Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. R., gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyvenamoji ir deklaruota vieta (duomenys neskelbtini) Kaune, teistas 3 kartus, paskutinį kartą 2017-04-19 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 259 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus nuo 22 iki 7 val. būti savo namuose pagal nurodytą gyvenamąją vietą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, 2017-06-19 nutartimi ši bausmė subendrinta su 2017-04-05 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė 1 metai laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22 iki 7 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bausmės neatlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. R. 2017-06-01, apie 20.45 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, kieme, vieną kartą mediniu pagaliu sudavė mažamečiui E. G., gim. 2008 m., į kairę koją ties šlaunimi bei vieną kartą sudavė tuo pačiu mediniu pagaliu į dešinį petį. Taip, ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais padarė mažamečiui E. G. poodines kraujosruvas kairėje šlaunyje ir dešiniame petyje, tai sukėlė mažamečiui nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

D. R. teisme kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad 2017-06-01, apie 20.30 val., jo sesuo R. B., grįžo namo. Ji emocingai jam papasakojo, kad kaimyno sūnus, jų butui priklausančiame kieme, ją keikė necenzūriniais žodžiais, priežasties, kiek jis suprato, tam nebuvo. Tuomet jis nusileido į savo kiemą ir paklausė E., kas čia per keiksmažodžiai, kas čia per barniai. E. jį necenzūriniais žodžiais pasiuntė. Tada jis paėmė iš lentų krūvos vieną lentelę ir E. nestipriai trinktelėjo per koją, pavadino jį nepraustaburniu, pasakė, kad jam reikia išplauti burną. Tada E. jį pavadino necenzūriniu žodžiu. Tuomet jis jam antrą kartą su medine lentele trinktelėjo per ranką. E. verkdamas pabėgo namo pas tėvą. Jis taip pat grįžo namo. Maždaug po 5 minučių, pas jį atėjo E. tėvas V.. V. jo paklausė, kas čia per muštynės. Jis pasakė V., kad jo vaikui reikia išplauti burną dėl tokio žodyno. V. jo paklausė, kodėl neatėjo pas jį. Jis jam atsakė, kad jis ar taip, ar taip neauklėja tų vaikų. V. jam pasakė, kad dabar turės reikalų su policija ir išėjo. Maždaug po 5 minučių per langą pamatė, kad atvažiavo policijos pareigūnai, jis pats pas juos nuėjo, pasišnekėjo apie situaciją ir jį išvežė į policijos areštinę. Su kaimynais, V. ir kitais, sutaria gerai, per tiek metų įvyko pirmas incidentas. Žino, kad negalima mušti svetimų vaikų ir dėl to kas įvyko, labai gailisi.

Kaltinamajam D. R. visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo mažamečio E. G. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais. Jis parodė, kad buvo pas savo draugą kieme. Tas žmogus atėjo prie jo ir liepė duoti pagalį. Jis nedavė, tada tas vyras susirado pagalį ir trenkė jam per koją. Jis sakė, kad baigtų. Tada jis trenkė jam per ranką ir petį, dar yra žymė. Draugo O. tėtis pamatė ir jį išvijo, o O. jį palydėjo namo. Jis nežino, koks to žmogaus vardas, tačiau tikrai jo nekeikė. Pagalys, kuriuo jį mušė buvo šiukšlyne, o tas žmogus atėjo iš viršaus, iš antro aukšto. Jis nieko nesakė plodamas jam su tuo pagaliu. Jis jautė skausmą. Važiavo į ligoninę. Tai matė tik O. ir jo tėtis. Policijai pasakė tėtis. Tėtis pamatė, kas įvyko. Jis buvo namuose. Jis atėjo žviegdamas, jo paklausė, kas buvo, pasakė kad jį primušė, tėtis paklausė, kas, jis pasakė, kad iš antro aukšto. Jaučiasi įskaudintas. Tas žmogus, kuris jį primušė viską melavo, kad keikė, jis jam nieko nesakė, tylėjo, verkė ir jis vėl plojo, pagalys iškart lūžo (b. l. 24-25).

Iš mažamečio E. G. atstovo pagal įstatymą V. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2017-06-01, apie 20.45 val. jis buvo savo namuose, (duomenys neskelbtini) Kaune. Jo sūnus E. G. žaidė kieme. E. parbėgo namo verkdamas ir pasakė, kad tas naujas kaimynas, kur atsikraustė virš jų, jį užpuolė ir pradėjo mušti su pagaliu. E. sėdėjo ir verkė, susiėmęs už peties ir kojos. E. parodė savo nubrozdintą kairę koją ir ant dešinio peties iškilusį guzą bei skaudamą dešinę plaštaką. E. sakė, kad žaidė kieme su draugu, o kaimynas D. išbėgęs iš namo į kiemą, pradėjo jį mušti pagaliu. Uždėjo E. šalto ledo ant skaudamų vietų ir nuėjo pas kaimyną, į butą, esantį (duomenys neskelbtini) Kaune, išsiaiškinti, kas čia įvyko. D. išėjo pro buto duris, pradėjo rėkti, kad neprižiūri savo vaiko, pradėjo rėkauti, net nepavyko su juo pasikalbėti. Tuomet nuėjo namo ir iškvietė policijos pareigūnus. Visą įvykį matė kaimynas J. D.. Pas medicinos ekspertus nuvežė E. 2017-06-02 ryte. Su D. anksčiau nekonfliktuodavo, sutardavo gerai. Tai pirmas toks incidentas. Grįžęs iš areštinės D. jo atsiprašinėjo už tai ką padarė. E. jis išvežė pas močiutę į sodą. Jis jautėsi išsigandęs, bijo D., sakė, kad nenori namo, kol D. gyvens tame name. D. čia atsikraustė prieš kelis mėnesius, šiame bute gyvena jo sesuo (b. l. 14-15).

Iš liudytojo J. D. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jo sūnus O. D. žaidė kieme su kaimynu E. G.. Jis būdamas kambaryje išgirdo riksmą, nes buvo atidarytos lauko durys į kiemą. Išgirdęs garsų riksmą bėgo į lauką, pažiūrėti kas nutiko. Bėgdamas link lauko durų, per langą pamatė, kad kaimynas D. R. pagaliu muša E. G.. Matė, kad buvo suduoti du smūgiai - vienas E. į ranką, kitas - į koją. Smūgiai pasirodė stiprūs. Išbėgęs į lauką sušuko „Deividai, ką darai“. Sugriebė jį už peties, kad atsitrauktų. Tuomet D. sustojo, pasakė „kiek jie čia gali koliotis, padarysiu tvarką šitam kieme” ir nuėjo namo. Jis tuomet su E. nuėjo pas E. tėvą V. G., tuomet su V. nuėjo pas D. R. pasišnekėti. D. nesileido į jokias kalbas. Tuomet V. G. išsikvietė policiją ir medikus (b. l. 27-28).

Iš liudytojos R. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2017-06-01, apie 20.30 val. jos dukra G. jai pasiskundė, kad kaimynas E. G. ją mušė, vadino necenzūriniais žodžiais. Ji iš automobilio išlipusi įėjo į kiemą ir pasakė E., kad apsiramintų arba dingtų iš kiemo. E. ją pasiuntė necenzūriniais žodžiais. E. dažnai mušasi su kitais vaikais kieme, rėkauja necenzūriniais žodžiais ant suaugusiųjų ir ant vaikų, rodo įžeidžiančius gestus, sakydamas, kad jam vis tiek niekas nieko nepadarys. Ji jam nieko nepasakiusi nuėjo namo. Įėjusi į namus pasakė savo broliui D. R. kas nutiko. D. išbėgo į lauką, sakydamas, kad jau nusibodo. Kas vyko toliau ji nematė. D. grįžęs pasakė, kad trinktelėjo per ranką. Paskui atėjo kaimynas V. G. pasišnekėti su D.. V. G. klausė D., kodėl mušė jo vaiką, o neatėjo pasakyti jam pačiam, kas nutiko. V. G. yra daug kartų sakyta, kad jo sūnus E. netinkamai elgiasi, tačiau teigiamų rezultatų tai neduoda (b. l. 20-21).

