Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini), Elektrėnų sav., Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, bedarbis, registruotas darbo biržoje, deklaravęs gyvenamąją vietą gyvenan (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas: 2013-05-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 182 str. 3 d. 4 MGL (520 litų) dydžio bauda;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. Ž. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2013 m. rugpjūčio 29 d., vakaro metu, telefonu pagal skelbimą dėl automobilio pardavimo susisiekė su R. P. ir pasiūlė pirkti iš pastarojo jo motinos V. P. vardu registruotą automobilį „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o R. P. sutikus, 2013 m. rugpjūčio 31 d., apie 12.30 val., prie daugiabučio namo, esančio I. Šimulionio g. 5, Vilniuje, apgaule, iš anksto žinodamas, kad už perkamą automobilį neatsiskaitys, įtikino R. P. parduoti V. P. vardu registruotą automobilį „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 5600 litų vertės, surašant paprastąjį vekselį, kuriuo jis iki 2013 spalio 25 d. įsipareigojo sumokėti už perkamą automobilį 5600 litų, tačiau vekselyje nurodytą dieną pinigų nesumokėjo, automobilio negrąžino, tokiais savo veiksmais apgaule, savo naudai įgijo svetimą R. P. priklausantį 5600 litų vertės turtą.

Be to, kaltinamasis R. Ž. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2013 m. rugpjūčio 30 d. 12.13 val., internetiniame tinklalapyje www.autogidas.lt patalpino skelbimą apie parduodamą automobilį „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2500 litų vertės, po ko 2013 m. rugpjūčio 31 d., apie 14.20 val., daugiabučių namų, esančių Šiltnamių g., Vilniuje, kieme, susitiko su skelbimu susidomėjusiais Viktorija ir A. M., kur prisistatęs V. P. žentu, pardavė V. M. svetimą, V. P. vardu registruotą automobilį „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 2400 litų, tokiais savo veiksmais apgaule, savo naudai įgijo svetimą V. M. priklausantį 2400 litų vertės turtą.

Be to, kaltinamasis R. Ž. suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo, o būtent: jis 2013 m. rugpjūčio 31 d. suklastojo automobilio „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 08 31 Transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutartį, pasirašydamas ją pardavėjos V. P. vardu ir 2013 m. rugpjūčio 31 d., apie 14.20 val., Šiltnamių g., Vilniuje, daugiabučio namų, esančių Šiltnamių g., Vilniuje, kieme, apgaulės būdu parduodamas automobilį „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė ją pasirašyti automobilio pirkėjai V. M..

