Kauno apylinkės teismo sprendimas

2025-10-28 · Civilinė byla Nr. e2-12859-1172/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-10-28
Bylos Nr.
e2-12859-1172/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08029-2025-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raminta Liubinienė
Ieškovas
Balcia Insurance SE, Lietuvos Respublikoje
Atsakovas
E. V.
Advokatai
Martynas Stankevičius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-12859-1172/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08029-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.5.5; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 28 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Raminta Liubinienė, veikianti Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu,

sekretoriaujant Venesai Leskauskaitei,

dalyvaujant ieškovės Balcia Insurance SE, Lietuvos Respublikoje veikiančios per Balcia Insurance SE Lietuvos filialą, atstovui advokatui Martynui Stankevičiui,

atsakovui E. V.,trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, I. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Balcia Insurance SE, Lietuvos Respublikoje veikiančios per Balcia Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui E. V. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė Balcia Insurance SE, Lietuvos Respublikoje veikianti per Balcia Insurance SE Lietuvos filialą, (toliau – ir ieškovė, draudikė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo E. V. (toliau – ir atsakovas) 483,03 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (I t., e. b. l. 1–3).

2. Ieškovės atstovas ieškinyje paaiškino, kad ieškovė ir I. S. (toliau – ir draudėjas, nukentėjusysis) 2024 m. sausio 16 d. sudarė transporto priemonių draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdraustas automobilis Mitsubishi Outlander, v. n. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis). Draudimo apsaugos laikotarpiu 2024 m. gegužės 19 d. atsakovas išdaužė automobilio galinį kairės pusės langą ir pasišalino. Stiklo šukės buvo ir automobilio viduje. Po sėdynėmis buvo rastas plaktukas. Atsakovui buvo pateikti įtarimai dėl tyčinio svetimo turto sugadinimo. Atsakovas prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, atlygino nukentėjusiajam 170,00 Eur žalą, su nukentėjusiuoju susitaikė ir byla buvo nutraukta. Ieškovas administravo bylą pagal KASKO draudimo sutartį, įvykį pripažino draudžiamuoju ir dėl automobilio remonto bei už pakaitinį automobilį apskaičiavo bendrą 778,03 Eur žalą. Pritaikius 125,00 Eur išskaitą pagal sutartį, išmokėjo 653,03 Eur draudimo išmoką. Ieškovė įvertino aplinkybę, kad atsakovas yra atlyginęs 170,00 Eur žalą, todėl teikia reikalavimą dėl 483,03 Eur žalos atlyginimo (I t., e. b. l. 1–3). Ieškovės atstovas dublike paaiškino, kad pagal sąskaitą faktūrą buvo nustatyta 566,28 Eur žala apgadintam automobiliui. Draudimo sutartyje buvo numatyta 125,00 Eur išskaita, todėl mokant draudimo išmoką, 125,00 Eur suma buvo mažinama draudimo išmoka. Atsakovui iš 441,28 Eur buvo minusuota 170,00 Eur suma, kurią nukentėjusysis gavo iš atsakovo, t. y., reikalavimas šioje byloje už automobilio sugadinimą sudaro 271,28 Eur (566,28 Eur – 125,00 Eur – 170,00 Eur). Ieškovas sumokėjo už pakaitinį automobilį 211,75 Eur, už septynias pakaitinio automobilio nuomos dienas. Bendras reikalavimas sudaro 483,03 Eur. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai nėra kompetentingi spręsti žalos dydžio klausimą (I t., e. b. l. 167–168).

3. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas paaiškino, kad ieškovė išminusavo 170,00 Eur, draudėjas pats apmokėjo 45,00 Eur sąskaitą. 170,00 Eur reikalavo trečiasis asmuo, o ieškovė vėliau patyrė išlaidas, dubliavimosi nėra. Dėl durų – ieškovė neįrodinėja įlenkimo, stiklo šukės padarė durelių išorės dažų pažeidimus, apgadino vidaus durų apdailą. Policijos pareigūnai nėra žalos vertinimo ekspertai, žalos dydį nustatė draudimo kompanija. K. B. yra ieškovės ekspertas. Buvo apgadinta vidaus apdaila, draudėjas pats sumokėjo 45,00 Eur už vidaus apdailos remontą, ieškovė už tai nemokėjo. Ieškovė mokėjo už išorės durelių apgadinimą – krentančios šukės padarė dažų įbrėžimus, reikėjo dažyti dureles, net jei vienas įbrėžimas – yra perdažomos visos durelės. Žalą fiksuoja draudikas, nukentėjusysis, policijos įstaiga tam neturi kvalifikacijos. Draudikas pripažįsta defektus. Žalos dydį fiksuoja fotonuotraukos, sąskaitos faktūros, ikiteisminio tyrimo byloje nustatytas žalos padarymo mechanizmas. 170,00 Eur sudaro 125,00 Eur išskaita ir draudėjo sumokėti 45,00 Eur už durelių vidaus apdailą (2025 m. spalio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas).

4. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad

2024 m. gegužės 20 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis buvo įtariamasis. 2024 m. gegužės 20 d. vakare (duomenys neskelbtini) konflikto metu išdaužė automobilio galinį kairį langą, taip padarė žalos I. S. turtui. Įvykio vietos apžiūros metu tyrėjai kartu su nukentėjusiuoju apžiūrėjo automobilį, įsitikino, kad niekas nedingo, surinko bylai šukes nuo asfalto dangos, automobilio salone ir nustatė preliminarią žalą 200,00 Eur. 2024 m. gegužės 21 d. jis dėl įvykio buvo apklaustas, supažindintas su preliminaria 200,00 Eur žala. Jis su pareikštais įtarimais, išdaužus stiklą, su žalos dydžiu sutiko. Aptariant žalą, tyrėja minėjo apie stiklo kainą, jo keitimo, pastatymo darbus. Byloje buvo I. S. civilinis ieškinys dėl 200,00 Eur, su kuriuo jis sutiko. Suremontavus automobilį ir pateikus sąskaitas faktūras policijai, galutinė žala buvo patikslinta ir byloje nustatyta faktinė 170,00 Eur žala, kurią jis apmokėjo. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Po to jis gavo laišką iš ieškovės dėl regreso skolos, jis su pretenzija nesutiko, nes visą žalą, kuri buvo nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, jis apmokėjo, nukentėjusysis jokių pretenzijų jam nebeturėjo (I t., e. b. l. 101–102). Atsakovas triplike paaiškino, kad I. S. ieškovei nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją apie kaltininką, kuris padarė kitus automobilio sugadinimus, kurie yra nurodyti sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini), norėdamas jam perkelti draudimo išmokos franšizę 125,00 Eur ir norėdamas išvengti draudimo poliso pabrangimo, sudarant naują sutartį. Automobilio apžiūrą įvykio vietoje atliko policijos pareigūnai, naudojant tinkamą įrangą ir dalyvaujant nukentėjusiajam, kuris gerai pažįsta automobilį ir jo techninį stovį. Todėl negalima teigti, kad buvo nepilnai fiksuotas žalos faktas. Užfiksuota buvo tik išdaužtas kairės pusės galinių durelių stiklas. Ieškovė teigia, kad durelės buvo įlenktos, todėl reikėjo taisyti ir dažyti, tačiau durelių įlenkimo nei policijos pareigūnai, nei nukentėjusysis nefiksavo. Paprašytas ikiteisminio tyrimo tyrėjo nustatyti žalos apimtį ir dydį iki 2024 m. birželio 30 d., nukentėjusysis nurodė preliminarią žalą apie 200,00 Eur, galutinai 2024 m. liepos 1 d. patikslino žalą, kad ją sudaro 170,00 Eur. Durų įlenkimo ikiteisminiame tyrime užfiksuota nebuvo. Tai buvo du atskiri įvykiai, kuomet buvo sugadintas automobilis, o visi sugadinimai buvo remontuojami vienu metu ir išrašyta bendra sąskaita faktūra. Pakaitinis automobilis buvo paimtas dėl ilgo durų remonto ir dažymo darbų, ne dėl stiklo įdėjimo ir poliravimo (II t., e. b. l. 1–3).

5. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas paaiškino, kad jis visada manė, jog moka už stiklą ir jo įstatymą, jis žalą atlygino. Durų subraižymas nebuvo minėtas. Nebuvo minėta, kad 170,00 Eur dalinė žala. 125,00 Eur franšizė – ne žala. Kadangi dažymas trunka ilgai – reikėjo nuomotis automobilį. Ieškovės teiktos nuotraukos nėra iš ikiteisminio tyrimo. Trečiasis asmuo kreipėsi į servisą po pusantro mėnesio, per tiek laiko galėjo bet kas atsitikti. Trečiasis asmuo policijai nenurodė kitų žalų. Kai trečiasis asmuo gavo iš jo žalos atlyginimą, neteko teisės kreiptis į ieškovę. Įvykis įvyko 2024 m. gegužės 19 d. 20.00–21.00 val. vakare. Jis ten nebuvo, kai atvyko policija, jis išdaužė, pažiūrėjo ir nuėjo, šukės krito – kėbulo nelietė. Jis nežinojo, kad automobilis draustas, jis tyrėjos, trečiojo asmens neklausė, už ką 170,00 Eur žala, jam tyrėja sakė, kad už stiklą, montavimą. Su ikiteisminio tyrimo medžiaga bylos tyrimo metu nebuvo susipažinęs. Tyrimo metu nebuvo teikęs prašymo susipažinti su medžiaga, susipažino, kai ieškovė pradėjo jam reikšti pretenzijas (2025 m. spalio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas).

6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, paaiškino, kad jis kreipėsi į ieškovę dėl patirto draudiminio įvykio, t. y., automobilio remonto. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir vadovaudamasi gautomis sąskaitomis faktūromis apskaičiavo bendrą 778,03 Eur žalą. Kadangi draudimo sutartyje buvo numatyta 125,00 Eur draudimo išskaita (franšizė), ją automobilio remonto bendrovei jis sumokėjo savo lėšomis, o ieškovė išskaitos sumą minusavo iš apskaičiuotos bendros žalos. Tokiu būdu buvo apskaičiuota draudimo išmoka 653,03 Eur, kuri pareikalauta išmokėti iš atsakovo. Atsakovas savo atsiliepime nurodė, kad yra atlyginęs jam 170,00 Eur turtinę žalą, todėl ieškovė 170,00 Eur sumą minusavo iš draudimo išmokos ir pateikė reikalavimą dėl 483,03 Eur žalos atlyginimo. Jis ikiteisminį tyrimą atliekančiai tyrėjai 2024 m. liepos 1 d. elektroniniu paštu pateikė pareiškimą dėl civilinio ieškinio, kuriame prašė atlyginti 170,00 Eur turtinę žalą – tai tiesiogiai jo patirti piniginiai nuostoliai. Jis su civiliniu ieškiniu pateikė tyrėjai draudimo polisą, PVM sąskaitą faktūrą už automobilio remonto darbus, PVM sąskaitą faktūrą už detalę, už kurią jis sumokėjo 45,00 Eur savo lėšomis ir pristatė automobilio remontą atliekančiai bendrovei, kadangi pati remonto bendrovė tuo metu tokios detalės neturėjo. Visos kitos su automobilio remontu susijusios sumos nebuvo apmokamos tiesiogiai iš jo asmeninių lėšų, todėl ir nebuvo įtraukiamos į civilinį ieškinį. Atsakovas jam atlygino 170,00 Eur turtinę žalą. 170,00 Eur turtinė žala neturėtų būti įtraukiama į ieškovės apskaičiuotos bendros draudimo išmokos atlygintiną dalį (I t., e. b. l. 174–175).

7. Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. S. paaiškino, kad pareigūnai – buvo du patruliai – užfiksavo įvykį apie pirmą valandą nakties, kiemas neapšviestas, policijos pareigūnai pasišvietė žibintuvėliu. Nuotraukos, esančios I t., e. b. l. 25, 26, darytos kitą dieną po įvykio, ryte apie 9, 10 val. Ikiteisminio tyrimo metu pasakė, kad automobilis perduotas draudikui ir servisui, jam pasiūlė pateikti ieškinį, tą padarė. Jis užtruko su vidaus apdaila, ieškojo daužto automobilio, kad nupirktų padėvėtas dureles, nes naują buvo galima pirkti tik keturių durelių komplektą, elgėsi, kad būtų ekonomiškiau. 2024 m. gegužės 20 d. pamatė įbrėžimą, vieną įlenkimą, jie atsirado po įvykio. Pakaitinis automobilis naudotas 2024 m. birželio 4–11 d., servisas viską sutvarkė iki 2024 m. birželio 20 d. Jis patyrė 170,00 Eur turtinę žalą, tiek jis išleido, tai jo turtas. Tai, ką tvarkė draudimo bendrovė, to jis neišleido. Tyrėja žinojo, kad jis kreipėsi į draudimo bendrovę (2025 m. spalio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

8. Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų, nuotraukų nustatyta, kad ieškovė draudikė Balcia Insurance SE, Lietuvos Respublikoje veikianti per Balcia Insurance SE Lietuvos filialą, ir trečiasis asmuo draudėjas I. S. 2024 m. sausio 16 d. sudarė transporto priemonių draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdraustas automobilis Mitsubishi Outlander, v. n. (duomenys neskelbtini), draudimo laikotarpis 2024 m. sausio 17 d. – 2025 m. sausio 16 d., draudžiamos rizikos – visų rizikų draudimas, kitiems įvykiams taikoma išskaita 125,00 Eur (I t., e. b. l. 4–5). 2024 m. gegužės 19 d. nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje priešais daugiabutį, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas E. V. išdaužė apdrausto automobilio galinį kairės pusės langą (I t., e. b. l. 15–21; 2025 m. spalio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas). Pagal trečiojo asmens paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, nustatyta, kad trečiasis asmuo iškvietė policijos pareigūnus, jie atvyko į įvykio vietą 2024 m. gegužės 20 d. apie pirmą valandą nakties, kiemas buvo neapšviestas, policijos pareigūnai pasišvietė ir apžiūrėjo automobilį (2025 m. spalio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas). Šiuos trečiojo asmens teiginius patvirtina civilinėje byloje esančios policijos pareigūnų darytos nuotraukos, kuriose nurodyta, kad jos darytos 2024 m. gegužės 20 d., pagal nuotraukas nustatyta, kad jos darytos nakties metu, nepašviestame kieme (II t., e. b. l. 30–38). Pagal trečiojo asmens paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, nustatyta, kad trečiasis asmuo 2024 m. gegužės 20 d. ryte apžiūrėjo automobilį, tada pamatė įbrėžimus, padarytus kairės pusės galinių durelių išorėje dažams (2025 m. spalio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas). Tai, kad įbrėžimai buvo padaryti, patvirtina trečiojo asmens padaryta nuotrauka (I t., e. b. l. 26), ieškovės eksperto pateiktas paaiškinimas, kuriame jis naudoja trečiojo asmens darytą nuotrauką (II t., e. b. l. 53). Nors teismo posėdžio metu atsakovas kėlė klausimą, ar nuotraukoje fiksuoti sugadinimai nėra padaryti kito įvykio metu vėliau, tačiau ieškovės atstovas nurodė, kad pagal nuotraukos metaduomenis ji daryta 2024 m. gegužės 20 d. 8 val. 53 min. 11 sek. Teismas, įvertinęs nuotraukos metaduomenis, daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti trečiojo asmens paaiškinimais, jog jis automobilį apžiūrėjo ir nuotraukas, esančias I t., e. b. l. 25, 26, padarė 2024 m. gegužės 20 d. ryte. Dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį dėl tyčinio nedidelės vertės svetimo turto sugadinimo, įtarimai buvo pareikšti atsakovui, trečiasis asmuo buvo pripažintas nukentėjusiuoju (I t., e. b. l. 17–21, 103, 110–112). Trečiasis asmuo po įvykio perdavė automobilį autoservisui remonto atlikimui (2025 m. spalio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas). Trečiasis asmuo nupirko dėvėtą automobilio galinių durelių vidaus apdailą, už kurią jis sumokėjo 45,00 Eur (I t., e. b. l. 178; 2025 m. spalio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas). Autoservise buvo atliktos šios remonto paslaugos, pirktos medžiagos: durų remontas ir dažymas, dažymo medžiagos ir reikmenys, stiklas, stiklo keitimas ir poliravimas (I t., e. b. l. 6; II t., e. b. l. 5). Autoservisas išrašė trečiajam asmeniui 2024 m. birželio 20 d. sąskaitą faktūrą 566,28 Eur sumai (I t., e. b. l. 6; II t., e. b. l. 5). 2024 m. liepos 1 d. ieškovė sumokėjo autoservisui pagal 2024 m. birželio 20 d. sąskaitą faktūrą 441,28 Eur, apmokėta ne visa 2024 m. birželio 20 d. sąskaitos faktūros suma, nes ieškovė pritaikė pagal draudimo sutartį 125,00 Eur išskaitą (566,28 Eur – 125,00 Eur) (I t., e. b. l. 7, 8; 2025 m. spalio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas). Taigi trečiasis asmuo turėjo pareigą pats apmokėti autoservisui likusią neapmokėtą 2024 m. birželio 20 d. sąskaitos faktūros sumą – 125,00 Eur, tai trečiasis asmuo ir padarė – 2024 m. birželio 30 d. jis sumokėjo autoservisui 125,00 Eur (I t., e. b. l. 176; 2025 m. spalio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas). Laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 4 d. iki 2024 m. birželio 11 d. trečiasis asmuo naudojosi pakaitiniu automobiliu, už šią paslaugą ieškovei buvo išrašyta 2024 m. birželio 27 d. sąskaita faktūra 211,75 Eur sumai (I t., e. b. l. 9; II t., e. b. l. 14). 2024 m. liepos 1 d. ieškovė sumokėjo pagal 2024 m. birželio 27 d. sąskaitą faktūrą 211,75 Eur (I t., e. b. l. 10). Trečiasis asmuo ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 170,00 Eur žalos atlyginimo ir buvo pripažintas civiliniu ieškovu (I t., e. b. l. 113–115, 127–129, 142–143; II t., e. b. l. 4, 8–9). Trečiasis asmuo paaiškino, kad jo patirtą 170,00 Eur žalą sudarė: 45,00 Eur už jo paties nupirktą padėvėtą galinių durelių vidaus apdailą ir 125,00 Eur jo sumokėti autoservisui pagal 2024 m. birželio 20 d. sąskaitą faktūrą, ikiteisminio tyrimo metu pareiškiant civilinį ieškinį trečiasis asmuo pateikė dokumentus tyrėjui, pagrindžiančius jo patirtą žalą (I t., e. b. l. 177; 2025 m. spalio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas). Atsakovas atlygino trečiajam asmeniui 170,00 Eur žalą (I t., e. b. l. 117, 131; II t., e. b. l. 6, 7). Ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo perduota informacija, kad automobilis buvo apdraustas Kasko draudimu, kad autoservisas yra išrašęs 2024 m. birželio 20 d. sąskaitą faktūrą 566,28 Eur sumai (I t., e. b. l. 177). Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes atsakovas savo kaltę pripažino visiškai, jis nuoširdžiai gailėjosi, trečiojo asmens atsiprašė, atsakovas ir trečiasis asmuo susitaikė, atsakovas atlygino trečiajam asmeniui jo patirtą žalą, trečiasis asmuo atsakovui pretenzijų neturėjo (I t., e. b. l. 17–21, 121–125, 145–149; II t., e. b. l. 24–28).

9. Ieškovė pareiškė pretenzijas atsakovui subrogacijos tvarka dėl žalos atlyginimo (I t., e. b. l. 15). Atsakovas nesutinka atlyginti ieškovei žalą, motyvuodamas tuo, jog jis visą žalą atlygino trečiajam asmeniui ikiteisminio tyrimo metu.

