- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-18
- Bylos Nr.
- 1A-450-175-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-64-1-00599-2011-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algerdas Urbšys (pirm.), Jurgis Kiškis, Algirdas Jaliniauskas
- Nukentėjusysis
- E. M.
- Nuteistasis
- K. S.
- Civilinis ieškovas
- E. M.
- Advokatai
- Artūras Bauža
Teisėja Audronė Šiupšinskaitė Baudž. byla Nr. 1A-450-175/2012
Pranešėjas Algerdas Urbšys (Proceso Nr. 1-64-1-00599-2011-9)
2012 m. rugsėjo 18 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nukentėjusiajai E. M., nuteistajam K. S., gynėjui advokatui Artūrui Baužai,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo K. S. nuteistas pagal BK 145 str. 2 d laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 3 d., 72¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei skirta baudžiamojo poveikio priemonė draudimas prisiartinti prie nukentėjusiosios E. M., bausmės vykdymo atidėjimo metu uždraudžiant bendrauti ir ieškoti ryšių bet kokiomis priemonėmis su nukentėjusiu asmeniu E. M..
Taip pat priteista iš K. S. civilinei ieškovei E. M. 4500 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. S. nuteistas pagal BK 145 str. 2 d. už tai, kad sistemingai baugino žmogų, naudodamas psichinę prievartą, t.y. siedamas įbauginti E. M., laikotarpiu nuo 2011-04-12 iki 2011-05-15 mobiliojo ryšio telefonu parašė ir išsiuntė į E. M. mobilųjį telefoną dešimt grasinančio pobūdžio SMS žinučių, kuriomis grasino E. M. sugadinti jos gyvenimą, ją sekti, taip pat padaryti žalą E. M. bei jai artimo asmens – jos motinos - sveikatai bei gyvybei, dėl ko E. M. patyrė stresą, nerimą, baimę.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis K. S. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują, kuriuo jį išteisinti, arba skundžiamą nuosprendį pakeisti, sumažinant civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti iki 1000 Lt. Skunde jis teigia, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina K. S. kaltės. Apeliantas nurodo, kad net formaliai vertinant SMS žinučių turinį, byloje nenustatyta jokio realaus pavojaus, kad grasinimai nukentėjusiajai gali būti įvykdyti, kadangi tai buvo atsakas į jam siunčiamas E. M. provokuojančio turinio SMS žinutes. E. M. per 7,5 draugystės metų gerai apeliantą pažinojo ir mokėjo jį išprovokuoti. Nutraukus draugystę, tarp jo ir nukentėjusiosios bendravimas SMS pranešimais tęsėsi keletą mėnesių, ji bendravo su apeliantu laisva valia. Be to, tiek E. M., tiek jos motina ne kartą sakė, jog sužlugdys jį, todėl apeliantas mano, kad E. M. kreipėsi į policiją tik norėdama atkeršyti jam už nutrūkusią draugystę. Skundo autorius teigia, kad jam taip pat būdavo nemalonu gauti pranešimus, kuriuose ji rašydavo, jog sužlugdys apeliantą, jog prakeiks visą jo šeimą, kad susirado geresnį vaikiną, apie lytinius jų santykius. Ji rašė pranešimus ir apelianto mamai, reikalaudama, kad į jos sąskaitą nuteistasis pervestų tam tikras sumas pinigų. Apeliantas teigia, kad nors kai kurios jo siųstos SMS žinutės yra nepadoraus turinio, tačiau jos yra asmeniškos ir nepatvirtina jo tyčios įbauginti ar terorizuoti nukentėjusiąją, grasinti jai susidorojimu, to jis net nesuvokė, o tik emocionaliai reagavo į gaunamas žinutes. Skundo autorius teigia, kad teismo išvados dėl jo tyčios yra paremtos prielaidomis, nes tokios išvados grįstos tik nukentėjusiosios ir jai artimų žmonių parodymais, o ne jo parodymais. Skunde nurodoma, kad nuteistasis nesiekė įbauginti nukentėjusiosios, o tik atsakė į jos provokacijas ir nemanė, kad tai jai sukels neigiamų padarinių, juo labiau, kad nukentėjusiosios nurodyta aplinkybė, jog draugaujant prieš ją buvo vartotas smurtas, yra neparemta įrodymais. Be to, byloje nebuvo surinkta įrodymų, kad būtent apeliantas patalpino skelbimą su nukentėjusiąją žeminančia informacija, todėl ji neturi realaus pagrindo manyti, kad yra sistemingai bauginama, o apelianto grasinimai bus įgyvendinti, t.y. veika pagal BK 145 str. 2 d. jam inkriminuota nepagrįstai.
