Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Kęstutis Dargužis Baudž. byla Nr. 1A-708-245-2013

2013 m. rugsėjo 16 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Jurgio Kiškio ir Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Žanetai Misiūnienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei, nuteistajam Ž. P., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, nuteistajam Ž. B., jo gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui, nuteistajam N. S., jo gynėjai advokatei Loretai Daukšienei, nuteistajam A. B., jo gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui, nukentėjusiajai G. B., jos atstovei advokatei Dianai Višinskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. B. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus, nuteistojo A. B. bei nukentėjusiosios G. B. atstovės advokatės Dianos Višinskienės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 str. 1 d. ir nubaustas 4 (keturiais) mėnesiais viešųjų darbų, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui; ši bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., subendrinta su 2011-02-03 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė - 5 (penki) mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant A. B. neatgintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui;

Ž. B. pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 1 d. ir nubaustas 4 (keturiais) mėnesiais viešųjų darbų, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui;

G. B. ieškinys tenkintas dalinai ir priteista jai 3500 (trys tūkstančiai penki šimtai) litų turtinei žalai atlyginti ir 800 (aštuoni) šimtai litų neturtinei žalai atlyginti solidariai iš Ž. P., Ž. B. ir N. S.;

išieškotina solidariai iš A. B., Ž. P., N. S. ir Ž. B. nukentėjusiosios G. B. turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti – 3000 (trys tūkstančiai) litų G. B. naudai.

Dėl kitų nuteistųjų Ž. P. ir N. S. apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. ir Ž. B. pripažinti kaltais pagal BK 182 str. 1 d. už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje su Ž. P. ir N. S., 2010 m. kovo 29-31 dienomis, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, pagal išankstinį susitarimą Ž. P. pranešus nukentėjusiajai G. B. apie tai, kad jos sūnus A. B. Ž. P. nuomojamame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), neva įvykdė 3500 litų vagystę, Ž. P. kartu su N. S. ir Ž. B. įkalbėjo nukentėjusiąją G. B. perrašyti Ž. P. vardu jai priklausantį automobilį ,,Opel Vectra“ J96/Kombi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2010-03-31 G. B. surašius automobilio pirkimo pardavimo sutartį, Ž. P. už tai pažadėjo dėl jos sūnaus (A. B.) neva padarytos vagystės nesikreipti į policiją. Taip veikiant bendrininkų grupėje, Ž. P. apgaulės būdu pateikiant tikrovės neatitinkančius duomenis, bendrai užvaldė G. B. priklausantį turtą – 3500 litų vertės automobilį ,,Opel Vectra“ J96/Kombi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Skunde daroma išvada, kad Ž. B. veikoje nėra jokios nusikalstamos veikos sudėties, neįrodytas jo dalyvavimas tariamos nusikalstamos veikos padaryme, jam iš to automobilio perleidimo sandorio neteko nieko. Vien nukentėjusiosios ir kaltinamojo A. B. parodymai nesudaro pagrindo priimti apkaltinamąjį nuosprendį ginamojo atžvilgiu. Kaltinamojo A. B. parodymai Ž. B. atžvilgiu yra priešingi, nenuoseklūs. Įvertintina ir tai, jog pats A. B. buvo praeityje teistas už melagingą pranešimą apie žinomai nebūtą nusikalstamą veiką. Nors apylinkės teismo nuosprendyje remiamasi Ž. P. parodymais ir dar nurodoma, kad jis esą neturėjo pagrindo apkalbėti Ž. B., tačiau teismas šioje dalyje pakankamai neįvertino tų aplinkybių, jog būdamas tiesiogiai susijęs su nagrinėjamu automobilio perleidimo sandoriu, gavęs iš jo naudą, o po to būdamas patrauktas net baudžiamojon atsakomybėn, jis yra tiesiogiai suinteresuotas šios bylos baigtimi asmuo. Ž. P. parodymai šioje byloje nebuvo nuoseklūs, tačiau to apylinkės teismas neįvertino. Iš to seka, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nesilaikė BPK 20 str. reikalavimų. Nors teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, tačiau tas įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Taigi, apylinkės teismo nuosprendis pagrįstas prielaidomis, neįrodyta, kad Ž. B. padarė nusikalstamą veiką, jis turi būti išteisintas.