Dėl civilinės atsakomybės taikymo

10. Civilinė atsakomybė, būdama teisinės atsakomybės rūšimi, gali atsirasti tik tada, kai asmens veiksmai nesiderina su teisės nustatytu elgesio standartu. Tai reiškia, jog civilinė atsakomybė atsiranda tik jeigu žalą padariusio asmens elgesys yra neteisėtas, pasireiškiantis neteisėtais aktyviais veiksmais (veikimu) arba neteisėtu pasyviu elgesiu (neveikimu). Neteisėtumas, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas, todėl jį privalo įrodyti ieškovas. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu įvertinti, ar atsakovui yra kilusi prievolė atlyginti ieškovei žalą. Tokia prievolė atsakovei kiltų konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) atsakovas neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir/ ar neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai).

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, turtinės žalos ir priežastinio ryšio

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir dėl to ginčo tarp šalių nėra, jog automobilis buvo apgadintas dėl atsakovo tyčinių veiksmų – trečiojo asmens automobilio kairės pusės galinio lango išdaužimo. Tokiu būdu atsakovo veiksmai išdaužiant langą vertintini kaip CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos pažeidimas. Todėl įvertinus nustatytas aplinkybes konstatuotina, jog žala trečiojo asmens automobiliui buvo padaryta dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.

13. Atsakovas nesutiko su tuo, jog dėl jo veiksmų buvo padaryta žala automobilio kairės pusės galinių durelių išorei. Atsakovas nurodė, kad sugadinimai galėjo atsirasti vėliau, dėl kito įvykio, kad trečiasis asmuo į servisą nuvyko po pusantro mėnesio, kad pakaitinis automobilis naudotas dėl durelių dažymo, dėl kurių sugadinimo jis nėra kaltas.

14. Nustatyta, kad įvykis – lango išdaužimas – įvyko 2024 m. gegužės 19 d. vakare. Trečiasis asmuo pateikė paaiškinimus, kad jis automobilį apžiūrėjo 2024 m. gegužės 20 d. ryte, tada jis pamatė automobilio kairės pusės galinių durelių išorės dažų pažeidimus. Byloje esanti nuotrauka (I t., e. b. l. 26), kuri padaryta 2024 m. gegužės 20 d. 8 val. 53 min. 11 sek., patvirtina, kad tuo metu egzistavo automobilio kairės pusės galinių durelių išorės dažų pažeidimai. Pagal ieškovės eksperto paaiškinimus (II t., e. b. l. 53) nustatyta, kad nuotraukoje (I t., e. b. l. 26) fiksuoti dažų pažeidimai padaryti įvykio metu, nes krentančios stiklo šukės padarė gilesnius pažeidimus durelių dažų sluoksnyje, be to, durelių dažų sluoksnis pažeistas nenustatytu daiktu, greičiausiai dėl atsirėmimo į dureles arba perbraukimo per jų paviršių. Šią teismo padarytą išvadą patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad išdaužto stiklo šukės buvo ne tik automobilio viduje, bet ir išorėje ant asfalto dangos: policijos pareigūnų padarytos nuotraukos (II t., e. b. l. 32, 37), įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota informacija, kad stiklo šukės guli ant asfalto dangos lauke (I t., e. b. l. 17), atsakovo atsiliepime nurodytos aplinkybės, kad policijos pareigūnai surinko bylai šukes nuo asfalto dangos (I t., e. b. l. 101–102). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atmetamas kaip nepagrįstas atsakovo argumentas, kad sugadinimai galėjo atsirasti vėliau, dėl kito įvykio. Teismas laiko įrodyta aplinkybe, jog automobilio kairės pusės galinių durelių išorės dažai buvo pažeisti 2024 m. gegužės 19 d. įvykio metu dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.

15. Pagal bylos rašytinę medžiagą, trečiojo asmens paaiškinimus nustatyta, kad trečiasis asmuo naudojosi pakaitiniu automobiliu laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 4 d. iki 2024 m. birželio 11 d., kad tuo metu automobilis buvo remontuojamas autoservise (I t., e. b. l. 9). Sąskaita faktūra už automobilio remonto darbus išrašyta 2024 m. birželio 20 d., t. y. praėjus vienam mėnesiui po įvykio (I t., e. b. l. 6). Šioje sprendimo pastraipoje nustatytos aplinkybės paneigia atsakovo argumentą, kad trečiasis asmuo į autoservisą kreipėsi praėjus pusantro mėnesio nuo įvykio.