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. Ž. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies ir parodė, jog tąkart jo pirktas automobilis buvo netvarkingas. Automobilio tokios vertės nėra, nes pusę sumos jau sumokėjo. Kaip ir liko jam skolingas, bet taip nesijaučia. Paskui jie į internetą įdėjo jo paso kopiją, todėl su juo nebebendravo. Norėjo pasiimti automobilį išsimokėtinai, susitiko, apžiūrėjo, automobilis pasirodė lyg nieko,„Mazda 626“, dyzelis. Atsakydamas į klausimus parodė, jog automobilis buvo registruotas nukentėjusiojo mamos vardu. Jei automobilis būtų techniškai tvarkingas, tai sutinka, kad jo vertė 3500-4000 litų, bet automobilis realiai buvo vertas kokių 2500 litų. Su nukentėjusiuoju susitiko prie „Orlean“ degalines Fabijoniškėse. Pagal skelbimą rado automobilį. Susiskambino, vyras pats atvažiavo. Jis sakė, kad perka automobilį išsimokėtinai. Susitiko degalinėje, pažiūrėjo, kad mašina nieko, pabuvo gal 5-10 min., pardavėjas sakė, kad automobilis tvarkingas, tik kad kondicionierius neveikia, reikia užpildyti. Susitarė, kad pagal galimybes 2 dalimis atsiskaitys, surašė lapelį, kad atiduos pinigus, ir, kai atiduos visą sumą, tada suplėšys tą lapelį. Atrodo, sutarė, kad parduoda automobilį už 4600 litų, tiksliai nepamena. Per 2 ar 3 mėnesius turėjo sumokėti pinigus. Kada tai vyko, tikslios datos nepamena. Kai pravažiavo normaliai apie kokių 30 km. su ta mašina, pažiūrėjo, kad važiuoklė netvarkinga, tada pasakė, jog imtų atgal automobilį. Nukentėjęs pasakė, kad sutartis jau parašyta, jog darytų, kaip nori. Paskui labai susipyko, išsisiuntinėjo. Jam atrodo, paskui dar buvo susitikę prie nukentėjusiojo darbovietės. Davė automobilio raktelius, dokumentus, draudimo ir techninės apžiūros dokumentai buvo.Tą pačią dieną, kai tik nusipirko mašiną, pastebėjo trūkumus ir tą pačią dieną skambino nukentėjusiajam, nes ir langai neatsidarinėjo, buvo visokių defektų. Juo labiau pardavėjas sužinojo, kad jis, neva, labai turtingas žmogus, todėl facebook paviešino jo dokumento kopiją ir jie daugiau nebebendravo. Jis pasakė nukentėjusiajam, kad parduoda automobilį, kad tas tikrai tiek negaus, nes ir dažyti reikėjo, ir su varikliu negerai buvo. Patalpino skelbimą į www.autogidas.lt, įdėjo realią kainą 2400 litų. Atvažiavo žmogus, pasakė pasirašyti, jis nesutiko, sakė, jog rašytųsi pats, susibarė dėl pinigų, atidavė 2200 litų. Kitų automobilio pirkėjų nepažįsta, jie atvažiavo iš Šiaulių, moteris su vyru. Pardavimas įvyko, mašiną pardavė už 2300-2400 litų, tiksliai nepamena. Pasakė pirkėjams, kad automobilis bus perrašytas, bet pirkėjams buvo nusispjauti, kas automobilio savininkas. Vyras atsisėdo, pravažiavo gal 200 metrų ir jam tiko, jie nieko neklausinėjo. Jam atrodo, tas pirkėjas jo dokumentą žiūrėjo. Neklausinėjo pirkėjai, kas automobilio savininkas. Pirkėjai gal prekiauja automobiliais. Sudarė pirkimo-pardavimo sutartį. Naujiems pirkėjams sakė, kad mašina bus išregistruota. Kai pirkėjai išvažiavo, nuvažiavo iki P., pasakė, kad turi pinigus, bet pasakė, kad tų pinigų mašina neverta. Paliko 2200 litų P., kai susitiko ir išvažiavo. Pasakė jam, kad daugiau negaus pinigų, nieko, tada įdėjo apie jį šmeižiančią informaciją į internetą ir jie daugiau nebendravo. Jis pats surašė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir pasirašė už kitą asmenį. Dėl visko buvo informuotas P., bet jam buvo nusispjauti, kad jis pasirašinėjo sutartį už jo mamą. Sakė „Regitroje“ niekas nebežiūri. Jie nori pasipelnyti, todėl su P. civiliniu ieškiniu nesutinka. Su nauju civiliniu ieškiniu nesutinka, nes tos moters net nepažįsta. Jis pardavė mašiną už 2400 litų. Jam tyrėja sakė, kad ta mašina dabar pas P. kieme. Savo kaltę pripažįsta iš dalies, jis pardavė, su žmogumi atsiskaitė. J. P. atsiėmė automobilį, savo pinigus atgavo, tai galima taikiu būdu viską išspręsti. Neneigia, kad pirkimo-pardavimo sutartyje pasirašė už kitą asmenį. Tėvai, uošvienė padeda gyventi, šiuo metu registruotas darbo biržoje. Automobilis jam buvo reikalingas darbo reikalams. Yra apskundęs kitą savo nuosprendį. Su P. sąžiningai atsiskaitė, o jis nori pasipelnyti. Kur kaltas pripažino, kur nėra kaltas, nepripažįsta. Kai nupirko tą automobilį, iškart įdėjo skelbimą, jog parduoda, nes automobilis buvo blogas. Buvo blogas variklis, važiuoklė, reikėjo „kišti“ daug pinigų. Nukentėjęs buvo informuotas, kad gali atsiimti automobilį, paskui jam buvo pasakyta, kad galima mašiną parduoti. Negali pasakyti, kiek automobilių pirko per 2 metus.