- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-25
- Bylos Nr.
- e2S-603-601/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25763-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- O. H.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. H. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-23912-588/2025 pagal ieškovo O. H. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 16 d. sprendimu tenkino ieškovo O. H. ieškinį visiškai ir priteisė iš atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ 1 443,10 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. rugsėjo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 632,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo O. H. naudai.
Šalies argumentai
2. Ieškovas O. H. 2025 m. gruodžio 19 d. pateikė prašymą priimti papildomą sprendimą priteisiant iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškovui O. H. papildomai 600 Eur atstovavimo išlaidų. Nurodė, kad byloje buvo pateiktas prašymas priteisti 1 200 Eur atstovavimo išlaidų, pagrįstų sąskaita ir išlaidų detalizacija, tačiau teismas priteisė tik faktiškai iki bylos išnagrinėjimo sumokėtą jų dalį (600 Eur), neįvertinęs likusios sumos. Ieškovas paaiškino, kad su atstovu yra susitaręs dėl visos 1 200 Eur sumos apmokėjimo, tačiau dalies išlaidų apmokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo įsiteisėjimo dėl finansinių sunkumų. Pabrėžė, kad pagal kasacinio teismo praktiką atstovavimo išlaidos gali būti priteisiamos ir tuo atveju, kai jos dar nėra faktiškai apmokėtos, jei yra pateikti jų dydį ir realumą patvirtinantys dokumentai. Taip pat nurodė, kad prašomos priteisti išlaidos atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo ir būtinumo kriterijus, yra pagrįstos suteiktų teisinių paslaugų apimtimi ir neviršija rekomenduojamų maksimalių dydžių, todėl turėtų būti priteistos visa apimtimi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 30 d. nutartimi netenkino ieškovo O. H. prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
4. Teismas tokį sprendimą priėmė konstatavęs, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą papildomas sprendimas gali būti priimamas tik tais atvejais, kai teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo klausimo, nors prašymas dėl jų priteisimo ir jį pagrindžiantys įrodymai buvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
5. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad sprendžiant bylą iš esmės buvo įvertintos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, tačiau priteista tik faktiškai sumokėta atstovavimo išlaidų dalis (600 Eur), kadangi nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių likusios 600 Eur sumos patyrimą.
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovas ir jo atstovas, būdami tinkamai informuoti apie procesą ir dalyvavę bylos nagrinėjime, turėjo galimybę iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikti visus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, tačiau to nepadarė. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti išimties dėl vėlesnio įrodymų pateikimo, o nepateikus įrodymų CPK 98 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminu, ieškovas prarado teisę reikalauti likusios atstovavimo išlaidų dalies atlyginimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Ieškovas O. H. atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 30 d. nutartį ir priimti papildomą sprendimą priteisiant iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškovui O. H. papildomai 600 Eur atstovavimo išlaidų. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė likusių 600 Eur atstovavimo išlaidų patyrimo, nors byloje buvo pateikti šių išlaidų dydį ir pagrįstumą patvirtinantys dokumentai;
1.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir rėmėsi pasenusia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, neatsižvelgdamas į naujausią kasacinio teismo išaiškinimą, pagal kurį atstovavimo išlaidos gali būti priteisiamos ir tuo atveju, kai jos dar nėra faktiškai apmokėtos, jeigu yra įrodytas jų realumas ir neišvengiamumas;
1.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad išlaidos nėra patirtos vien dėl to, jog jos nėra visiškai apmokėtos, nors ieškovas pateikė duomenis apie susitarimą su atstovu dėl jų apmokėjimo ateityje ir paaiškino dalinio apmokėjimo priežastis;
Šalies argumentai
1.4. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ieškovas dar iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos buvo pateikęs prašymą dėl visų 1 200 Eur atstovavimo išlaidų priteisimo ir šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus, todėl nebuvo pagrindo spręsti, kad bylinėjimosi išlaidų klausimas buvo tinkamai ir pilnai išspręstas;
1.5. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad prašomos priteisti išlaidos atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo ir būtinumo kriterijus bei yra mažesnės už rekomenduojamus maksimalius dydžius, todėl turėjo būti priteistos visa apimtimi.
