Kauno apygardos teismo nutartis

2012-03-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-658-114/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-21
Bylos Nr.
1S-658-114/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algimantas Smolskas (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Egidijus Jonas Grigaravičius
Nuteistasis
A. V.
1S-658-114/2012; Procesinio sprendimo kategorija:(S)2.5.19.KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algimanto Smolsko, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo A. V. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. nutarties, kuria atmestas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijos teikimas dėl nuteistojo A. V. lygtinio paleidimo iš pataisos namų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su pateikta medžiaga,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V., gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, nuteistas 2006-07-28 Jungtinės Karalystės Karališkojo Mančesterio teismo nuosprendžiu pagal Jungtinės Karalystės 1977 m. Baudžiamosios teisenos įstatymo 1 dalį, dėl 1979 m. muitinės ir akcizų tarnybos valdymo įstatymo 170 skyriaus pažeidimo (neskiriant atskiros bausmės) ir pagal Jungtinės Karalystės 1977 m. Baudžiamosios teisenos įstatymo 1 dalį, dėl 1968 m. Įstatymo dėl šaunamųjų ginklų pagrindinės dalies 1 d. pažeidimo, galutinė bausmė – 14 m. laisvės atėmimo.

2010-04-29 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartimi suderinta nuteistajam A. V. Jungtinės Karalystės Karališkojo Mančesterio teismo 2006-07-28 nuosprendžiu , pagal Jungtinės Karalystės 1977 m. Baudžiamosios teisenos įstatymo 1 dalį, dėl 1968 m. Įstatymo dėl šaunamųjų ginklų pagrindinės dalies 1 dalies pažeidimo paskirta bausmė, su Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d. ir paskirta 8 m. laisvės atėmimo bausmė, jos pradžią laikant 2006 m. liepos 28 d., į paskirtą bausmę įskaityta 360 kardomojo kalinimo ( suėmimo) dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.

2010-09-27 Vilniaus apygardos teismo nutartimi pakeista Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010-04-29 nutartis, nuteistajam A. V. , nuteistam Jungtinės Karalystės Karališkojo Mančesterio teismo 2006-07-28 nuosprendžiu pagal Jungtinės Karalystės 1977 m. Baudžiamosios teisenos įstatymo 1 dalį, dėl 1979 m. muitinės ir akcizų tarnybos valdymo įstatymo 170 skyriaus pažeidimo, prilygino nusikalstamai veikai, numatytai LR BK 199 str.2 d., ir nustatė bausmę - 10 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1p., šią bausmę apėmimo būdu subendrino su bausme, nustatyta pagal LR BK 253 str.2 d., ir paskyrė subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 10 m., bausmę atliekant pataisos namuose.

2011-03-15 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2010-09-27 nutartis ir palikta galioti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010-04-29 nutartis.

Anksčiau neteistas.

Bausmės pradžia: 2006-07-28; bausmės pabaiga: 2013-08-02.

Kaišiadorių rajono apylinkės teisme buvo gautas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijos teikimas dėl nuteistojo A. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, atlikus įstatyme nustatytas 2/3 bausmės.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012-03-02 nutartimi atmetė Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijos teikimą dėl A. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas nurodė, kad pagal įstatymą lygtiniam paleidimui nepakanka, kad būtų atlikta atitinkama bausmės dalis, o paleidimas atlikus tam tikrą dalį bausmės teismui nėra privalomas. LR Bausmių vykdymo kodekso 157 str. 1 d. numatyta sąlyga, kad gali būti lygtinai paleisti tik tokie asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus. Tokia išvada yra būtina sprendžiant, ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl galimybės nuteistajam A. V. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų, aplinkybės, kad nuteistasis atliko atitinkamą dalį bausmės, nepakanka išvadai, kad asmuo nėra pavojingas visuomenei. Bausmės atlikimo metu nuteistasis A. V. padarė 5 režimo pažeidimus, 4 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, skatintas 4 kartus, pataisos įstaigos administracijos charakterizuojamas patenkinamai. Teismas atsižvelgė ir į nuosprendžiu nustatytas aplinkybes, nusikaltimo pobūdį, į tai, kad bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą, neatlikta bausmės dalis dar yra didelė.

LR BK 41 str. 2 d., apibrėžiančios bausmės paskirtį, 2 p. nurodyta, kad viena iš bausmės paskirčių yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, todėl sprendžiant ,ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, teismas atsižvelgia ir į šią nuostatą. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, atsižvelgdamas į visuomenės interesus, nusprendė, kad išvadai, jog nuteistąjį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės nėra pagrindo, ir teikimo dėl A. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netenkino.

