Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Beatos Martišienės ir Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

trečiojo suinteresuotojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Lukieva“ direktorei G. I.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. B., uždarajai akcinei bendrovei „Lukieva“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies

Byloje ginčas kilo dėl NŽT 2018-12-17 rašto Nr. 1SS-2540-(10.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (1 t. b. l. 84–85), kuriuo pareiškėjo prašymas paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad NŽT gavo 2018-01-19 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos raštą Nr. 3IN-67 (8.1 E) „Dėl D. B., P. I. V., A. A. ir D. J. kreipimosi nagrinėjimo“, kuriuo buvo persiųstas Lietuvos Respublikos Seimo nario A. Š. 2018-01-15 raštas „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojų darbų vilkinimo bei šališkų sprendimų“ kartu su D. J., P. I. V., A. A. ir pareiškėjo 2018-01-15 kreipimusi „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojų vilkinimo bei šališkų sprendimų“ (1 t. b. l. 104–107, 2 t. b. l. 28–29). Kreipimesi keliami klausimai dėl laisvos valstybinės žemės ploto suformavimo teisėtumo ir suteikimo juo laikinai naudotis kitam asmeniui, pareiškėjui ir kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ir kitų gretutinių žemės sklypų ribų teisingumo ir Kupiškio skyriaus veiksmų.

NŽT 2018-06-21 gautas pareiškėjo 2018-06-20 skundas, kuriame pareiškėjas prašė „detaliai išaiškinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) matavimo eigą nepaliekant galimybės interpretacijoms“ ir „išsiaiškinti ar teisėtai pratęsta valstybinės žemės sklypo nuoma neturint tikslaus sklypo ploto, nes gretimų sklypų kadastriniai matavimai dar neatlikti“ (1. t. b. l. 98–99). NŽT, atsakydama pareiškėjui, 2018-11-12 rašte Nr. 1SS-2279-(7.5.) „Dėl skundų nagrinėjimo“ (1 t., b. l. 94–97) iš esmės pakartojo tai, kas buvo išdėstyta NŽT 2018-05-21 rašte Nr. 1SS-993-(7.5.) „Dėl skundo, pareiškimo ir kreipimosi nagrinėjimo“ (1 t., b. l. 33–45). Papildomai nurodė, kad Kupiškio skyrius, vadovaudamasis Komisijos išvadomis ir siūlymais, 2018-06-08 raštu Nr. 22SD-1689-(14.22.50.) „Dėl 2017 m. gegužės 19 d. išvados Nr. 22SD-1071-(14.22.50.) „Dėl žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) plano parengimo teisingumo“ patikslinimo“ (toliau – Patikslinta išvada) patikslino Kupiškio skyriaus 2017-05-19 rašte Nr. 22SD-1071-(14.22.50.) „Išvada dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini))“ priimtą išvadą dėl minėtų žemės sklypų ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypų ribų, plotų patikslinimo teritorijų planavimo dokumente arba žemės valdos projekte būtinumo.

Pareiškėjas 2018-12-10 prašymu (1 t. b. l. 86–87) kreipėsi į NŽT prašydamas, pakartotinai sudaryti komisiją vietoje, kuri išnagrinėtų kartografinio pagrindo neatitikimus bei esant reikalui, inicijuotų nurodytų žemės sklypų kadastrinių matavimų ekspertinį tyrimą. Taip pat prašė užfiksuoti, kad R. T., nors deklaruoja pasėlius, tačiau faktiškai nenaudoja ploto, kuriuo jam leista laikinai naudotis, kadangi tą plotą vis dar tebedirba ir juo naudojasi pareiškėjas, todėl prašė nutraukti laikinos nuomos sutartį. Pareiškėjas šiame prašyme taip pat nurodė, kad atsirado naujų esminių aplinkybių – matininkė iš VĮ Registrų centro archyvo gavo Žemės sklypo plano, kurio NŽT komplektuojamoje Žemės sklypo kadastro duomenų byloje nebuvo, kopiją ir paaiškino, kad UAB „Lukieva“ matininkė G. I. pagal Kupiškio skyriaus patikslintą išvadą įbraižiusi pareiškėjo Žemės sklypo ribas, nurodytas Patikslintoje išvadoje, ir nurodytas Žemės sklypo plane, nustatė akivaizdžius prieštaravimus. Prie prašymo pareiškėjas pridėjo UAB ,,Lukieva“ pranešimą (1 t. b. l. 59–60) ir Situacijos brėžinį (2 t. b. l. 20), Žemės sklypo planą (1 t., b. l. 150) ir 5 Žemės sklypo deklaracijas (2 t., b. l. 21–25).