Apeliantas teigia, kad atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, neturtinės žalos dydis turėtų būti mažintinas iki 1000 Lt, kadangi šiuo metu jis nedirba, gyvena pas tėvus, studijuoja Kauno kolegijoje, mokslas yra mokamas, be to nukentėjusioji nepateikė jokių įrodymų, kad jos sveikatos pakenkimas būtų žymus, į gydytojus dėl to ji nesikreipė.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė ir nukentėjusioji prašė skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
K. S. apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal BK 145 str. 2 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sistemingai baugino žmogų, naudodamas psichinę prievartą. Sistemingas bauginimas yra ne mažiau kaip tris kartus pasikartojantys atviri ar užmaskuoti įvairūs grasinimai, siekiant sukelti stresą, nerimą ir baimę. Psichinė prievarta – pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų atsiras tam tikros neigiamos pasekmės, grasinimas turi būti konkretus ir realus. Sprendžiant apie psichinio poveikio realumą, atsižvelgiama kaip realumą suprato asmuo, kuriam jis adresuojamas, grasinimo realumui pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios būsenos. Asmens bauginimas gali būti išreikštas įvairiais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą sukeliančiais veiksmais, ne tik tiesiogiai išsakant grasinimus ar atliekant kokius nors veiksmus, tačiau ir bendraujant įvairiomis ryšio priemonėmis, tuo labiau, kai iš bendravimo turinio ir ryšio priemonių priklausomybės asmuo, kurio atžvilgiu išsakomi bauginimai suvokia, kas minėtus pranešimus siunčia.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nors nuteistasis neigia savo kaltę, t.y. nesiekęs sistemingai bauginti nukentėjusiąją E. M., tačiau iš jo parodymų taip pat matyti, kad jis sutinka, jog laikotarpiu nuo 2011-04-12 iki 2011-05-15, iš pykčio dėl nutrūkusių artimų santykių, nukentėjusiajai (į jos mobiliojo ryšio telefoną) siuntė SMS žinutes, kuriose nurodė, jog sugadins gyvenimą, seks, rašė kitas kaltinime nurodyto turinio žinutes, buvo paminėjęs ir K. M. motiną, o žinučių galėjo būti apie dešimt. Tuo tarpu pati nukentėjusioji patvirtino, kad nurodytu laiku K. S. pradėjo rašyti jai grasinančias žinutes, t.y. kad pakenks jos sveikatai, ją seks, sužalos, padarys kažką blogo - „Seksiu, nudėsiu“, visada būdavo necenzūriniai žodžiai, dėl to ji patyrė stresą, jautėsi siaubingai, jautėsi sekama, bijojo kur nors išeiti, tiesiog vengė išeiti, nervavosi. 2011-05-15, po jos kartu su savo mama apsilankymo pas K. S., dar gavo žinutę, kad nudės ją ir jos motiną, todėl nukentėjusioji 2011-05-16 kreipėsi į teisėsaugą. Į teisėsaugą kreipėsi ne tik dėl žinučių, bet ir dėl to, kad K. S. įgyvendino grasinimus. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytojos J. M. parodymai, kuri nurodė, jog jos dukra susipyko su K. S., nes, kaip sakė jai dukra, ją pastarasis įžeidinėdavo, tąsydavo už plaukų, mušė per veidą, o nuo balandžio mėnesio iki gegužės vidurio prasidėjo K. S. grasinančios žinutės „tu dar pasigailėsi, subjauros veidą“. Todėl E. M. bijodavo važiuoti mašina, varyti mašiną į garažą, tamsoje bijojo išeiti į lauką, t.y. E. M. yra paveikta viso to streso, įtampos, grasinančių žinučių, pergyvenimo - nemiega naktimis, verkia. Nukentėjusiosios ir minėtos liudytojos parodymus patvirtina ir liudytojų A. R., R. M., A. M. parodymai, kad nurodytu laiku E. M. K. S. siuntė grasinančio pobūdžio žinutes, kad subjauros veidą, susidoros, pagaus, nužudys, dėl ko E. M. buvo labai išsigandusi, kad nepadarytų ko nors ar nepanaudotų fizinio smurto, jai pablogėjo sveikata, ji gėrė vaistus. Netikėti šių liudytojų parodymais pagrindo nėra, nes jie yra nuoseklūs, vieni kitiems neprieštaraujantys ir vieni kitus papildantys. Be to, šiuos parodymus patvirtina ir daiktų pateikimo, daiktų apžiūros protokolai, iš kurių matyti, kad E. M. pateikė mobiliojo ryšio telefono aparatą „LG 0168“, kurio apžiūros metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011-04-12 iki 2011-05-15 siuntėjas vardu „Karolis“ atsiuntęs 10 SMS, kurių turinyje išreikšti grasinimai sekti, sugadinti gyvenimą, atkeršyti, paveikti veidą, nurodoma bijoti, nudėti. K. S. pripažino, kad jis siuntė šio turinio žinutes nukentėjusiajai, be to, pastarasis taip pat nurodė, kad E. M. galėjo nemaloniai jaustis gavusi tokias žinutes.