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji V. P. parodė, jog kaltinamasis nematytas. Sūnus įdėjo skelbimą, kad parduoda mašiną, atsirado pirkėjas R. Ž.. Sūnus ir kaltinamasis pasirašė vekselį 6000 litų. Po kiek laiko jai paskambino žmonės, nepažįstamas žmogus, klausė, kada išregistruos mašiną. Ji atsakė, kuomet perves visus pinigus, tada išregistruos. Žmogus sakė, kad jau sumokėjo pinigus. Ji paklausė, kaip sumokėjo, jei pasirašytas vekselis. Jis vis tiek sakė, jau viską atsiskaitė. Paskui išsiaiškino, kad ta mašina jau parduota į Šiaulius. Atsakydama į klausimus parodė, jog automobilis „Mazda 626“, priklausė jai. Pardavinėjo mašiną už 6000 litų. Buvo važiuojanti, tvarkinga mašina. Sūnus pardavinėjo automobilį. 2002 m. automobilis. Tyrimo metu teisingai nurodė, kad sūnus mašiną pardavė už 5600 litų. Pinigus turėjo sumokėti R. Ž. per du kartus iki spalio mėnesio, tiksliai nepamena. Nieko negavo, jokio avanso tik pasirašė vekselį. Iki pardavimo ir ji, ir sūnus vairavo automobilį. Jai paskambino iš Šiaulių A. M., klausė, kada išregistruos mašiną. Ji atsakė, kad ji nieko nežino. Paskui nuėjo į policiją, viską pranešė, jai pasakė nuvažiuoti į Šiaulius pasiimti mašinos, pasakė, kad mašina priklauso jai. Nuvažiavo pas A. M., jis sakė, kad turi automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. M. sakė, kad yra nupirkęs mašiną iš R. Ž.. M. pasakė, kad jam automobilio pardavėjas aiškino, kad ji yra jo žmonos mama, toli gyvena, negali atvažiuoti, negali pasirašyti pirkimo-pardavimo sutarties. A. M. automobilį pirko lyg už 2800 litų. Civilinį ieškinį palaiko. Sūnus nuvažiavo pas A. M., pasiėmė mašiną ir jiems sumokėjo tiek, kiek tas žmogus sakė, kad sumokėjo remontui. Tikslios sumos nežino. Sūnus sakė, kad bandė ieškoti R. Ž., nuėjo į jo namus, bet ten pasakė, kad čia toks negyvena. Sūnus buvo nuėjęs pagal vekselyje nurodytą adresą. Sakė, kad R. Ž. telefonas išjungtas. Automobilis pas juos stovi kieme. Kai jiems grąžino parduotą automobilį, jo stovis nesiskyrė. Kai buvo susitikusi su A. M., tas sakė, kad norėjo keisti gumas, ar kažką. Pagarsinus nukentėjusiojo R. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 37), parodė, jog jos sūnaus parodymai teisingi. Su M. jokios sutarties pasirašyti neteko. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje buvo ne jos parašas. Matė juk kaltinamasis kokią mašiną perka, automobilis buvo techniškai tvarkingas. Ką remontavo M., nežino.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji V. M. parodė, jog kaltinamasis matytas. Ieškojo automobilio, vyras rado skelbimą internete, susiskambino, vyrai susitarė, pasakė, kad važiuos į Vilnių. Atvykus, vyras žiūrėjo mašiną, ji buvo su vaiku, nelabai girdėjo, ką jie šnekėjo. Nusipirko mašiną, sumokėjo pinigus, pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Kaltinamasis paprašė, kad rašytų į sutartį 400 litų, t.y., kad jam mažiau mokesčių reiktų mokėti. Pasakė, kad automobilis uošvienės, ji gyvena Skuode, pirmadienį išregistruos. Atsiskaitė, viską jiems padavė, dokumentus, raktelius ir jie išvyko. Mašina buvo surūdijusi, o šiaip kaip ir nieko blogo. Vyras vežė mašiną taisyti, susitvarkė, praėjo gal pora savaičių, nuvažiavo registruoti automobilio. „Regitroje“ pasakė, kad automobilis neišregistruotas. R. Ž. telefono numeris buvo išjungtas. Draudimo polise rado telefono numerį, paskambino, atsiliepė moteris, išsiaiškino, kad ji automobilio nepardavė, paskui vyras pats šnekėjo su jos sūnumi, suprato viską, kas atsitiko. Atsakydama į klausimus parodė, jog vyro reiktų klausti, ką remontavo, tiksliai nežino. Tyrimo metu teisingai nurodė, ką remontavo mašinoje. Pirko iš šio asmens automobilį, nurodo kaltinamąjį R. Ž.. Parodžius bylos medžiagą (b.l. 67), nurodė, jog tai jos parašas, ji įrašė savo vardą, pavarde ir sumą, o viskas daugiau buvo užpildyta. Kaltinamasis pasakė, kad uošvienė gyvena toli, ji jau yra pasirašiusi. Parodžius bylos medžiagą (b.l. 67), nurodė, jog sutartyje ne jos parašas. Ji sumokėjo už automobilį, paskui žmonės atvažiavo jo pasiimti. Automobilis stovėjo kieme, juo nesinaudojo. Neturi nei pinigų, nei automobilio. Už 2400 litų pirko automobilį. Automobilis truputį buvo parūdijęs, o dėl jo techninės būklės, nežino.