Byloje sprendžiamas klausimas, ar atsakovė, vadovaudamasi VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatomis, pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2018-12-10 prašymą. Taigi, šioje byloje esminė nustatinėtina aplinkybė – ar pareiškėjo 2018-12-10 prašymas pagrįstai laikytas pakartotiniu prašymu VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto prasme.

VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), aiškindamas VAĮ 14 straipsnio 5 dalies nuostatas, yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo subjekto finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, skirti įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti, turi būti naudojami efektyviai, racionaliai, todėl įstatymų leidėjas nustatė sąlygas, kada skundas gali būti nenagrinėjamas. Iš VAĮ 14 straipsnio 5 dalies normoje nustatyto teisinio reguliavimo matyti, kad viešojo administravimo subjektas asmens kartotinį skundą tuo pačiu klausimu gali nagrinėti tik tuo atveju, jei kartotiniame skunde yra nurodomos naujos aplinkybės (nauji faktiniai duomenys), o viešojo administravimo subjekto sprendimas nenagrinėti asmens kartotinio skundo gali būti skundžiamas teismui bendrąja įstatymų nustatyta tvarka (LVAT 2013-02-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-888/2013, 2016-02-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-305-492/2016).

Teismas, vertindamas, ar pagrįstai pareiškėjo kreipimasis nenagrinėtas remiantis VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, analizuoja, ar pakartotiniame kreipimesi pateikiami nauji faktiniai duomenys, papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu (LVAT 2012-01-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-37/2012). Sprendžiant dėl VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto taikymo pagrįstumo, turi būti kreipiamas dėmesys ne tik į tai, kokius prašymus asmuo suformulavo, o analizuojamas visas skundo turinys, ypač atkreipiant dėmesį į tai, ar viešojo administravimo subjektui pateiktame naujame skunde tuo pačiu klausimu yra nurodyta naujų faktinių duomenų, kurių nebuvo nurodyta ankstesniame skunde (LVAT 2012 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-392/2012).

Teisėjų kolegija, išsamiai bei visapusiškai įvertinusi byloje surinktus įrodymus, išanalizavusi skundų, prašymų ir atsakymų į juos turinį, daro išvadą, kad NŽT 2018-12-17 atsakyme padarė iš dalies nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo 2018-12-10 prašymas pakartotinai sudaryti komisiją, kuri vietoje išnagrinėtų kartografinio pagrindo ir paženklinto Žemės sklypo ribų neatitikimus, taip pat kartu išreikštas prašymas panaikinti leidimą R. T. laikinai naudotis laisvos valstybinės žemės plotu, yra laikytinas pakartotiniu prašymu, o į jame keliamus klausimus buvo atsakyta NŽT 2018-05-21 raštu Nr. 1SS-993-(7.5.) „Dėl skundo, pareiškimo ir kreipimosi nagrinėjimo“ ir 2018-11-12 raštu Nr. 1SS-2279-(7.5) „Dėl skundų nagrinėjimo“. Teisėjų kolegijos vertinimu, NŽT, dalyje dėl Įsakymu R. T. suteikto laikinai naudotis laisvos valstybinės žemės ploto suformavimo ir suteikimo laikinai naudotis teisėtumo iš tiesų yra atsakiusi 2018-05-21 raštu Nr. 1SS-993-(7.5.) ir 2018-11-12 raštu Nr. 1SS-2279-(7.5). Nei šių atsakymų, nei Įsakymo pareiškėjas teismui neskundė. Tačiau dalyje dėl pareiškėjo Žemės sklypo ribų teisingumo NŽT be pagrindo pareiškėjo prašymą laikė pakartotiniu.

