- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-31
- Bylos Nr.
- e2-8421-922/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00864-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Janiulytė
- Ieškovas
- L. B.
- Atsakovas
- A. T.-B.
- Advokatai
- Roma Katilovskienė
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.1.15Atsakovo pripažinimas ieškinio
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.1.2Bylų dėl santuokos nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) nagrinėjimo ypatumai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. B. ieškinį atsakovei A. T.-B. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp L. B. ir A. T. B., dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti ieškovui santuokinę pavardę; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovas gyvena Lietuvos Respublikoje, o atsakovės gyvenamoji vieta nėra žinoma. Pagal Reglamento 2201/2003 3 straipsnio a punktą teismų jurisdikcija nagrinėti santuokos nutraukimo bylas siejama su sutuoktinių nuolatinės gyvenamosios vietos kriterijumi. Kadangi ieškovas nuolatinę gyvenamą vietą Lietuvoje turi, tai byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Santuokoje vaikų neužgyveno. Ieškovui ir atsakovei ši ištuoka pirmoji. Susituokę pragyveno kartu 1 metus, tačiau santuoka faktiškai iširo, nes kaip sutuoktiniai kartu nebegyvena jau 10 metų ir negalima tikėtis, kad vėl pradės kartu gyventi. Šalių požiūriai į gyvenimą yra skirtingi, atsakovė paliko ieškovą 2014 metų vasarą, kilo tarp jų konfliktas, po jo šalys nesusitaikė, nustojo bendrauti, ryšių kaip vyras ir žmona nepalaiko. Šiai dienai nežinoma jos tiksli gyvenama vieta. Visa tai, patvirtina, kad formali santuoka turi būti nutraukta. Ne kartą bandė ieškovas kalbėtis su atsakove, kad reikia santuoką nutraukti šalims susitarus, nes senai jau ne pora, yra paruošti skyrybų dokumentai šalių sutarimu, tačiau ji pasirašyti nesutiko tik iš principo. 2014 metais šalys gyveno (duomenys neskelbtini). Atsakovei išėjus iš jų nuomojamų patalpų adresu: (duomenys neskelbtini), liko seni beverčiai buities reikmenys ir keletas senų nusidėvėjusių baldų. Nutraukus nuomos santykius, šeimininkui leidus, šie beverčiai daiktai buvo palikti, nes ieškovas išvyko iš tos gyvenamos vietos. Ieškovo atstovė siuntė el. laišką atsakovei, jį atsakovė gavo, telefonu susisiekus, aiškino, kad pasirašytų dokumentus, jei ieškovas jai išmokėtų 5000 Eur sumą. Pateikus jai klausimą už ką turėtų būti mokama tokio dydžio kompensacija, ji į šį klausimą neatsakė ir išsamaus paaiškinimo iš jos nesulaukta. Kaltės klausimo neįrodinėja, mano dėl skirtingų charakterių yra vienas kitam tiesiog netinkami. Ieškovas nori sutvarkyti skyrybų dokumentus, būti nepriklausomam. Kadangi abu turi pagrindą iš ko gyventi, išlaikymo iš atsakovės nereikalauja. Šalims gyvenant santuokoje neužgyveno bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Pridedami išrašai iš VĮ RC ir VĮ Regitra. Turtinių ginčų dėl kilnojamo neregistruotino šeimos turto ir asmeninio turto neturi. Šalys gyveno tik vienerius metus santuokoje, tuo laikotarpiu atsakovė vis delsė ir nepasikeitė savo turimos pavardės T. į B. pavardę, ar ji keitė savo asmens dokumentus vėliau neturi informacijos, tikėtina, kad nekeitė, nes į Lietuvą ji tuo metu neplanavo grįžti. Kreditorių neturi, apie atsakovės kreditorius informacijos neturi. Po santuokos nutraukimo, pasilieka turimą savo pavardę B.. Ieškovo apsisprendimas nutraukti santuoką yra galutinis. 2024 m. liepos 23 d. mediatorė S. B. siuntė atsakovei pranešimą dėl galimybės pasinaudoti mediacija, sprendžiant ginčą dėl santuokos nutraukimo su atsakove, atsakymas iš jos negautas. Pridedama mediatorės S. B. 2024-08-08 pažyma dėl privalomosios mediacijos.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti, kadangi santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės. Patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes.