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis R. P. parodė, jog kaltinamasis matytas, asmeniškai nepažįsta. Pardavinėjo automobilį, gavo žinutę, kad, ar gali įsigyti asmuo automobilį vekselio būdu. Jis pasiskambino, pasikalbėjo apie situaciją, pasitarė su savo firmos direktoriumi dėl vekselio, su kitais draugais, kokia dokumento reikšmė. Tada vakare susitiko su kaltinamuoju apžiūrėti automobilio. Automobilis jam tiko, susitarė susiskambinti dėl vekselio formų, kad kai jas susiras internete ir atispausdinti. Už 1-2 d. susitarė kur ir kaip atvažiuos pasirašyti vekselį. Per pietus darbo dieną kaltinamasis atvažiavo ir pasirašė vekselį, susitarė, kad vekselyje nurodyta suma bus sumokėta per du kartus, per du mėnesius, kai pasirašė vekselį, perdavė automobilį kaltinamajam. Tada už kokių 2 savaičių jam paskambino kitas asmuo pasakyti, kada išregistruos mašiną, suprato, kad kažkas ne taip, kada jam paskambino asmuo iš Šiaulių. Tada internete susirado informaciją, kad buvo apgautas. Atsakydamas į klausimus parodė, jog kai pas paskambino kitas asmuo iš Šiaulių, kaltinamojo telefonas jau buvo išjungtas. Vekselyje buvo nurodyta automobilio suma 5600 litų. Techniškai automobilis atitiko pirkimo kainą. Gal buvo smulkūs automobilio kėbulo gedimai. Automobilis „Mazda 626“, v/n (duomenys neskelbtini). Susitiko 2013-08-29 pirmą kartą su kaltinamuoju. Paskui jam paskambino M. iš Šiaulių, pasakė, kada išregistruos automobilį, kai išsiaiškino situaciją, tėvai galvojo gal teismo būdu bylinėtis, nes Martinaičiai irgi reikalavo žalos. Paskui susiskambino dar kartą, kad automobilis dar labiau nuvertės, kol bylinėsis ir susitarė, kad jis atlygins jiems už automobilio remontą 1600 litų ir pasiims automobilį. M. nurodė, kad įsigijęs automobilį iškart padarė remontą. Sumokėjo M. 1600 litų, pažiūrėjo, kas buvo padaryta. M. sakė, kad Vilniuje labai greitai įvyko automobilio pirkimas, kaltinamasis jiems sakė, kad mama sunkiai serga, negali atvykti, todėl jis pardavinėjo automobilį. Kaltinamasis automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje parašė jo mamos vardą ir pasirašė už ją. Pirkimo-pardavimo sutartyje buvo pardavėja nurodyta jo mama, bet pardavėjas buvo kaltinamasis. Savo civilinį ieškinį palaiko, prašo atlyginti 1600 litų, tai pinigai, kuriuos sumokėjo M.. Kaltinamasis nieko jam nesumokėjo. Jis bandė skambinti R. Ž. kai viskas paaiškėjo, bet jis telefonu nebuvo pasiekiamas. Internete paskui sužinojo, kad kaltinamasis aferistas, tokiu būdu apgaudinėja žmones. Susitikę daugiau su R. Ž. nebuvo, pretenzijų jis dėl automobilio neturėjo. Kaltinamasis pildė vekselius. 2200 litų iš R. Ž. negavo. R. Ž. jo neinformavo, kad parduoda jo automobilį. Jis nedalyvavo, kai kaltinamasis pardavinėjo automobilį kitam asmeniui. Kaltinamasis minėjo, kad jo motina serga, kitam automobilio pirkėjui. Buvo sutarta vekselyje suma 5600 litų už mašiną, ta suma buvo nurodyta ir skelbime. Susitarė, kad kaltinamasis mokės po 2800 litų du kartus, t.y., spalio 26 d. ir rugsėjo 26 d., po kaltinamojo atlyginimo. Kaltinamasis važiavo, apžiūrėjo mašiną, sakė viskas kaip ir gerai, servise nebuvo. Apie kondicionieriaus gedimus kalbos nebuvo. M. surado tam tikrus automobilio defektus, galinės arkos buvo truputį parūdijusios, kondicionierius pas jį veikė, dėl važiuoklės nežino, bamperis buvo sveikas. Iki automobilio pardavimo gal prieš metus buvo praeita techninė apžiūra. Kai perpirko automobilį iš M., tada reikėjo po savaitės praeiti techninę apžiūrą. Kaltinamasis vekselyje surašinėjo tekstą. Kaltinamasis važiavo automobiliu prieš jį įsigyjant. Dėl automobilio pretenzijų neturėjo. Kiek pamena, jie dvi savaites ramiai laukė, net įtarimų nebuvo, bet kai jam paskambino M. iš Šiaulių, internete surado informacijos, kad tai ne pirmas kartas, ne vienas asmuo kreipėsi jau, nemano, kad tai blogas dalykas pasidalinti ir \jiems tada tokia informacija apie kaltinamąjį internete. Važiavo su draugais į Šiaulius pasiimti mašinos, bandė nuderėti kainą, bet kiek M. prašė, tiek jam sumokėjo. Iš kaltinamojo 2200 litų neėmė. Techniškai eksploatuoti automobilį buvo galima, jam atrodo, ir dabar kondicionierius neveikia. Jis norėjo automobilį parduoti, o nesusitvarkyti, norėjo parduoti automobilį, o ne tvarkyti ir važinėti toliau.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. M. parodė, jog kaltinamasis matytas. 2013-08-31 ar 30 d. susisiekė su žmogumi pagal skelbimą, kuris buvo patalpintas į www.autogidas.lt, ar į www.autoplius.lt. Skelbimą buvau radęs dėl „Mazda 626“, 2001 m. ar 2002 m. Jos kaina buvo 2600 litų ar 2700 litų, derino dėl automobilio pirkimo. Susitarė susitikti rugsėjo 1 d., Vilniuje. Atvažiavo į Vilnių gal 12-13 val., su kaltinamuoju susitiko prie kažkokios ligoninės, šalia daugiabučių. Atvažiavo, apžiūrėjo mašiną, suderino kainą, nupirko automobilį ir parvažiavo namo. Atsakydamas į klausimus parodė, jog automobilis „Mazda 626“. Mašiną pirko už 2400 litų. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis jau buvo užpildyta, kai žmona pasirašinėjo. Kaltinamasis pasakė, kad tai lyg jo uošvienės automobilis, jos vardu registruotas, kaltinamasis gyvena Vilniuje su jos dukra, uošvienė pati atvažiuoti negali, reikalinga, tik to, kas perka automobilį, kad įrašytų savo vardą. Paprašė kaltinamojo parodyti savo dokumentą, jis neslėpė. Kaltinamasis sakė, kad pirmadienį važiuos pas uošvienę ir ji Regitroje išregistruos automobilį, tada paskambins jam. Jam tai tiko, galvojo per tą laiką pasitvarkys mašiną. Kaltinamasis neskambino, tvarkė automobilį, praėjo gal dvi savaitės, pasiėmus automobilį iš valyklos nuvažiavo į Regitrą, o ten jų nudžiugino, nes sužinojo, kad automobilis neišregistruotas. Skambino kaltinamojo telefonu, tačiau jo telefonas buvo išjungtas, paskui pradėjo ieškoti, kur galėtų gauti jo duomenis. Ant automobilio draudimo dokumento buvo V. P. telefono numeris. Paskambino, paklausė kaip, kas, išsiaiškino, kad ji automobilio nepardavusi, galvojo, kad pardavė sūnus. Automobilio priekinis bamperis ir posūkis buvo įskeltas, reikėjo tvarkyti, taip pat galinės arkos, kondicionieriaus pildymas, reikėjo vieną ratą patvarkyti, nes buvo pradurtas, salonas, tokios smulkmenos, važiuoklė, jos priekyje kažkokios gumos, galinių stabilizatorių traukės. Kai pirko automobilį, kaltinamasis pasakė, kad automobilis ne naujas. Sakė, kad pagal metus ir pagal kainą toks ir automobilis, nėra tvarkingas. Jis ką pastebėjo, tokius defektus pasakė kaltinamajam. Nebuvo freono, reikėjo užpildyti kondicionierių. Šiaulių servise atliko remontą, gavo sąskaitas.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. K. parodė, kad yra deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nors minėtu adresu negyvena. 2006 m. sudarė interneto paslaugų tiekimo sutartį su UAB ,,Consilium optimum“, internetas buvo įvestas adresu (duomenys neskelbtini), e. 2013 m. pavasarį išsikraustė iš minėto buto, butą išnuomojo moteriai su vaiku, sudarydamas nuomos sutartį sužinojo, kad tai N. Ž.. Nuomojamame bute lankėsi retai, N. vyro niekada nematė. Pati ji sakė, kad turi vyrą, jis statybininkas ir dirba užsienyje. Jis pats reikalų su automobilių pirkimu-pardavimu nėra turėjęs, skelbimų dėl automobilių pardavimo netalpino. ( b. l. 49).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, jog V. M. atpažino R. Ž. kaip tą asmenį, kuris pardavė jai automobilį ,,Mazda 626“. ( b. l. 55-57).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, jog A. M. atpažino R. Ž. kaip tą asmenį, iš kurio jis su žmona įsigijo automobilį ,,Mazda 626“ b. l.50-54).

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad IP 78.158.7.122 iš kurio 2013 08 30 12:13:06 internetiniame tinklapyje www.autogidas.lt buvo patalpintas skelbimas apie parduodamą automobilį MAZDA 626 yra priskirtas R. K., adr. . (duomenys neskelbtini) (b.l.80-83).

Iš paprastojo vekselio matyti, jog R. Ž. įsipareigojo R. P. iki 2013 m. spalio 25 d. sumokėti 5600 Lt (b.l. 9).

Automobilio pardavimo sutartyje kaip automobilio pardavėja įvardinta V. P., ties jos pavarde yra parašas (b.l. 41).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnį sukčiavimas yra svetimo turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas ar turtinės prievolės išvengimas arba panaikinimas panaudojant apgaulę. Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, taip pat kreditoriaus galimybių atkurti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis suvaržymas arba panaikinimas. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą nurodė, kad vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų nesilaikymas neatitinka sukčiavimo požymių ir neturi užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai. Jie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius, esant tam tikroms papildomoms sąlygoms. Sukčiavimą nuo civilinių deliktų skiria tai, jog civiliniai-teisiniai sandoriai yra teisėti, jie atitinka abiejų šalių tikrąją valią ir jais siekiama sukurti civilines teises ir pareigas, tuo tarpu sukčiavimo atveju, panaudojant apgaulę, turtas ar turtinė teisė įgyjama neteisėtai. Apgaulė – esminis sukčiavimo požymis – suprantama kaip turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, taip pat kitų asmenų, priimančių atitinkamus sprendimus, suklaidinimas dėl aplinkybių ar faktų, kurie yra esminiai, lemiantys šių asmenų apsisprendimą dėl turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ir pan. Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė – pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą, padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K–507/2012, 2K-568/2012). Kaltinamasis įgijo automobilį, pinigų nesumokėjo, sutarė su nukentėjusiuoju pinigus sumokėti per du kartus, surašė vekselį. Tą patvirtino jis pats, tą parodė ir nukentėjusysis R. P.. Toliau kaltinamasis teigė, jog automobilis, kaip pasirodė, turėjo defektų, dėl to dalį pinigų nukentėjusiajam atidavė, t.y. realią automobilio kainą, o patį automobilį pardavė tretiesiems asmenims, R. P. tam neprieštaravo. Tačiau tokius kaltinamojo parodymus paneigia išsamūs ir detalūs nukentėjusiojo R. P. parodymai, kuriuos taip pat patvirtina nukentėjusiųjų V. P., V. M., liudytojo A. M. parodymai. Visi šie asmenys teigė, jog buvo apgauti. M. kaltinamasis suklaidino pasirašydamas už V. P. ant automobilio pirkimo – pardavimo dokumento nurodydamas, jog tai jo giminaitė automobilio savininkė ir parduoda automobilį per jį kaip įgaliotą asmenį. M. nenurodė, jog pats automobilio savininkei pinigų dar nesumokėjo. Įgijęs iš R. P. automobilį, pastarojo vengė, į skambučius neatsiliepė, pinigų už automobilį šiam nesumokėjo. Taigi, R. Ž. sukčiavo visų nukentėjusių asmenų atžvilgiu sakydamas šiems netiesą ir žinodamas, jog su jais laiku neatsiskaitys bei apgaule įgijo kitų nukentėjusių – automobilių pirkėjų pinigus. Tai, jog kaltinamasis neslėpė savo duomenų, jo kaltės nešalina. Kaltinamojo kaltę ir nusikalstamų veikų padarymą įrodo nukentėjusiųjų V. P., V. M., liudytojo A. M. parodymai, liudytojų R. K. parodymai, asmens parodymo atpažinti protokolų duomenys, paprastojo vekselio duomenys, automobilio pardavimo sutarties duomenys, kurioje suklastotas V. P. parašas. Surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma rodo, kad padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Kaltinamojo R. Ž. nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tyčia, kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo R. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Nukentėjusysis R. P. pareiškė 1600 civilinį ieškinį ( b.l. 39). Nurodė, jog šią pinigų sumą sudaro jo turėtos išlaidos grąžinant pinigus M. už automobilio remontą. Pats automobilio remonto daryti neplanavo, automobilį planavo parduoti. Civilinis ieškinys pagrįstas, iš tiesų minimos išlaidos nukentėjusiojo neplanuotos, dėl to ieškinys tenkintinas ir nurodyta 464 EUR turtinė žala priteistina atlyginti iš kaltinamojo R. Ž..