Aukščiau paminėti įrodymai patvirtina, kad tokios K. S. nukentėjusiajai į jos mobiliojo ryšio telefoną siųstos SMS žinutės su konkrečiais grasinimais, privertė pastarąją bijoti, kad dėl tolesnių nuteistojo veiksmų atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Grasinimų realumą patvirtina ir toks SMS žinučių turinys, kaip „žinai mane, sakiau kas bus, kai rasi kitą“. Nuo 2011-04-12 iki 2011-05-15 K. S. nukentėjusiajai į jos mobiliojo ryšio telefoną siųstos 10 SMS žinučių, kurių turinys detalizuotas daiktų apžiūros protokole, pagal grasinimo išraišką, darė realų psichinį poveikį nukentėjusiajai. Tokias gautas SMS žinutes ji suprato kaip realų pavojų savo bei jos artimųjų sveikatai ir gyvybei, nes jose buvo nurodoma, kad nukentėjusiąją seks, pakenks jos veidui, gyvybei ir sveikatai, o taip pat grasinama pakenti ir nukentėjusiosios motinai. Todėl nukentėjusioji turėjo pagrindą bijoti tokių grasinimų įgyvendinimo, o K. S., rašydamas ir puikiai suprasdamas tokių SMS žinučių turinį, norėjo būtent tokios nukentėjusiosios būsenos, t.y. sukelti jai baimę, nerimą ir nesaugumo jausmą. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad K. S. sistemingai baugino nukentėjusiąją E. M., naudodamas bylos aplinkybėmis nustatytą psichinę prievartą. Tuo pagrindu daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu K. S. teisingai nuteistas pagal BK 145 str. 2 d. Todėl apeliacinio skundo motyvai, kuriais jis neigia savo kaltę dėl minėto nusikaltimo padarymo, t.y., kad neturėjo tyčios įbauginti ar terorizuoti nukentėjusiąją bei nurodo, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtino jo kaltės ir prašo priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, yra atmetami kaip nepagrįsti. Be to, skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodyta, kad tai, jog siųsdamas minėto turinio SMS, K. S. realiai net negalvojo atlikti nurodomų veiksmų, sprendžiant jo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimą teisinės reikšmės neturi.
Nors K. S. teigia, kad jo nukentėjusiajai rašytos tokio pobūdžio žinutės buvo atsakas į jam nukentėjusiosios atsiųstas provokuojančias žinutes, tačiau konkretaus jų turinio jis nepateikė nei bylą nagrinėjant apylinkės teisme, nei pateiktame savo apeliaciniame skunde. Apelianto skundo motyvai, kad nukentėjusioji mokėjo jį išprovokuoti, o tiek pati nukentėjusioji, tiek jos motina ne kartą sakė, jog sužlugdys jį, todėl apeliantas mano, kad E. M. kreipėsi į policiją tik norėdama atkeršyti jam už nutrūkusią draugystę, yra tik subjektyvus K. S. vertinimas, kuris yra neparemtas byloje esančiais duomenimis. Apeliantas skunde nurodo ir tai, kad byloje nebuvo surinkta įrodymų, jog būtent apeliantas patalpino skelbimą su nukentėjusiąją žeminančia informacija, tačiau kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, tokie veiksmai K. S. neinkriminuoti.
Apeliantas taip pat nurodo, kad neturtinės žalos dydis turėtų būti mažintinas iki 1000 Lt, kadangi šiuo metu jis nedirba, gyvena pas tėvus, studijuoja Kauno kolegijoje, mokslas yra mokamas, be to, nukentėjusioji nepateikė jokių įrodymų, kad jos sveikatos pakenkimas būtų žymus. Su tokiais apeliacinio skundo motyvais sutikti negalima. Svarstant nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydžio klausimą pažymėtina tai, kad jos atžvilgiu buvo padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas, dėl ko nukentėjusioji patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, jautė nesaugumo jausmą tiek dėl savęs, tiek dėl kitų šeimos narių, dėl grasinimų sekti ar pakenkti jos sveikatai ir gyvybei vengdama tam tikrą laiką viešumo. Tačiau apylinkės teismas tinkamai įvertino ir tai, kad nukentėjusiosios sveikatos pakenkimas nebuvo gana žymus, nukentėjusioji dėl to į gydytojus nesikreipė, objektyvių duomenų, kad būtų kokie nors liekamieji padariniai, nėra. Todėl apylinkės teismas, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes ir tai, kad K. S. turtinė padėtis nėra pagrindas mažinti priteistinos neturtinės žalos dydį (CK 6.282 str. 3d.), nustatė teisingą ir ne per didelį neturtinės žalos dydį, kuris priteistas nukentėjusiajai E. M. iš K. S.. Todėl dar labiau mažinti nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydį, t.y. jį mažinti iki 1000 Lt, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, pagrindo nėra.
Skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, pagrindo nėra.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo K. S. apeliacinį skundą atmesti.