Pažymėtina, kad NŽT Komisijos 2018-05-10 Išvadoje (1 t. b. l. 121) taip pat Kupiškio skyriaus 2018-06-08 Patikslintoje išvadoje (1 t. b. l. 133) yra nurodyta, kad „<...> VAĮ „Panevėžio hidroprojektas“ inžinierė D. Z., 1993-05-05 paženklinusi žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas vietovėje, surašė šio žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą (toliau – Aktas Nr. 49), parengė šio žemės sklypo lauko brėžinį (abrisą ) (toliau – Abrisas Nr. 49). Planas parengtas atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) preliminarius matavimus šio žemės sklypo kadastro duomenų byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) nekomplektuojamas.<...>“.

NŽT pareiškėjo 2018-12-10 prašymo nenagrinėjo nurodydama, kad jame nėra nurodyti nauji faktiniai duomenys, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumą ar ginčyti NŽT priimtą sprendimą, tačiau kaip matyti iš pareiškėjo 2018-12-10 prašymo, pareiškėjas su prašymu pateikė UAB ,,Lukieva“ matininkės 2018-11-29 pranešimą, kuriame nurodyta, kad išnagrinėjus žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) kartografinį pagrindą, kurio pagrindu parengti žemės sklypų planai, matyti, kad neatitinka natūroje esančios situacijos, dėl ko atsirado dideli nesutapimai rengiant žemės sklypų planus bei teisingai apskaičiuojant žemės sklypų plotus. Pareiškėjas taip pat pateikė Situacijos brėžinį, kuriame įbraižytos Žemės sklypo ir gretimų žemės sklypų ribos pagal natūroje esantį naudojimą, abrisuose nurodytas ribas, bei teritorijų planavimo dokumente atkurto žemės sklypo ribas. Minėti dokumentai anksčiau NŽT nebuvo teikti, be to, pati atsakovė yra nurodžiusi, kad pareiškėjo Žemės sklypo plano neturi, todėl teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjas pateikė naujus rašytinius įrodymus, t. y. pareiškėjas pateikė NŽT naujus faktinius duomenis. Šiuo aspektu pažymėtina, kad vadovaujantis VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, viešojo administravimo subjektas, kuris jau yra priėmęs administracinį sprendimą tuo pačiu klausimu, gavęs naujų faktinių duomenų, turėtų svarstyti, ar šie duomenys leidžia abejoti ankstesnio sprendimo pagrįstumu ar ginčyti priimtą sprendimą. Taigi turėtų būti sprendžiama, ar konkrečiu atveju yra pateikti nauji faktiniai duomenys, ar šie duomenys leidžia abejoti ankstesnio sprendimo pagrįstumu ar ginčyti priimtą sprendimą (LVAT 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-5177-602/2018).

Iš NŽT pareiškėjui pateikto ir šioje administracinėje byloje skundžiamo atsakymo matyti, kad NŽT visiškai nieko nepasisakė dėl pareiškėjo NŽT pateikto Žemės sklypo plano, kurio pažymėtina, iki tol nebuvo analizavusi, taip pat Situacijos brėžinio.

Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad NŽT netinkamai taikė VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punktą, todėl NŽT 2018-12-17 raštas Nr. 1SS-2540-(10.5) dalyje, kurioje pareiškėjo prašymas dėl Žemės sklypo ribų teisingumo naikintinas kaip nepagrįstas, o NŽT yra įpareigojama šioje dalyje pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš esmės (ABTĮ 88 str. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pareiškėjas D. B. ir trečiasis suinteresuotasis asmuo L. B. prašo priteisti jų naudai patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Pareiškėjo ir trečiojo suinteresuotojo asmens prašymai tenkintini iš dalies.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 str. 3 d.). Pagal šio straipsnio 6 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) .

Nustatyta, kad pareiškėjas D. B. 2018-12-05 ir L. B. 2018-12-31 sudarė atstovavimo sutartis su advokate Alina Volynec (1 t., b. l. 10, 176).

Remiantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Pareiškėjas už teisines paslaugas iš viso sumokėjo 1 324,73 Eur. Šias išlaidas pagrindžia 2019-02-14 pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 909580 (300 Eur), 2018-01-17 pinigų priėmimo kvitai Serija LAT Nr. 909582 (500 Eur) ir Serija LAT Nr. 909583 (24,73 Eur), 2019-04-23 pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 909595 (500 Eur) (2 t. b. l. 15–16).

Pareiškėjas už dokumentų analizę ir prašymo NŽT parengimą sumokėjo 300 Eur (2 t. b. l. 14). Pagal Rekomendacijų 8.1 punktą už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme koeficientas yra 0,3. Atsižvelgiant į 2018-12-10 prašymo turinį, yra pakankamai pagrindo teigti, kad šis prašymas nėra susijęs su ginčo sprendimu ne teisme, todėl prašoma suma nepriteistina.