Nukentėjusioji V. M. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 2400 Lt turtinę žalą (b.l. 160). Nukentėjusioji nurodė, jog šią sumą sudaro jų išleisti pinigai už automobilį, kuris, paaiškėjus apgaulei, buvo grąžintas savininkams P.. Nukentėjusiosios civilinis ieškinys pagrįstas, tenkintinas ir nurodyta 696 EUR turtinė žala priteistina atlyginti iš kaltinamojo R. Ž..

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. Ž. teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį: apgaulės būdu pasisavintas automobilis, veikos trys, apgauti trys nukentėjusieji, veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, atsižvelgiama į automobilio vertę, į turtinės žalos dydį. Atsižvelgiama į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, jog nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į kaltinamojo asmenybę: išsilavinimas 9 klasės, vedęs, vaikui 12 m., įgalus, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus priklausomybės ligų centre ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, įskaitoje nėra. ( b. l.122-125), baustas administracine tvarka (b. l. 112-113), teistas vieną kartą (b. l. 105-110 ). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajam R. Ž. už sukčiavimus skirtina laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimus, už dokumentų klastojimą – bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, dėl nusikalstamų veikų, kurios padarytos idealiąja sutaptimi, bausmes apimti, po to dėl nusikalstamų veikų, kurios padarytos realiąja sutaptimi, bausmes iš dalies sudėti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, ir skirti kaltinamajam R. Ž. subendrintą bausmę – laisvės apribojimą, paskiriant įpareigojimus.

Kaltinamajam R. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 98-99), naikintina, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

pripažinti R. Ž. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį:

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 metams, paskiriant įpareigojimus: atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiesiems per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, per laisvės apribojimo bausmės terminą būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis.

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 metams, paskiriant įpareigojimus: atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiesiems per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, per laisvės apribojimo bausmės terminą būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis;

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį – 10 MGL bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti, jas apimant, ir skirti kaltinamajam subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams ir 6 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus: atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiesiems: 464 EUR R. P. ir 696 EUR V. M. per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, per laisvės apribojimo bausmės terminą būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis.

Nukentėjusiojo R. P. 464 EUR civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir nurodytą turtinę žalą priteisti atlyginti iš kaltinamojo R. Ž..

Nukentėjusiosios V. M. 696 EUR civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir nurodytą turtinę žalą priteisti atlyginti iš kaltinamojo R. Ž..

Kaltinamajam R. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Teismas išaiškina, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.