16. Atsakovas nesutiko su ieškiniu ir dėl to, kad jo vertinimu, jis visą žalą atlygino ikiteisminio tyrimo metu, sumokėdamas trečiajam asmeniui 170,00 Eur sumą.

17. Byloje esanti rašytinė medžiaga patvirtina, kad dėl 2024 m. gegužės 19 d. įvykio buvo patirti šie nuostoliai:

17.1. 45,00 Eur, kuriuos trečiasis asmuo sumokėjo už dėvėtą automobilio galinių durelių vidaus apdailą (I t., e. b. l. 178);

17.2. 125,00 Eur, kuriuos trečiasis asmuo sumokėjo autoservisui pagal 2024 m. birželio 20 d. sąskaitą faktūrą (suma, kurios autoservisui nepadengė ieškovė dėl pagal draudimo sutartį taikytos išskaitos) (I t., e. b. l. 176);

17.3. 441,28 Eur, kuriuos ieškovė sumokėjo autoservisui pagal 2024 m. birželio 20 d. sąskaitą faktūrą (I t., e. b. l. 6–8);

17.4. 211,75 Eur, kuriuos ieškovė sumokėjo už pakaitinio automobilio naudojimą pagal 2024 m. birželio 27 d. sąskaitą faktūrą (I t., e. b. l. 9–10).

18. Taigi byloje esanti rašytinė medžiaga patvirtina, kad trečiasis asmuo patyrė 170,00 Eur tiesioginių nuostolių, dėl kurių pareiškė ikiteisminio tyrimo metu civilinį ieškinį ir kuriuos jam atsakovas atlygino. Byloje esanti rašytinė medžiaga taip pat patvirtina, kad ieškovė patyrė 653,03 Eur (211,75 Eur + 441,28 Eur) nuostolių, sumokėdama autoservisui ir už pakaitinio automobilio naudojimą. CK 6.1015 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Todėl ieškovė 2024 m. liepos 1 d. sumokėjusi minėtas sumas įgijo subrogacinius reikalavimus atsakovo atžvilgiu. Taigi nagrinėjamu atveju buvo du subjektai – ieškovė ir trečiasis asmuo, kurie turėjo reikalavimo teises atsakovo atžvilgiu. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. BPK 112 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios; nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Taigi trečiasis asmuo pasinaudojo savo teise pareikšti civilinį ieškinį, paduodant jį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, o ieškovė naudojasi savo teise pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Pažymėtina tai, jog trečiasis asmuo pareiškė civilinį ieškinį, jį paduodant ikiteisminio tyrimo pareigūnui, neįtakojo ieškovės teisės pasirinkti savo civilinių teisių gynimo būdą – pareikšti civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo metu arba civilinio proceso tvarka. Šis pasirinkimas priklauso išimtinai ieškovei ir nėra saistomas atsakovo ar trečiojo asmens veiksmų. Taigi, nustačius, jog ne tik trečiasis asmuo, bet ir ieškovė patyrė nuostolius dėl atsakovo veiksmų, įvertinus minėtas BPK nuostatas, laikoma, kad ieškovė turi teisę reikšti ieškinį civilinio proceso tvarka atsakovui.

