisinti, prokuroras prašė nuteistųjų J. M. ir D. R. apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-04-28 nuosprendį.

Nuteistųjų J. M. ir D. R. apeliaciniai skundai tenkinami. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-04-28 nuosprendis dėl J. M. ir D. R. nuteisimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį naikintinas ir priimtinas naujas, išteisinamasis, nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti.

Pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismų klaidas, neleisti, jog būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus, ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių galėjo padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors žemesnės instancijos teismų nagrinėtoje baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas. Teisėtas ir pagrįstas yra toks nuosprendis, kuriuo tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir kuris priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistųjų J. M. ir D. R. apeliacinių skundų argumentais, ir siekdama išsamiai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą bei pašalinti apeliaciniuose skunduose keliamas abejones, išnaudojusi Lietuvos Respublikos BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatytą procesinę galimybę ir atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, daro išvadą, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-04-28 nuosprendis dėl J. M. ir D. R. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalį yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, neatitinkantis byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kadangi teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistosios J. M. ir D. R. nepadarė joms inkriminuojamų nusikalstamų veikų, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir J. M. bei D. R. atžvilgiu priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p., 329 str. 1 p.).

Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių rūšių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia šiame Lietuvos Respublikos BK straipsnyje numatytus padarinius. Buhalterinės apskaitos tvarkymas vertintinas kaip procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame Lietuvos Respublikos BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl aplaidžių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu.

Pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas J. M. ir D. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalį, pripažino, kad jos, būdamos atsakingos už UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos organizavimą – J. M. nuo 2012-04-01 iki 2012-07-23, o D. R. nuo 2012-07-24 iki 2013-02-01 – aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012-2013 metus.

Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo – subjektu ūkio subjekto vadovas gali būti tik tada, kai jis pats tiesiogiai tvarko buhalterinę apskaitą, arba ją aplaidžiai tvarko asmuo, nesusijęs su ūkio subjektu darbo santykiais, o tik žodžiu susitaręs su ūkio subjektu. Kitais atvejais aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą ūkio subjekto arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikiančios įmonės darbuotajai (Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 ir 11 str.).

Kaip matyti iš nuteistųjų J. M. ir D. R. apeliacinių skundų, nuteistosios teigia, jog jos negalėjo būti pripažintos kaltomis ir nuteistos pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalį, nes jos nėra šios nusikalstamos veikos subjektai. Nuteistųjų J. M. ir D. R. teigimu, jų darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu bendrovės buhalterinę apskaitą iki 2012-06-07 tvarkė bendrovės darbuotoja – buhalterė D. R., nuo 2012-06-07 buvo sudaryta buhalterinės apskaitos paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2012-09-17, 2012-09-17 sudaryta buhalterinės apskaitos paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2013-02-26.

Pažymėtina, kad 2013 metais D. R. pakeitė savo vardą ir pavardę ir šiuo metu ji yra D. T. (4 t. 325 b. l.). Nors byloje nėra darbo sutarties, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. T. (buvusios D. R.) ir jos, kaip įmonės buhalterės, pareiginių nuostatų, kuriais remiantis būtų galima tiksliai nustatyti jos atliekamas funkcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus iki 2012-06-07 tvarkė D. T. (buvusi D. R.), patvirtino pati D. T., apklausta kaip liudytoja apeliacinės instancijos teisme, tai atsispindi ir J. M. apeliacinės instancijos teismui pateiktų buhalterinių dokumentų kopijose. Iš byloje esančių „Sodros“ pateiktų duomenų matyti, kad D. T. (buvusi D. R.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2012-03-01 iki 2012-06-19. Apklausiama apeliacinės instancijos teisme D. T. parodė, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo maždaug prieš 5-6 metus ir dirbo vyr. finansininkės pareigose. Jai buvo padarytas antspaudas. Iki jos buhalteriją vedė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš J. M. apeliacinės instancijos teismui pateiktų buhalterinių dokumentų kopijų (4 t. 289-300 b. l.) matyti, kad D. T. (buvusi D. R.), dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ ruošdavo įvairius buhalterinius dokumentus (darbo užmokesčio vidurkio pažymas, PVM sąskaitas faktūras, apyvartos žiniaraščius, aktus dėl skolos suderinimo ir kt.), ant kurių yra jos, kaip vyr. finansininkės (ar vyr. buhalterės), parašas.

Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą pagal 2012-06-07 paslaugų tiekimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2012-06-07 iki 2012-09-17 tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė J. Š.. Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja J. Š. parodė, kad ji dirbo buhaltere UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pagal su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą sutartį tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą – suvedinėdavo gautas sąskaitas į programą, teikdavo deklaracijas ir kt. Liudytojos J. Š. parodymus patvirtino pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja L. Ž., kuri parodė, kad ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė. 2012-06-07 buvo sudaryta buhalterinių paslaugų teikimo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė J. Š.. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą pagal 2012-09-17 buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2012-09-17 iki 2013-02-26 tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė G. V.. Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja G. V. parodė, kad ji 2012 m. dirbo vyr. buhaltere UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiėmė buhalterinės apskaitos tvarkymu. Ji tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Liudytojos G. V. parodymus patvirtino pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja M. G., kuri parodė, kad jos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visus reikiamus dokumentus pateikdavo jos įmonės buhalterei G. V..

Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir pripažindamas J. M. ir D. R. kaltomis pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalį, vadovavosi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad ūkio subjekto vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, todėl turi atsakyti ir už aplaidų jos vedimą. Tačiau buhalterinės apskaitos organizavimo negalima sutapatinti su jos vedimu (tvarkymu). Buhalterinės apskaitos organizavimas pasireiškia tuo, kad ūkio subjekto vadovas paskiria ar įdarbina už finansus atsakingą asmenį, kuris tvarko buhalterinę apskaitą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, J. M. ir D. R. tinkamai organizavo buhalterinę apskaitą – nuo 2012-03-01 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo priimta darbuotoja – vyr. finansininkė D. T. (buvusi D. R.), o vėliau – nuo 2012-06-07 buvo sudaromos sutartys su įmonėmis (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“), teikiančiomis buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas, kurių darbuotojai ir tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10 ir 11 straipsnių nuostatose nurodyta, kad kai ūkio subjekte yra darbuotojas, nagrinėjamu atveju – finansininkas (D. T.) arba ūkio subjektui pagal sutartį buhalterinės apskaitos paslaugas teikia įmonė (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“), būtent darbuotojas arba paslaugas teikianti įmonė (jos darbuotojas) yra atsakingi už tinkamą buhalterinės apskaitos vedimą. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai J. M. ir D. R. pripažino Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektais ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, nes jos tiek atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, tiek įvertinus bylos duomenis buvo atsakingos tik už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne už tvarkymą.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir J. M. bei D. R. atžvilgiu priėmė nepagrįstą bei neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį. Dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir J. M. bei D. R. atžvilgiu priimamas naujas nuosprendis, kuriuo J. M. ir D. R. išteisinamos, joms nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalyje, požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p., 329 str. 1 p.). Nors J. M. ir D. R. apeliaciniais skundais prašė panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-04-28 nuosprendį ir baudžiamąją bylą gražinti prokurorui naujo kaltinamojo akto surašymui, tačiau, nustačius, kad J. M. ir D. R. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalyje, požymių, J. M. ir D. R. apeliacinių skundų reikalavimai jas išteisinti tenkinami ir jos išteisinamos nepadarius kaltinime nurodytų veiksmų.

Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad tuo atveju, kai kaltinamasis išteisinamas, nepadarius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Nagrinėjamu atveju, J. M. ir D. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalį išteisinus, nes jos nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo požymių, civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) apskrities VMI civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Atsižvelgiant į tai, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-04-28 nuosprendis naikintinas ir J. M. bei D. R. atžvilgiu priimtinas išteisinamasis nuosprendis, naikintina joms skirta kardomoji priemonė ir skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į joms nuosavybės teise priklausantį turtą. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 12 paketų su juose esančiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniais dokumentais grąžintini FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriui (Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-04-28 nuosprendį, kuriuo J. M. ir D. R. pripažintos kaltomis ir nuteistos pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

J. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalį išteisinti, jai nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

D. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalį išteisinti, jai nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Panaikinti J. M. ir D. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) apskrities VMI civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Panaikinti laikiną J. M. nuosavybės teisių apribojimą į jai nuosavybės teise priklausantį turtą - automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1991 m., VIN kodas (duomenys neskelbtini), variklio tūris 1781 cm3, galia 55 kw, raudonos spalvos, maksimalus svoris 1700 kg, benzinas, 440,00 Eur vertės) ir lengvojo automobilio priekabą „SKIF M2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1988 m., VIN kodas (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, maksimalus svoris 420 kg, 190,00 Eur vertės).

Panaikinti laikiną D. R. nuosavybės teisių apribojimą į jai nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Mercedes Benz Sprinter 906BB35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1998 m., VIN kodas (duomenys neskelbtini), variklio tūris 2874 cm3, galia 75 kw, baltos spalvos, maksimalus svoris 2950 kg, dyzelinas, 2490,00 Eur vertės).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 12 paketų su juose esančiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniais dokumentais grąžinti FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriui.