- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-04
- Bylos Nr.
- 2A-966-881/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11773-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Jadvyga Mardosevič, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- UAB „Pagrindinis ėjimas“
- Atsakovas
- AB „SEB lizingas“
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankas
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio, Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Pagrindinis ėjimas“ ir atsakovo AB „SEB lizingas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-18427-294/2013 pagal ieškovo UAB „Pagrindinis ėjimas“ ieškinį atsakovui AB „SEB lizingas“ dėl sutarties įvykdymo, trečiasis asmuo – AB SEB bankas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Pagrindinis ėjimas“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo AB „SEB lizingas“ vienašališką 2006 m. liepos 4 d. lizingo sutarties nutraukimą ir pripažinti ieškovo nuosavybės teisę į lizingo sutarties dalyką – nusiurbimo sistemą su briketavimo presu ir smulkintuvu, pripažinti atsakovo atsisakymą įforminti ieškovo nuosavybės teisę į lengvąjį automobilį Subaru Legacy 2.0i AQ A/T nepagrįstu ir šią ieškovo teisę pripažinti, priteisti iš atsakovo 6 900 Lt, 6 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006 m. liepos 4 d. su atsakovu sudarė lizingo sutartį Nr. L2006-070022 dėl nusiurbimo sistemos su briketavimo presu ir smulkintuvu įsigijimo, 2007 m. rugpjūčio 4 d. – lizingo sutartį Nr. L2007-080022 dėl lengvojo automobilio įsigijimo. Tarp šalių kilo ginčas dėl neva neįvykdytų sutarčių. Ieškovas teigė, pagal pirmąją lizingo sutartį su atsakovu atsiskaitė, nors ir pavėluotai, bet atliko mokėjimus. Tačiau atsakovas atsisakė įforminti nuosavybės teisę nurodydamas, kad nesumokėti delspinigiai. Ieškovo manymu, atsakovas nepagrįstai reikalauja delspinigių mokėjimo, nes yra praleidęs ieškinio senaties terminą. Nors kitos sutarties (dėl lengvojo automobilio) atsakovas nėra nutraukęs, tačiau nuosavybės teisę įforminti vengia. Atsakovas atsiskaitymo fakto neginčija, tačiau vėlgi reikalauja sumokėti delspinigius. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 6 900 Lt delspinigių už vengimą perduoti nuosavybės teisę į automobilį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino, kad ieškovas visiškai atsiskaitė pagal 2006 m. liepos 4 d. lizingo sutartį už įsigytą nusiurbimo sistemą ECO JET su briketavimo presu ir smulkintuvu WBL400 bei pagal 2007 m. rugpjūčio 4 d. lizingo sutartį už įsigytą lengvąjį automobilį Subaru Legacy 2.0i; įpareigojo atsakovą per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti ieškovui pažymą apie galutinį atsiskaitymą pagal nurodytas sutartis; priteisė ieškovui iš atsakovo 1 000 Lt žyminio mokesčio bei 3 269 Lt atstovavimo išlaidų; kitoje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas konstatavo, kad ieškovas vėlavo atsiskaityti už įsigyjamą lizinguotą turtą, t. y. mokėjimus atliko ne sutartyse nustatytais terminais, bet juos praleidęs. Tačiau kartu teismas nurodė, kad atsakovo vienašališkai parengtas ir į bylą pateiktas delspinigių detalizavimas nepagrindžia aplinkybės, kad sutarties vykdymo metu ieškovo sumokėtas įmokas atsakovas pirmiausia paskirdavo delspinigiams mokėti. Atsakovas, norėdamas užskaityti sumokėtą sumą kaip delspinigius, turėjo apskaičiuoti konkretų jų dydį ir apskaityti savo buhalterinėje apskaitoje, išrašant apskaitos dokumentą, bei informuoti ieškovą apie esamą situaciją, įvardijant skolos dydį, atsiųsdamas jei ne sąskaitas, tai bent ataskaitas, apie tokius delspinigių įskaitymus, numatytus Sutartyse. Tai, kad įstatymas numatė galimybę pirma eile įskaityti delspinigius, o po to pagrindinę skolą, teismo teigimu, neatleido atsakovo nuo pareigos informuoti ieškovą (teikti ataskaitas) apie tokius įskaitymus ir likusius įsiskolinimus, vadovaujantis minėta Sutarties nuostata bei remiantis šalių bendradarbiavimo, kooperavimosi principais, suformuluotais CK 6.200 straipsnio 2 dalyje.
