Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Skundas Nr. 1S-290-312/2013

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

2013 m. balandžio 4 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 364 str. tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Vilniaus pataisos namuose 2013 m. vasario 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 14 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Vilniaus pataisos namuose 2013 m. vasario 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. K.. Teismas, priimdamas tokio pobūdžio sprendimą atsižvelgė į tai, kad nors šiuo metu nuteistojo charakteristika teigiama, dar neatlikta pakankamai didelė bausmės dalis, nuteistasis savo nusikalstamais veiksmais padarė didelę žalą nukentėjusiajai. Be to, praeityje A. K. teistas keturis kartus: tris kartus už vagystes, vieną kartą už tyčinį sunkų kūno sužalojimą. Jam tris kartus buvo taikytas įstatymas „Dėl amnestijos“, tris kartus buvo paleistas lygtinai, tačiau lygtinio paleidimo sąlygas pažeidė du kartus, vieną kartą lygtinio paleidimo metu padarė naują nusikaltimą. Šiuo metu atlieka bausmę už labai sunkų smurtinį nusikaltimą, sukėlusį ypatingą žalą visuomenei ir neatstatomas pasekmes - žmogaus mirtį, kurį jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Paskutiniu nuosprendžiu jis buvo pripažintas pavojingu recidyvistu. Susipažinus su nuteistojo A. K. areštuoto asmens byla, žemesnės instancijos teismas nustatė, kad jis bausmės atlikimo metu drausmės reikalavimus pažeidė šešis kartus, tris kartus skirtos nuobaudos.

Nuteistojo įsitikinimu, jis pilnai atitinka Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 d. numatytus kriterijus, yra atbuvęs daugiau negu 2/3 jam skirtos bausmės, geru elgesiu ir sąžiningu darbu įrodė pataisos namų administracijai ir lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijai, kad jam galima taikyti lygtinį paleidimą pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 2 d. 3 p.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. A. K. Vilniaus apygardos teismo 2002 m. birželio 6 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 105 str. 5 p., laisvės atėmimu penkiolikai metų. Minėtu nuosprendžiu ,vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 26 str. 1 d. 2 p., pripažintas itin pavojingu recidyvistu. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 11 d. nutartimi veika perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p., paskirta bausmė - laisvės atėmimas penkiolikai metų.Bausmės pradžia: 2001 m. lapkričio 15 d.

Bausmės pabaiga: 2016 m. lapkričio 15 d.

Nuteistasis šiuo metu yra atlikęs daugiau nei 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nes 2/3 bausmės faktiškai atliko 2011 m. lapkričio 15 d. Taigi konstatuotina, jog nuteistasis atitinka Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 2 d. 3 p. numatytą formaliojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau vien to nepakanka nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Turi būti nustatytas ir materialusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas, kuris yra vertinamojo pobūdžio.

Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Šio straipsnio antroje dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šis pagrindas pats savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Teismas gali paleisti iš pataisos įstaigos nuteistąjį, jeigu, jam atlikus įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, jo atžvilgiu padaroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti, toliau taisant šį nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės, tačiau jį prižiūrint.

Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 str. 2 d.). Teismas sprendžia, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. Nežiūrint į tai, kad šiuo konkrečiu atveju faktiškai yra Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 2 d. 3 p. numatytas formalusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas, tačiau vien to nepakanka nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Kaip matyti iš pateiktos nuteistojo asmens bylos ir teikimo medžiagos, A. K. Vilniaus apygardos teismo 2002 m. birželio 6 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 105 str. 5 p., laisvės atėmimu penkiolikai metų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 26 str. 1 d. 2 p., pripažintas itin pavojingu recidyvistu. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 11 d. nutartimi veika perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p., paskirta bausmė - laisvės atėmimas penkiolikai metų. Akcentuotina, kad A. K. atlieka bausmę už labai sunkų smurtinį nusikaltimą, sukėlusį ypatingą žalą visuomenei ir neatstatomas pasekmes - žmogaus mirtį, nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio. Ši aplinkybė taip pat turi didelę reikšmę, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo dar neatlikus pakankamai žymios paskirtos bausmės dalies. Skundą nagrinėjantis teismas taip pat pažymi, kad bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d., apima ne vien tik asmens nubaudimą, kuris reiškia ne tik apkaltinamojo nuosprendžio paskelbimą bei kaltininko patalpinimą į laisvės atėmimo įstaigą, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Todėl konstatuotina, kad žemesnės instancijos teismas, spręsdamas A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, pagrįstai atsižvelgė į nurodytas aplinkybes ir, kad jis dar neatliko pakankamai didelės bausmės dalies. Be jau nurodyto nuosprendžio, A. K. praeityje teistas keturis kartus, tris kartus buvo pritaikytas įstatymas „Dėl amnestijos“, tris kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nepaisant to, kad jau buvo įsipareigojęs gyventi dorai ir nenusikalsti, nuteistasis, išvadų nepadarė, pasitikėjimo nepateisino, lygtinio paleidimo sąlygas pažeidė du kartus, vieną kartą lygtinio paleidimo metu padarė naują nusikaltimą. Todėl konstatuotina, kad žemesnės instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šiomis aplinkybėmis, kurios kelia pagrįstą abejonę galimybe nuteistąjį taisyti neatskirtą nuo visuomenės, atsisakydamas tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Vilniaus pataisos namuose 2013 m. vasario 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, nurodytos aplinkybės įtakoja ir griežtesnį nuteistojo elgesio pataisos įstaigoje vertinimą. Akcentuotina, kad asmens pripažinimas pavojingu recidyvistu rodo jo pavojingumą visuomenei, todėl tokio asmens lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas itin kruopščiai įvertinus jo elgesį pataisos įstaigoje.