Pareiškėjo skundas teismui pateiktas 2019-01-17. Teisinių paslaugų teikimo metu užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 935,70 Eur (2018 m. III ketvirtis). Nustatant priteisiamo užmokesčio dydį už skundo surašymą, taikytinas Rekomendacijų 8.2 papunktis, pagal kurį už skundo surašymą maksimalus užmokesčio dydis yra 2,5 (2,5 x 395,70 Eur = 2 339,25 Eur). Detalizuotoje ataskaitoje nurodyta, kad už dokumentų analizę ir skundo parengimą sumokėta 500 Eur ir tai neviršija maksimalaus Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto užmokesčio dydžio.

Rekomendacijų 8.16 papunktyje nustatyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas reikalavimas prašymas maksimalus užmokesčio dydis yra 0,4 (0,4 x 935,70 Eur = 374,28 Eur). Detalizuotoje ataskaitoje nurodyta, kad už advokatės 2019-03-26 ir 2019-04-10 prašymų išreikalauti dokumentus parengimą ir 2019-04-19 skundo patikslinimą sumokėta 500 Eur. Advokatė detalizuotoje ataskaitoje neišskyrė, kokia suma sumokėta už prašymų išreikalauti dokumentus parengimą, o kokią už patikslinto skundo, kuris nebuvo teismo priimtas, parengimą. Įvertinęs prašymų turinį, teismas pripažįsta būtinomis, sąžiningomis ir protingomis prašymo išreikalauti dokumentus išlaidomis 150 Eur.

Į bylą pateiktas įmokos mokėjimo kvitas patvirtina, kad pareiškėjas yra sumokėjęs 22,50 Eur žyminį mokestį (1 t. b. l. 11), taigi įgijo teisę gauti iš atsakovės šių išlaidų atlyginimą. Detalizuotoje ataskaitoje nurodyta viena iš pareiškėjui suteiktų paslaugų – techninis darbas sumokant žyminį mokestį ir banko išlaidos (2,73 Eur). Nors šios paslaugos ir buvo suteiktos advokatės, tačiau tai nėra išlaidos, numatytos Rekomendacijose, todėl šios patirtos išlaidos pareiškėjui nepriteistinos.

Remiantis advokatės išrašyta 2018-12-31 sąskaita už teisines paslaugas Nr. 219 už L. B. atsiliepimo parengimą išrašyta sąskaita 200 Eur sumai, o sąskaitos apmokėjimą patvirtina advokatės išrašytas 2019-02-14 pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 909589 (1. t. b. l. 177–178). L. B. atsiliepimas teismui pateiktas 2019-02-07.

Nustatant priteisiamo užmokesčio dydį už skundo surašymą, taikytinas Rekomendacijų 8.2 punktas, pagal kurį už atsiliepimo surašymą maksimalus užmokesčio dydis yra 2,5 (2,5 x 395,70 Eur = 2 339,25 Eur). Šiuo atveju pagal trečiojo suinteresuotojo asmens L. B. pateiktus dokumentus nustatyta, kad už atsiliepimo parengimą sumokėta 200 Eur ir tai neviršija maksimalaus Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto užmokesčio dydžio.

Pagal Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Šioje byloje pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies, taigi tenkintų pareiškėjo skundo reikalavimų dalis sudaro 50 proc. Tokiu būdu iš atsakovės NŽT pareiškėjo naudai priteisiama suma išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, atlyginti sudaro 336,25 Eur (672,50 Eur x 0,5), o trečiojo suinteresuotojo asmens L. B. naudai priteistina suma sudaro 100 Eur (200 Eur x 0,5).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. B. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018-12-17 raštą Nr. 1SS-2540-(10.5) dalyje, kurioje pareiškėjo 2018-12-10 prašymas dalyje dėl jo žemės sklypo ribų teisingumo paliktas nenagrinėtu.

Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos D. B. 2018-12-10 prašymą išnagrinėti iš esmės.

Priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 336,25 Eur (tris šimtus trisdešimt šešis eurus 25 euro centus) D. B. naudai bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 100 Eur (vieną šimtą eurų) L. B. naudai bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.