Nuteistasis A. V. skundžia 2012-03-02 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį ir prašo ją panaikinti bei taikyti lygtinį paleidimą. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė LR BVK 1 str. 2 d. principą – nustatyti tokią bausmės vykdymo tvarką, kad atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis. Nuteistajam kyla klausimas, kaip jis gali savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis ir būdais, jei teismas priima sprendimą ne tik nesivadovaudamas įstatymais, bet ir jiems prieštaraudamas – kaip teismas gali jo atžvilgiu netenkinti lygtinio paleidimo nuostatos vien dėl to, kad jis atlieka bausmę už sunkų nusikaltimą. Taip pat, apeliantas nesutinka su teismo argumentu, kad neatliktos bausmės dalis dar didelė, nors jis yra atlikęs daug didesnę nei 2/3 teismo paskirtos bausmės dalį. Apelianto manymu, teismas turėtų suprasti, kad lygtinis paleidimas iš pataisos namų nėra atleidimo nuo bausmės procesas. Lygtinis paleidimas iš pataisos namų tėra specifinė tolimesnio bausmės atlikimo forma, kuri leidžia nuteistajam geriau integruotis į visuomenę, išsaugoti savo pareigas tėvams ir visuomenei. Akivaizdu, kad teisingumo principas nesusijęs su lygtinio paleidimo nuostatomis. Be to, nuteistojo nuomone, teismas, atmesdamas teikimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vadovavosi ne įkalinimo įstaigos, kurioje atlieka laisvės atėmimo bausmę, administracijos išvadomis, kaip to reikalauja įstatymas, bet prokuroro – valstybinio kaltintojo, jokiais pagrindais nedalyvaujančio nuteistojo socialinės reabilitacijos darbe, nuomone. Teismas turėjo atsižvelgti į LR BVK 157 str. 2 d., nurodančią, kad nuteistasis gali būti lygtinai paleistas, jeigu jis yra įsipareigojęs doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisęs. Apelianto teigimu, teismas, spręsdamas, ar įmanoma toliau jį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, nevisapusiškai įvertino jo asmenybę bei elgesį visą bausmės atlikimo laikotarpį.

LR BK 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausme siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnis numato galimybę būti lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų, tačiau pažymėtina, kad šią įstatyminę normą taiko tik teismas ir kad tai yra teismo teisė, o ne pareiga. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas vadovaujasi LR BVK 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į nuteistojo pavojingumą bei pavojingumą ir pobūdį nusikalstamos veikos, už kurią atlieka bausmę. Todėl vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet taip pat ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, tarp jų ir padarytos veikos, už kurią atlieka bausmę, pavojingumas bei nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Kolegijos nuomone, Kaišiadorių rajono apylinkės teismas itin išsamiai išanalizavo aukščiau išvardintas aplinkybes ir sąlygas, įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį viso paskirtos bausmės atlikimo metu, taip pat, apelianto padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Iš teismui pateiktos medžiagos akivaizdu, kad bausmės atlikimo pradžioje nuteistasis sistemingai pažeidinėjo režimo reikalavimus, į drausminio poveikio priemones nereagavo, elgėsi iššaukiančiai ir demonstratyviai. Vėliau sugebėjo prisitaikyti prie keliamų reikalavimų ir, esant motyvacijai išeiti į laisvę anksčiau laiko, pakeitė savo elgesį tinkama linkme, nuo 2010-12-27 baustas nebuvo. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijos jis yra charakterizuojamas patenkinamai ir to nepakanka teigimui, jog nuteistasis gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Be to, akcentuojama, kad ir integracija į visuomenės gyvenimą yra tik patenkinama.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismo nutartyje nurodytos aplinkybės pagrįstos, jas patvirtina teismui pateikta medžiaga. Šiuo metu taikant lygtinį paleidimą A. V. nebūtų įgyvendinta LR BK 41 straipsnyje nustatyta bausmės paskirtis, nepasiekti bausmės tikslai ir įgyvendintas teisingumo principas. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-03-02 nutartyje padarytos išvados motyvuotos, pagrįstos byloje esančia rašytine medžiaga ir abejonių teisėjų kolegijai nekelia. Esant šioms aplinkybėms, teikimas atmestas pagrįstai, tenkinti nuteistojo skundą jame nurodytais motyvais nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,-

nutaria:

Nuteistojo A. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Algimantas SmolskasTeisėjai: Svetlana JurgaitienėEgidijus Jonas Grigaravičius