Nukentėjusiosios G. B. atstovė advokatė Diana Višinskienė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2013-05-28 nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio - nukentėjusiosios G. B. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai bei priteisti jai 6000 Lt turtinei žalai atlyginti. Teismas nepagrįstai G. B. priteisė 3500 Lt turtinės žalos atlyginimo, kadangi automobilį „Opel Vectra" J96/Kombi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ji įsigijo 2009 metais už 7000 Lt. Pagal 2010-03-31 pirkimo-pardavimo sutartį, kuria nukentėjusioji G. B. ir Ž. P. susitarė dėl minėto automobilio pardavimo, automobilis buvo įvertintas 6000 Lt. Todėl jai solidariai iš Ž. P., Ž. B. ir N. S. turėjo būti priteista 6000 Lt (2013-03-31 dienai atitinkanti automobilio vertę suma), nes jie, veikdami bendrai kartu su A. B., Ž. P. apgaulės būdu pateikiant tikrovės neatitinkančius duomenis, bendrai užvaldė nukentėjusiajai G. B. priklausantį turtą – minėtą automobilį „Opel Vectra".

Teismo posėdyje nukentėjusioji G. B. ir jo atstovė advokatė prašė tenkinti nukentėjusiosios apeliacinį skundą, nukentėjusioji palaikė nuteistojo A. B. apeliacinį skundą; nuteistojo Ž. B. gynėjas advokatas Danius Svirinavičius prašė tenkinti jo apeliacinį skundą, atmesti nukentėjusios G. B. apeliacinį skundą; nuteistasis A. B. ir jo gynėjas advokatas Georgijus Zavtrakovas prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir palaikė nukentėjusiosios G. B. apeliacinį skundą; nuteistasis Ž. P. ir jo gynėja advokatė palaikė A. B. apeliacinį skundą, o Ž. B. ir G. B. apeliacinius skundus prašė atmesti; nuteistasis Ž. B. prašė tenkinti jo apeliacinį skundą, nukentėjusios G. B. skundą prašė atmesti, dėl nuteistojo A. B. skundo paliko spręsti teismui; nuteistojo N. S. gynėja nukentėjusiosios apeliacinį skundą prašė atmesti, dėl kitų skundų paliko spręsti teismui; prokurorė prašė Ž. B. ir nukentėjusios G. B. apeliacinius skundus atmesti, sutiko su A. B. apeliaciniu skundu ir prašė jį tenkinti.

Nuteistojo Ž. B. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus, nuteistojo A. B. ir nukentėjusiosios G. B. atstovės advokatės D. V. apeliaciniai skundai atmetami.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nuteistojo Ž. B. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus

Nuteistojo Ž. B. gynėjas advokatas nepagrįstai skundžia Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. nuosprendį ir prašo panaikinti tą jo dalį, kuria Ž. B. pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 1 d., ir Ž. B. išteisinti, nes neįrodyta, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir kad Ž. B. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nesilaikė BPK 20 str. reikalavimų. Kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliacinio skundo argumentus, nustatė, kad Ž. B. pagrįstai pripažintas kaltu padarius sukčiavimo nusikaltimą G. B. atžvilgiu.

Nuteistojo kaltę įvykdžius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nors jis pats savo kaltės nepripažino, patvirtino byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma.

Be to, ikiteisminio tyrimo metu duoti A. B. parodymai patvirtino Ž. P. nurodytas aplinkybes, jog Ž. B. ir N. S. surastas meistras turės paskambinti jo mamai ir pameluoti apie pinigų vagystę, bei pareikalauti, kad nukentėjusioji grąžintų pinigus arba perrašytų automobilį ,,Opel Vectra“ J96/Kombi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvertinus dar ir tai, kad A. B. nesiėmė jokių priemonių, kad nebūtų įgyvendintas sumanymas, tikėti jo parodymais, kad jis nieko nežinojo apie ketinimą apgaule Ž. P. užvaldyti motinos automobilį, pagrindo nėra. Kadangi visi kaltinamieji bendrais veiksmais prisidėjo prie nusikalstamo sumanymo įgyvendinimo, jie pagrįstai pripažinti kaltais pagal BK 182 str. 1 d.

Taigi, surinktų byloje duomenų visuma leido teismui padaryti išvadą, kad 2010 metų kovo mėnesį 29-31 dienomis, Ž. B., veikdamas bendrininkų grupėje su A. B. ir N. S., turėdami tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, įkalbėjo Ž. P. prisidėti prie jų nusikalstamo sumanymo - pranešti nukentėjusiajai G. B. apie neva jos sūnaus pavogtus pinigus, ką padarė pats sūnus A. B., tai yra paskambino motinai ir pranešė apie paliekamą remontuoti automobilį ,,Opel Vectra“ J96/Kombi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ž. P. paskambinus jai ir pranešus apie neva pavogtus pinigus, prie šio nusikalstamo sumanymo prisidėjo dar Ž. B. su N. S., atvykdami pas nukentėjusią, paimdami ją iš namų ir nuveždami pas Ž. P. perrašyti automobilį.

Apeliantas ginasi tuo, kad Ž. B. kaltinimą paneigė, parodė, kad jokio susitarimo vykdyti ir įvykdyti sukčiavimą nebuvo. Kolegijos nuomone, nėra pagrindo išteisinti jį dėl kaltinimo įvykdžius sukčiavimą, kadangi Ž. P. parodymais nustatyta, kad jis, Ž. B. ir N. S. kalbėjosi su A. B., kuris vėliau ir realizavo sumanymą paskambindamas motinai. Be to, Ž. B. su N. S. nukentėjusiąją nuvežė iki autoserviso, kur buvo susitarta dėl automobilio perrašymo. Tokiu būdu, panaudojant apgaulę, buvo užvaldytas nukentėjusiajai priklausantis automobilis „Opel Vectra“, kurį vėliau Ž. P. suremontavo ir pardavė.

Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-546/2012).

Tai, kad Ž. B. nežino, kaip automobilis atsidūrė pas meistrus, juridinės reikšmės neturi. Kaip ir tai, jog byloje liko nepaneigta versija, kad A. B. sugalvojo buitinę apgaulę, esant civiliniams santykiams tarp jo ir jo motinos. Šie teiginiai vertinami kaip deklaratyvūs, kadangi byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visetas nuteistojo Ž. B. kaltę įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtino.

Sukčiavimo nusikaltimo pasekmė – neteisėtai įgyjamas turtas ar teisė į jį. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų ir tokiu būdu „privertimas“ jų perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais. Tačiau visų jų esmė apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad Ž. B. su bendrininkais įvykdė sumanymą apgaule užvaldyti nukentėjusiosios turtą – automobilį ,,Opel Vectra“ J96/Kombi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pranešdami tikrovės neatitinkančią informaciją G. B., kuri būtent dėl šios informacijos sutiko sudaryti 2010-03-31 automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, realizavo visus sukčiavimo nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, kadangi kaltinamųjų panaudotas suklaidinimas turėjo lemiamą įtaką jos apsisprendimui perduoti turtą Ž. P..

Taigi, darytina išvada, kad tiriant ir vertinant byloje surinktus įrodymus esminių BPK pažeidimų, sutrukdžiusių teismui priimti teisingą nuosprendį, nepadaryta, kad nagrinėjamoje byloje įrodymai vertinti laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų, t. y. vadovaujantis įstatymu, įrodymų vertinimas paremtas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai prašoma atmesti nukentėjusiosios civilinį ieškinį Ž. B. atžvilgiu. Sutinkamai su civilinio kodekso normomis, solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6 str. 3 d.). Bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (CK 6.279 str. 1 d.). Taigi, bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai. Kadangi Ž. B. atžvilgiu priimtas kaltinamasis nuosprendis, kuriuo pripažintas kaltu padaręs veikdamas bendrais veiksmais su kitais trim kaltinamaisiais turtinę žalą nukentėjusiajai G. B., apylinkės teismas pagrįstai priteisė solidariai iš nusikalstamą veiką padariusių asmenų turtinės žalos atlyginimo sumoje 3500 Lt nukentėjusiajai, todėl pagrindo nuteistojo gynėjo advokato apeliacinį skundą tuo aspektu, kad atmesti G. B. civilinį ieškinį, nėra. Civilinis ieškinys patenkintas tiek, kiek jis yra pagrįstas, ir tai padaryta teisingai (BPK 115 str. 1 d.). Nuteistojo gynėjo advokato apeliacinis skundas netenkinamas.

Dėl nuteistojo A. B. apeliacinio skundo

A. B. nuteistas pagal BK 182 str. 1 d., o šio straipsnio sankcijoje numatyta alternatyvi bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirta pati švelniausia bausmė pagal straipsnio sankciją. Bauda yra griežtesnė bausmė nei viešieji darbai, o įstatyme nėra numatyta galimybės griežtinti nuteistajam paskirtą bausmę, nesant dėl to prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundų (BPK 320 str. 4 d.). Pirmosios instancijos teismas paskyrė jam bausmę, laikydamasis įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą (BK 54 str.), įvertino tai, kad A. B. nusikaltimą padarė būdamas neteistas (teistumas išnykęs) (BK 55 str.), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Teismo paskirtoji 4 mėnesių trukmės viešųjų darbų bausmė nėra neteisinga, įvertinant tai, kad visuomenės labui jis turės dirbti per mėnesį po dvidešimt valandų. Pakeisti paskirtą viešųjų darbų bausmę teismas gali bauda arba areštu tik tais atvejais, jeigu nuteistasis vengia atlikti viešųjų darbų bausmę ar nesutinka dirbti viešuosius darbus (BK 46 str. 7 d. ir 8 d.). Tokių duomenų, kad A. B. vengtų ar nesutiktų atlikti jam paskirtą viešųjų darbų bausmę pirmosios instancijos teismui pateikta nebuvo. Todėl apeliacinės instancijos teismas negali jam pakeisti apylinkės teismo paskirtos bausmės kita, kadangi tai yra pirmosios instancijos teismo kompetencijos dalykas (BPK 362 str. 1 d.). Išaiškintina nuteistajam ir tai, kad nuosprendį priėmęs teismas pats savo nuožiūra paskirtos bausmės pakeisti kita negali be bausmę vykdančios institucijos teikimo (BK 46 str. 7 d. ir 8 d.). Įvertinus šiuos motyvus, nesant įstatyminės galimybės, nuteistojo A. B. apeliacinis skundas netenkinamas.

Dėl nukentėjusiosios G. B. atstovės advokatės D. V.

Nukentėjusiosios atstovės advokatės apeliaciniame skunde prašoma pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio - nukentėjusiosios G. B. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai bei priteisti jai solidariai iš Ž. P., Ž. B. ir N. S. 6000 Lt turtinei žalai atlyginti. Skunde nurodoma, jog automobilis buvo įvertintas 6000 Lt, tačiau apylinkės teismas nepagrįstai jai priteisė tik 3500 Lt turtinės žalos atlyginimo. Kolegijos nuomone, turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai G. B. priteista teisinga suma. Kaip matyti iš 2010-03-31 pirkimo – pardavimo sutarties automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šalys G. B. ir Ž. P. įkainojo 6000 Lt (t. 1, b. l. 76). Nustatyta, kad po automobilio pirkimo, prieš paliekant jį pirkėjui Ž. P., jis buvo apgadintas, nukentėjusioji pripažino, kad ji kirviu apdaužė automobilio priekinį stiklą ir variklio dangtį. Taigi, akivaizdu, kad automobilio vertė nebuvo tokia, kokia nurodyta 2010-03-31 pirkimo – pardavimo sutartyje. Įvertinus UAB „Emprekis“ konsultacinę išvadą Nr. AS-13-03, apgadintos transporto priemonės atkūrimo vertė 5365 Lt (su PVM) (t. 3, b. l. 48). Apylinkės teismas įvertino ,,Opel Vectra“ J96/Kombi (Vectra B caravan) modifikacijos automobilio (pirma registracija 1998 m.) vidutinę rinkos kainą 2010 m. balandžio mėnesį (sukčiavimo nusikalstamos veikos padarymo metu), atsižvelgė į tai, jog už 7000 Lt jis buvo nupirktas prieš vienerius metus iki 2010-03-31 sandorio, įvertino ir tai, jog neginčijamai nustatyti automobilio sugadinimai – priekinio stiklo išdaužymas, variklio dangčio įlenkimas, dėl ko buvo būtina dangtį keisti arba lyginti ir jį perdažyti (tai patvirtina ir G. B.), taip pat įvertino G. B. susitarimą automobilį perrašyti už 3500 litų Ž. P., ir teisingai jai padarytą turtinę žalą įvertino 3500 litų bei priteisė ją atlyginti solidariai iš nuteistųjų Ž. P., Ž. B. ir N. S..

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir kt. bylose, kuriose nusikalstamos veikos (kėsinimosi) dalykas yra materialūs daiktai, veika kvalifikuojama pagal turto (daiktų) vertę, buvusią veikos padarymo metu, o nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis įvertinamas vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.249 straipsnio 5 dalyje. Pagal šią normą turtinė žala apskaičiuojama, remiantis prarasto ar sugadinto turto kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dieną. Atskirais atvejais, siekiant išvengti nepagrįsto nukentėjusiojo praturtėjimo ar nevisiško žalos atlyginimo, vadovaujamasi kainomis, galiojusiomis žalos padarymo metu ar pareiškiant ieškinį (CK 6.249 straipsnio 5 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis). Taigi, nukentėjusiajai G. B. turtinės žalos atlyginimas paskaičiuotas teisingai, vadovaujantis nusikalstamos veikos padarymo metu nustatyta faktine automobilio verte.

Be to, taikant deliktinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie priežastiniu ryšiu susiję su nustatytais neteisėtais veiksmais (CK 6.247 straipsnis), kas šioje byloje nustatyta, kad G. B. automobilį ,,Opel Vectra“ J96/Kombi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perrašė VĮ ‚Regitroje“ kaip už 3500 Lt skolą (t. 3, b. l. 22). Taigi, pirkimo – pardavimo sandoris realiai neįvyko, automobilį ji perleido nuteistiesiems panaudojus apgaulę, todėl negalima tokia teisinė situacija, kad asmuo dėl padarytos nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėtų. Iš to seka, kad nukentėjusiosios atstovė advokatė nepagrįstai prašo priteisti 6000 Lt turtinės žalos atlyginimo, kadangi realiai G. B. dėl nusikalstamos veikos patyrė 3500 Lt turtinę žalą. Pagrindo tenkinti advokatės apeliacinį skundą nėra jokio, jis atmetamas.

Visa tai įvertinus, daroma išvada, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį Ž. B. ir A. B. atžvilgiu, teisingai išsprendė nukentėjusiosios G. B. civilinio ieškinio klausimą, todėl tenkinti nuteistojo Ž. B. gynėjo advokato, nuteistojo A. B. ir nukentėjusiosios G. B. atstovės advokatės apeliacinių skundų įstatyminio pagrindo nėra. Kauno apylinkės teismo 2013-05-28 nuosprendis lieka galioti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo Ž. B. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus, nuteistojo A. B. bei nukentėjusiosios G. B. atstovės advokatės Dianos Višinskienės apeliacinius skundus atmesti.