Dėl nurodytų priežasčių teismas padarė išvadą, kad ieškovas už įsigytus nusiurbimo sistemą ECO JET su briketavimo presu ir smulkintuvu WBL400 bei lengvąjį automobilį Subaru Legacy 2.0i yra visiškai atsiskaitęs, todėl ieškinį šioje dalyje tenkino.
Ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 6 900 Lt delspinigių teismas atmetė, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas vėlavo su atsakovu atsiskaityti, ieškovui šiuo teismo sprendimu pripažinta teisė į nuosavybę, pats ieškovas nesilaikė bendradarbiavimo ir kooperavimosi su atsakovu principų, teismas padarė išvadą, kad priteisus iš atsakovo delspinigius būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra bei nesilaikyta protingumo ir teisingumo principų reikalavimų.
Teismas sprendė, kad kiti šalių argumentai ar pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas AB „SEB lizingas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškinys patenkintas ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo 144 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime taip ir nepasisakė dėl bylos esmės: ieškovas įrodinėjo, jog yra visiškai atsiskaitęs už lizinguojamą turtą ir atsakovas negali reikalauti delspinigių, kurių ieškinio senatis jau yra suėjusi, o atsakovas su tuo nesutiko ir teigė, kad ginčo lizingo sutartis nutraukė dėl esminio jų pažeidimo, o nuosavybės teisės į turtą negali perduoti dėl to, kad nėra sumokėti delspinigiai. Priešingai nei nurodė teismas, šioje byloje nebuvo ginčo dėl jau sumokėtų įmokų dengimo tvarkos, todėl teismo teiginys, kad atsakovas turėjo informuoti ieškovą apie delspinigių įskaitymą, yra visiškai nepagrįstas, kadangi tokio įskaitymo niekada nebuvo. Be to, priešingai nei sprendė teismas, visi delspinigiai, kuriuos sumokėti reikalauja atsakovas, yra tinkamai apskaityti atsakovo buhalterinėje apskaitoje ir įforminti išrašant atitinkamus apskaitos dokumentus (PVM sąskaitas faktūras). Atsakovas bylos nagrinėjimo metu ne kartą minėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovas negalėjo laiku vykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir dėl to jam nuolat buvo skaičiuojami delspinigiai, siekdamos, kad ieškovo įsiskolinimas pagal sutartis nedidėtų, šalys susitarė, kad iš ieškovo mokamų mokėjimų pirmiausia bus dengiama pagrindinė skola, o susidariusių delspinigių apmokėjimo klausimas bus sprendžiamas pagerėjus ieškovo situacijai arba ketinant išsipirkti turtą. Ieškovas neginčija pačių delspinigių buvimo fakto ar jų paskaičiavimo teisingumo, bet teigia, kad atsakovas neturi teisės jų reikalauti, kadangi yra suėjęs ieškinio senaties terminas. Tačiau, priešingai nei teigia ieškovas, įstatymas nenumato, kad suėjus ieškinio senaties terminui pasibaigia pati ieškovo prievolė sumokėti sutartyse numatytus delspinigius. Nagrinėjamu atveju atsakovas pasinaudojo CK 6.58 straipsnio 1 dalyje numatyta teise sustabdyti savo prievolės vykdymą. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nėra įvykdęs visų finansinio lizingo sutarčių sąlygų (nesumokėjęs priskaičiuotų delspinigių), teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad ieškovas tinkamai įvykdė šias sutartis, ir įpareigoti atsakovą patvirtinti visiško atsiskaitymo faktą. Be to, teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo jį atmesti, atsakovu laikyti AB SEB banką, o AB „SEB lizingas“ iš byloje dalyvaujančių asmenų pašalinti. Nurodo, kad nėra pagrindo sutikti, jog teismas nenagrinėjo tų faktinių aplinkybių, kurios susijusios su ginču ir ieškiniu, nes teismas jas išnagrinėjo netgi detaliau negu buvo nurodyta ieškinyje. Pažymi, kad delspinigiai yra priskiriami prie abejotino pobūdžio reikalavimų, todėl asmuo turi teisę jais grįsti savo veiksmus tik tada, kai kita šalis juos neabejotinai pripažįsta arba toks reikalavimas tampa neabejotinas, pavyzdžiui, patvirtinamas teismo. Ieškovas atsakovo teisės į delspinigius nepripažino, todėl atsakovui nebuvo pagrindo taip (kad ieškovas delspinigius pripažįsta) spręsti.