Atsiliepimas
8. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti ieškovo atskirąjį skundą ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 30 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
2.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti papildomą sprendimą, nes bylinėjimosi išlaidų klausimas buvo išspręstas jau priimant sprendimą iš esmės, todėl nebuvo CPK 277 straipsnyje numatytų sąlygų papildomam sprendimui priimti;
2.2. Ieškovas pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą – nesutikdamas su sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų, turėjo teisę ją skųsti apeliacine tvarka, o ne teikti prašymą dėl papildomo sprendimo;
2.3. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas ir teismų praktiką, nes sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų būtina vertinti jų realumą, t. y. ar jos faktiškai patirtos ir pagrįstos įrodymais;
2.4. Ieškovas neįrodė likusių 600 Eur atstovavimo išlaidų realumo, kadangi iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė dokumentų, patvirtinančių įsipareigojimą šias išlaidas apmokėti ateityje, o dalis įrodymų („Ieškovo pateiktas prašymas Ieškovo atstovui.pdf“) buvo pateikti jau po bylos išnagrinėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nėra. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nuspręsta netenkinti ieškovo prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti papildomą sprendimą, konstatavęs, kad bylinėjimosi išlaidų klausimas buvo išspręstas priimant sprendimą iš esmės. Anot teismo, ieškovas neįrodė likusios 600 Eur atstovavimo išlaidų dalies patyrimo, kadangi šios išlaidos nebuvo faktiškai apmokėtos ir jų realumą patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nepriteisė visų jo patirtų atstovavimo išlaidų, nors buvo pateikti šių išlaidų dydį ir pagrįstumą patvirtinantys dokumentai, o jų dalies neapmokėjimas iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nesudaro pagrindo jų nepriteisti.
11. Pažymėtina, kad CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą (nutartį), jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas (CPK 277 straipsnio 1 dalies 1 punktas); 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti (CPK 277 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
12. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 277 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015; 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021).
13. Taigi iš nurodyto teisinio reguliavimo ir teismų aiškinimų matyti, kad papildomas sprendimas teismo gali būti priimamas tik tada, kai jo paskelbtame procesiniame sprendime neišspręstas kuris nors iš CPK 277 straipsnio straipsnyje nurodytų klausimų, nors pagal įstatymą tai turėjo būti padaryta. Papildomo sprendimo (nutarties) institutas yra procesinis institutas, kuris skirtas specifiniams teismo sprendimo (nutarties) trūkumams – sprendimo (nutarties) nevisapusiškumui – ištaisyti. Tuo tarpu situacijos, kai teismas dėl pareikšto reikalavimo pasisakė ir jį išsprendė, tačiau šalis nesutinka su tokio sprendimo turiniu ar apimtimi, nepatenka į CPK 277 straipsnio taikymo sritį ir turi būti sprendžiamos apeliacine tvarka.
14. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. gruodžio 16 d. sprendimo motyvuojamoje dalyje, be kita ko, nurodė, kad „Ieškovas, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, sumokėjo 32,00 Eur dydžio žyminį mokestį, taip pat Ieškovas pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad jo patirtas teisinės pagalbos išlaidas sudarė 1200,00 Eur, tačiau pagal susitarimą Ieškovas atstovui yra sumokėjęs tik dalį atstovavimo išlaidų (600,00 Eur). <...> Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos Ieškovui atsirado būtent dėl būtinybės kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Teismas sprendžia, kad Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis (CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys). Taigi, Ieškovo ieškinį tenkinus pilnai, iš Atsakovės priteistina viso 632,00 Eur (32,00 + 600,00 = 632,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų Ieškovo naudai“. Ši pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo citata patvirtina, kad teismas aiškiai pasisakė dėl ieškovo reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas, įvertino pateiktus įrodymus apie 1 200 Eur atstovavimo išlaidas ir, remdamasis tuo, kad faktiškai buvo sumokėta 600 Eur, priteisė šią sumą. Taigi teismas sprendė visą ieškovo pareikštą reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų ir jį išsprendė iš esmės. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad bylinėjimosi išlaidų klausimas liko neišspręstas CPK 277 straipsnio prasme. Ieškovo nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir priteistų išlaidų dydžiu savaime nesudaro pagrindo taikyti papildomo sprendimo institutą.
15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ieškovas, nesutikdamas su teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, turėjo teisę šią sprendimo dalį skųsti apeliacine tvarka, tačiau pasirinko kitą teisių gynimo būdą – prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Netinkamo procesinio teisių gynimo būdo pasirinkimas negali būti kompensuojamas plečiamai aiškinant CPK 277 straipsnio nuostatas. Papildomo sprendimo institutas nėra skirtas teismo sprendimo turinio peržiūrai ar jo koregavimui.
16. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti papildomą sprendimą, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.