Atsakovė A. T. (B.) atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, ieškinys, kiti procesiniai dokumentai bei teismo šaukimas atvykti į teismo posėdį įteikti tinkamai, todėl teismas nutarė bylą nagrinėti atsakovei nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
Galiojanti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso redakcija nenumato bendrųjų ieškinio nagrinėjimo taisyklių išimčių, jog procesiniai dokumentai šaliai santuokos nutraukimo byloje negalėtų būti įteikti jo pilnamečiams šeimos nariams (vaikams) ar viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 375 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje nežinant ir įprastinėmis prieinamomis priemonėmis (iš viešųjų registrų duomenų) teismui neturint galimybės sužinoti faktinės atsakovės gyvenamosios vietos, siunčiamų dokumentų Lietuvos Respublikoje žinomais adresais faktiškai neįteikus, ieškovui nurodžius, kad atsakovė gyvena užsienio valstybėje, ieškovo ieškinys su priedais, teismo pranešimas dėl atsiliepimų pateikimo buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, atsakovės el. paštu, jos turimu telefonu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas tyčia, žinodamas atsakovės faktinę gyvenamąją vietą, nuslėpė ją nuo teismo. Teismo šaukimai į teismo posėdžius atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu.
Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu atsakovė yra tinkamai informuota apie iškeltą bylą, teismo posėdžius. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 384 straipsnio 2 dalis numato, kad kai atsakovas, gavęs šaukimą, bet neprašęs bylą nagrinėti jam nesant, be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį, teismas bylą nagrinėja iš esmės. Teismas šioje byloje, pagal esamas bylos aplinkybes, nepripažino atsakovės atvykimo būtinu, nes tam nėra pakankamo pagrindo bei realių galimybių priversti į teismo posėdį atvykti atsakovę. Apibendrinant tai kas išdėstyta, atsakovė yra tinkamai informuota apie iškeltą bylą, teismo posėdžius, tačiau atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdžius neatvyko, pateisinamų priežasčių tam nėra, todėl teismui nėra jokių teisinių kliūčių nagrinėti ieškovo ieškinį procese nedalyvaujant atsakovei.
Iš ieškinio matyti, jog abiejų šalių kaltė dėl iširusios santuokos grindžiama tuo, kad jie po santuokos sudarymo kartu pragyveno tik vienerius metus, abi šalys kartu negyvena jau dešimt metų, abu neveda bendro ūkio, visiškai nesirūpina šeima.
Sprendžiant, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgtina į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinio pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26 - 3.30; 3.35, 3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. pareigas. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Parama suprantama kaip sutuoktinių rūpinimasis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.
Nustačius ir įvertinus įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą – sutuoktinių lojalumą vienas kitam, pagarbą, moralinę bei materialiąją paramą, prisidėjimą prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, spręstina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, abiem sutuoktiniams pažeidus lojalumo, abipusės pagalbos ir paramos pareigas. Poziciją, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pripažino ir ieškovas. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu susiformavusią ieškovo poziciją, santuoka nutrauktina CK 3.61 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu.
Ieškovas po santuokos nutraukimo išlaikymo sau priteisti neprašo, šalys yra darbingo amžiaus, nenustatyta aplinkybių, dėl kurių jos negali savęs išlaikyti. Dėl šių aplinkybių išlaikymas nei vienam sutuoktiniui nepriteistinas.
Iš byloje esančių rašytinių dokumentų, ieškovo atstovės paaiškinimų matyti, jog šalys dalintino nekilnojamojo, registruojamo kilnojamojo ar kitų namų apyvokos turto neturi, šalys kartu negyvena dešimt metų ir turtinių pretenzijų nereiškiama. Esant tokioms aplinkybėms teismas konstatuoja, jog dalintino turto nėra. Taip pat nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė neturi kreditorinių įsiskolinimų nei atskirai, nei bendrai.
Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas ir atsakovė nepilnamečių vaikų neturi.
Ieškovo atstovės prašymu, po santuokos nutraukimo atsakovei paliktina „T.-B.“ pavardė, o ieškovui - „B.“ (CK 3.69 str.).
Kadangi ieškinys visiškai tenkinamas, todėl ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos: 110,00 EUR sumokėto žyminio mokesčio ir 200,00 EUR išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, priteistinos iš atsakovės Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 259 -270 straipsniais, 375-385 straipsniais, 142 straipsnio 2 dalimi, 268 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3, 3.27, 3.28, 3.53, 3.59, 3.60 straipsniais, Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti santuoką tarp L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. T.-B., gimusios (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Respublikoje, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo L. B. palikti pavardę „B.“, A. T. B. – „T.-B.“.
Priteisti iš atsakovės A. T.-B., gimusios (duomenys neskelbtini), 310,00 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Išaiškinti, kad santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.