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Pagrindinis ėjimas“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimą pakeisti: nurodyti, kad panaikinamas atsakovo AB „SEB lizingas“ vienašališkas 2006 m. liepos 4 d. lizingo sutarties Nr. L2006-080022 nutraukimas 2012 m. gruodžio 14 d. raštu; nurodyti, kad atsakovas įpareigojamas per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal teismo sprendime nurodytas sutartis išduoti ieškovui pažymą apie galutinį atsiskaitymą ir perduoti ieškovui aktu nuosavybės teisę į lizingo sutarčių dalyką; priteisti ieškovui iš atsakovo 6 900 Lt, 6 proc. metinių procesinių palūkanų. Nurodo, kad teismas, nors ir konstatavo ginčui išspręsti svarbias aplinkybes (kad ieškovas įvykdė lizingo sutartis ir turi teisę į lizingo sutarčių daiktų nuosavybės teisę), iš esmės ginčo (kam turi atitekti nuosavybės teisė į lizingo sutarčių objektus) neišsprendė – atsakovas net neįpareigotas perduoti ieškovui nuosavybės teisę. Taigi teismas ieškovo teisėms ginti pritaikė netinkamas (nepakankamas) teisines priemones. Be to, ieškiniu taip pat buvo prašoma pripažinti nepagrįstu ir panaikinti 2006 m. liepos 4 d. lizingo sutarties vienašališką nutraukimą. Pastarasis prieštarauja teismo nustatytoms aplinkybėms, todėl turi būti panaikintas. Teismo nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis atmetė ieškovo reikalavimą priteisti delspinigius, galėjo būti tik pagrindas juos sumažinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimo dalį, kurioje ieškinys atmestas, palikti nepakeistą. Nurodo, kad finansinio lizingo sutartį Nr. L2006-070022 nutraukė teisėtai, o ieškovas neturi teisės reikalauti iš atsakovo delspinigių sumokėjimo, nes iki šiol nėra visiškai atsiskaitęs už ginčo turtą.
AB SEB bankas pateikė prašymą pakeisti AB „SEB lizingas“ jo teisių perėmėju AB SEB banku.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atsakovo AB „SEB lizingas“ pakeitimo jo teisių perėmėju
Iš teismui pateiktų dokumentų nustatyta, kad AB „SEB lizingas“ reorganizavimo būdu buvo prijungtas prie AB SEB banko, kuris 2013 m. lapkričio 22 d. aktu perėmė visą AB „SEB lizingas“ turtą, teises ir pareigas. Atsižvelgiant į tai, atsakovas AB „SEB lizingas“ pakeičiamas jo teisių perėmėju AB SEB banku (CPK 48 str. 1 d.).
Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus). Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas pareikštu ieškiniu, be kita ko, prašė panaikinti atsakovo vienašališką 2006 m. liepos 4 d. lizingo sutarties nutraukimą, tačiau pirmosios instancijos teismas (sprendžiant iš teismo motyvų) šio ieškovo reikalavimo neišsprendė.
Ieškovo reikalavimas pripažinti nuosavybės teisę į 2006 m. liepos 4 d. lizingo sutarties dalyką yra išvestinis (tiesiogiai priklausantis nuo) iš reikalavimo pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu (panaikinti sutarties nutraukimą), todėl šis reikalavimas kartu su reikalavimu panaikinti sutarties nutraukimą grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 2 d.).
Esant tokioms aplinkybėms, dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes teisinės ir faktinės aplinkybės, susijusios su nurodytais reikalavimais, bus tiriamos iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Dėl ieškovo reikalavimo pripažinti nuosavybės teisę į 2007 m. rugpjūčio 4 d. lizingo sutarties Nr. L2007-080022 dalyką
Šį ieškinio reikalavimą ieškovas grindė visiško atsiskaitymo pagal lizingo sutartį faktu. Atsakovas su tuo nesutiko ir teigė, kad ieškovas nesumokėjo delspinigių už pavėluotai atliktus mokėjimus, t. y. visiškai neatsiskaitė.
Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad ieškovas sutartyje (mokėjimo grafike) nustatytų mokėjimo terminų nesilaikė ir vėlavo atlikti mokėjimus. Dėl šios priežasties atsakovas ieškovui skaičiavo delspinigius, kuriuos nurodydavo ieškovui išrašomose PVM sąskaitose faktūrose (b. l. 120-125). Remiantis atsakovo pateikta pažyma (ir jos priedais) (b. l. 110), pagal 2007 m. rugpjūčio 4 d. lizingo sutartį ieškovas nesumokėjo 3 704,23 Lt delspinigių, t. y. kaip ir teigė atsakovas, pagal sutartį visiškai neatsiskaitė.
Lizingo sutarties 16.1. punkte šalys susitarė, kad nuosavybės teisę į turtą lizingo gavėjas įgyja visiškai sumokėjęs mokėjimų grafike-sąskaitoje nurodytus mokėjimus (arba visiškai įvykdęs sutarties 15.1., 15.4. bei 15.5. punktuose nurodytas sąlygas) bei įvykdęs kitas sutartyje numatytas sąlygas. Sutarties 3.7. punkte nustatyta, kad laiku nesumokėjus sutartyje numatytų mokesčių, klientas už kiekvieną uždelstą dieną moka 0,1 proc. laiku nesumokėtos sumos dydžio delspinigius.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pareiga mokėti delspinigius ieškovui buvo žinoma, konkretus mokėtinų delspinigių dydis buvo nurodomas ieškovui išrašomose PVM sąskaitose faktūrose, ginčo dėl ieškovo atliekamų mokėjimų paskirstymo (pagrindinei skolai ar delspinigiams dengti) byloje nebuvo (taigi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas), nėra pagrindo teigti, kad ieškovas įvykdė visas sutartyje numatytas sąlygas nuosavybės teisei įgyti.
Pripažinus, kad atsakovo pareiga perduoti ieškovui nuosavybės teisę į turtą neatsirado, atmetamas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo delspinigius už tokios pareigos nevykdymą, t. y. šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas, nors ir kitais motyvais, tačiau paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliacinės instancijos teismui apeliacinius skundus patenkinus iš dalies ir dalį bylos grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų (jau patirtų ir patirsiamų pirmosios instancijos teisme) bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 str.). Atsižvelgdamas į tai, teisėjų kolegija dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, kuriais ginčijamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme, nepasisako.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pakeisti atsakovą AB „SEB lizingas“ (į. k. 123051535) jo teisių perėmėju AB SEB banku (į. k. 112021238).
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimą dalyje, kuria ieškinys patenkintas ir priteistos bylinėjimosi išlaidos.
Ieškinio reikalavimus panaikinti atsakovo vienašališką 2006 m. liepos 4 d. lizingo sutarties nutraukimą ir pripažinti ieškovo nuosavybės teisę į lizingo sutarties dalyką – nusiurbimo sistemą su briketavimo presu ir smulkintuvu, grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ieškinio reikalavimą pripažinti atsakovo atsisakymą įforminti ieškovo nuosavybės teisę į lengvąjį automobilį Subaru Legacy 2.0i AQ A/T nepagrįstu ir šią ieškovo teisę pripažinti atmesti.
Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.