2017-06-01 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, jog pareiškėjas V. G. įvykio vietoje paaiškino apie tai, kad 2017-06-01, apie 20.45 val. į namus grįžęs mažametis sūnus E. G. papasakojo, kad jį sumušė kaimynas iš buto Nr. 4. Apžiūrėta įvykio vieta - teritorija, esanti prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nerasta ir nieko nepaimta, padaryta fotolentelė (b. l. 5-7).

2017-06-01 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog Kauno AVPK patrulis S. V. pateikė medinę lentelę apie 60 cm ilgio (b. l. 10), kuri apžiūrėta ir nufotografuota (b. l. 11-12) bei perduota saugoti į daiktų saugyklą (b. l. 32-33).

2017-06-02 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1507/2017(02) užfiksuota, jog E. G. konstatuoti odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje ir dešiniame petyje, padaryti kietais bukais daiktais dėl trijų ar daugiau trauminių poveikių , galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Poodinės kraujosruvos galėjo būti padarytos artimos cilindrui formos daiktu ar daiktais, tai galėjo būti ir lazda (b. l. 31).

Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad 2017-06-01, apie 20.45 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, kieme, kaltinamasis D. R. vieną kartą mediniu pagaliu sudavė mažamečiui E. G., gim. 2008 m., į kairę koją ties šlaunimi bei vieną kartą tuo pačiu mediniu pagaliu sudavė į dešinį petį. Taip, ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais padarė mažamečiui E. G. poodines kraujosruvas kairėje šlaunyje ir dešiniame petyje, tai sukėlė mažamečiui nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas tyčinis nusikaltimas), kaltės formą (nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę. D. R. niekur nedirba, teistas, bausmės neatlikęs, administracine tvarka baustas, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydo, ambulatoriškai nesilanko (b. l. 49), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 48).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, siekiama įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinus tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Visos aplinkybės, apibūdinančios padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo D. R. asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, leidžia manyti, kad kaltinamasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, tai rodo, kad jis teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nesikeičia, yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nesilaiko visuomenėje priimtų taisyklių elgtis tinkamai. Teismo nuomone, šiuo nuosprendžiu aptariama D. R. nusikalstama veika yra neatsitiktinio pobūdžio veika, o dėsningas nusikalstamas elgesys, todėl mano, kad už padarytas nusikalstamas veikas jam skirtina sankcijoje numatyta terminuota laisvės atėmimo bausmė (BK 50 straipsnis).

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai D. R. atžvilgiu dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant (BK 75 straipsnis). Nors kaltinamasis nusikalto būdamas teistas, tačiau nagrinėjamu atveju jis padarė tik vieną nesunkų nusikaltimą, jo nusikalstama veika sunkių ir negrįžtamų pasekmių nesukėlė, jis nukentėjusiojo atsiprašė.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardintas pareigas. Atsižvelgiant į tokį bausmės vykdymo atidėjimo teisinį reglamentavimą, jam skirtinos BK 75 straipsnio 1, 2 dalies 7, 5 punktuose numatytos pareigos, kurios, teismo nuomone, darys kaltinamojo elgesiui teigiamą įtaką.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktinis įrodymas – medinė lazda, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikintina.

Bausmės vykdymo atveju, į bausmės laiką įskaičiuotinas laikas išbūtas laikiname sulaikyme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 106 straipsniu, 273 straipsniu, 276 straipsniu, 291 straipsniu, 297-299 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu, teismas

nusprendė:

D. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nuteisti jį laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2017- 04-19 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2017-06-19 Kauno apylinkės teismo nutartimi paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme ir paskirti D. R. galutinę subendrintą bausmę 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7, 5 punktais, 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir per 6 mėnesius išdirbti 60 valandų (per mėnesį dirbant 10 valandų) nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, bausmės vykdymo atveju, į bausmės laiką įskaičiuoti laiką D. R. išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2017-06-01 iki 2017-06-02.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Daiktinį įrodymą – medinę lazdą, saugomą Santakos PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.