Pažymėtina, kad spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, teismas vertina visą nuteistojo asmens byloje surinktą medžiagą, o ne vien atskirus laikotarpius. Taigi, nors šiuo metu nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, 2003 m. birželio 3 d. charakteristikoje jis charakterizuojamas teigiamai, 2004 m. birželio 7 d. charakteristikoje patenkinamai, 2005 m. birželio 13 d. charakteristikoje vidutiniškai, 2006 m. birželio 6 d. charakteristikoje patenkinamai, 2007 m. gegužės 31 d. charakteristikoje patenkinamai, 2008 m. liepos 2 d. charakteristikoje patenkinamai, 2009 m. rugsėjo 7 d. charakteristikoje patenkinamai, 2010 m. rugsėjo 28 d. charakteristikoje charakterizuojamas vidutiniškai, 2011 m. rugsėjo 12 d. charakteristikoje jis charakterizuojamas patenkinamai (b. l. 54, 65, 79, 101, 137, 144, 151, 1 tomas, II dalis). Kaip matyti iš nuteistojo A. K. asmens bylos, po paskutinės Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo skundas dėl lygtinio paleidimo jo atžvilgiu netaikymo, pataisos įstaigos administracijos požiūris į nuteistąjį yra dar pagerėjęs, nes Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013 m. vasario 11 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas vienbalsiai, o ankstesniame komisijos nutarime buvo pareikšta atskiroji komisijos nario nuomonė netaikyti lygtinio paleidimo (b. l. 25-26, 36-39, 1 tomas, I dalis). Taigi konstatuotina, kad nuteistojo elgesio charakteristika, palyginus su jo jau atliktos bausmės laikotarpiu, į teigiamą pusę yra pakitusi dar pakankamai neseniai. Be to, A. K. bausmės atlikimo metu režimo reikalavimų pavyzdingai nesilaikė: 2004 m. gruodžio 15 d. – savo darbo vietoje - pirtyje sulaikytas, nes iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, uždarytas į karcerį (b. l. 71-78, 1 tomas, II dalis), 2006 m. liepos 18 d. gulėdamas žiūrėjo televizorių (b. l. 102-103, 1 tomas, II dalis), 2008 m. gegužės 9 d. – patikrinimo metu rodė nepasitenkinimą, įžeidinėjo pareigūną necenzūriniais žodžiais bei nevykdė teisėtų nurodymų (b. l. 120-122, 1 tomas, II dalis), 2009 m. balandžio 8 d. naudojo smurtą kito nuteistojo atžvilgiu, uždarytas į karcerį (b. l. 127-129, 1 tomas, II dalis), 2009 m. gegužės 21 d. buvo 2-jo gyvenamojo korpuso kieme, kur būti negalėjo, elgėsi įžūliai, nereagavo į pareigūnų perspėjimus (b. l. 133-134, 1 tomas, II dalis), 2009 m. gruodžio 91 d. – pažeidė taisykles, nes užsiėmė mainais (b. l. 146-147, 1 tomas, II dalis), minėta nuobauda panaikinta prieš laiką, nuteistasis skatintas aštuonis kartus (b. l. 58, 80, 97, 106, 116, 124, 125, 145, 150, 1 tomas, II dalis). Nepaisant to, kad A. K. buvo skatintas, bausmę atlieka lengvojoje grupėje, kiekvienas pataisos įstaigos režimo pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nėra linkęs paklusti privalomoms pataisos namų taisyklėms, rodo jo polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką ir neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis toliau galėtų būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Juo labiau, kad nuteistojo padaryti drausmės pažeidimai yra susiję su tais veiksniais, kurie lėmė paskutinę jo nusikalstamą veiką, t. y. alkoholio vartojimas ir smurtavimas.

Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, teigiamai vertintinos nuteistojo pastangos tobulėti, dalyvaujant „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai, programoje“, elgesio korekcijos programos užsiėmimuose. Teigiama ta aplinkybė, kad pataisos įstaigoje dirbo, neturi galiojančių vykdomųjų raštų, taip pat faktas, kad laisvėje jis turėtų pastovią gyvenamąją vietą, palaiko ryšius su savo artimaisiais. Visos nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai daryti išvadą apie gerėjantį nuteistojo elgesį ir teigiamą bausmės poveikį jo asmenybei, ką byloja ir jo pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika, nustatyta naudojant OAsys metodiką – 23 balai, t. y. žema, pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika, pagal HCR-20 metodiką, taip pat yra žema. Vis dėlto, atsižvelgiant į ankstesnį nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje ir pakankamai neilgą teigiamų pokyčių nuteistojo elgesyje bei pataisos namų administracijos požiūryje į nuteistąjį laikotarpį, skundą nagrinėjančios kolegijos nuomone, kol kas negalima patikimai spręsti, kad nuteistasis jau yra pasitaisęs tiek, kad jį būtų galima toliau taisyti laisvėje.

Kiti nuteistojo nurodomi argumentai teisėjų kolegijos nuomone, neturi lemiamos įtakos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisakys.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos nuomone, dar negalima daryti išvados, jog nuteistąjį A. K. toliau galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, o bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 str., t. y. nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, jau pasiekti. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama. Kolegijos pirmininkė Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Teisėjai Artūras Pažarskis Laureta Ulbienė