19. Atsakovas paaiškino, kad jis visada manė, jog ikiteisminio tyrimo metu sumokėjo trečiajam asmeniui už stiklą ir jo įstatymą, todėl jis laiko, kad žalą atlygino. Nustatyta, kad atsakovas ikiteisminio tyrimo metu buvo įtariamasis (I t., e. b. l. 17–21). Ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo pateikta informacija, kad trečiojo asmens patirtą 170,00 Eur žalą, dėl kurios jis pareiškė civilinį ieškinį, sudarė: 45,00 Eur už jo paties nupirktą padėvėtą galinių durelių vidaus apdailą ir 125,00 Eur jo sumokėti autoservisui pagal 2024 m. birželio 20 d. sąskaitą faktūrą (I t., e. b. l. 177). Ikiteisminio tyrimo pareigūnams taip pat buvo perduota informacija, kad automobilis buvo apdraustas Kasko draudimu, kad autoservisas yra išrašęs 2024 m. birželio 20 d. sąskaitą faktūrą 566,28 Eur sumai, sąskaitoje faktūroje nurodytos paslaugos, medžiagos, kurios buvo suteiktos, pirktos automobilio remontui (I t., e. b. l. 177). Pagal BPK 21 straipsnio 4 dalį įtariamasis turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo duomenys, kas sudarė trečiojo asmens patirtą žalą, kad atsakovas turėjo teisę susipažinti su šia medžiaga. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis tyrėjos, trečiojo asmens neklausė, kas sudaro 170,00 Eur žalą. Todėl atmetamas kaip nepagrįstas atsakovo argumentas, kad jis ikiteisminio tyrimo metu sumokėjo trečiajam asmeniui už stiklą ir jo įstatymą, todėl jis žalą atlygino.

20. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta teisės doktrinoje vadinamoji lankstaus priežastinio ryšio samprata. Lankstus priežastinio ryšio taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado. Kasacinis teismas pažymėjo, kad pažeidėjo elgesys gali būti ne vienintelė žalos atsiradimo priežastis, bet pakankama priežastis nuostoliams atsirasti. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad civilinėje teisėje atsakomybės pagrindu pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne betarpiškai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingomis pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007). Taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog automobilio apgadinimas yra tiesioginis atsakovo veikimo padarinys, nes žala buvo padaryta atsakovui atliekant tyčinius veiksmus – išdaužiant automobilio langą, dėl ko buvo padaryti automobilio sugadinimai bei dėl ko trečiasis asmuo automobilio remonto metu turėjo naudotis pakaitiniu automobiliu. Tokiu būdu nustatytina, jog tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, sąlygojantis atsakovo civilinę atsakomybę.

22. Įvertinus tai, kas nurodyta, teismas daro išvadą, jog ieškovė įrodė, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ji patyrė žalą, sumokėdama 441,28 Eur autoservisui pagal 2024 m. birželio 20 d. sąskaitą faktūrą (I t., e. b. l. 6–8) ir 211,75 Eur už pakaitinio automobilio naudojimą pagal 2024 m. birželio 27 d. sąskaitą faktūrą (I t., e. b. l. 9–10), ir įgijo teisę reikšti subrogacinius reikalavimus atsakovui. Ieškovės atstovas paaiškino, kad ieškovės reikalavimą sudaro už pakaitinį automobilį sumokėti 211,75 Eur bei už automobilio sugadinimą sudaro 271,28 Eur, nes iš autoserviso pateiktoje sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos ieškovė išminusuoja išskaitos sumą ir atsakovo trečiajam asmeniui sumokėtą sumą (566,28 Eur – 125,00 Eur – 170,00 Eur), todėl bendras reikalavimas sudaro 483,03 Eur (I t., e. b. l. 167–168). Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, ieškovei iš atsakovo priteistina 483,03 Eur žalos atlyginimo.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

23. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

24. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalis).

25. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 22,00 Eur žyminis mokestis (I t., e. b. l. 11) ir 484,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos (I t., e. b. l. 6, 12–13). Duomenų apie atsakovo ir trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.

26. Sprendžiant dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo pažymėtina, kad ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai, darytina išvada, kad susiklosčiusią ginčo situaciją bei bylinėjimosi išlaidų susidarymą nulėmė atsakovo elgesys, nevykdant pareigos atsiskaityti su ieškove, gavus pretenziją nepadengus žalos, tęsiant teisminį procesą. Taigi ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, nustatyto maksimalaus dydžio. Ieškovės išlaidos pripažintinos realiai turėtomis, būtinomis ir pagrįstomis. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, ieškovei iš atsakovo priteisiama 506,00 Eur (22,00 + 484,00) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

27. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje nesusidarė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei Balcia Insurance SE, Lietuvos Respublikoje veikiančiai per Balcia Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 483,03 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 3 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (483,03 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. balandžio 2 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 506,00 Eur (penkis šimtus šešis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Raminta Liubinienė