Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Daiva Šabanskienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-1) prokuroro A. D. pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, teista 2024 m. sausio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 64¹ straipsnį, 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje bei 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, teistumas neišnykęs,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. P. smurtaudama artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, t. y. veikdama sunkinančiomis aplinkybėmis – būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2024 m. rugsėjo 13 d., apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini), namuose, kilus nesutarimui su šeimos nariu – sugyventiniu V. T., asmeninio konflikto metu, tyčia sudavė metaliniu puodu vieną smūgį į galvos sritį, t. y. pakaušį nukentėjusiajam V. T. ir tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė sužalojimus: galvos sumušimą, pasireiškusį žaizda pakaušio srityje, su aplinkiniu minkštųjų audinių patinimu – nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamoji R. P. apklausta ikiteisminio tyrimo metu kalta prisipažino ir parodė, kad ji gyveno adresu (duomenys neskelbtini), sugyventiniui V. T. priklausančiame bute. Jie gyveno kartu su sugyventiniu V. T. ir vedė bendrą ūkį, bendrų vaikų neturėjo. 2024-10-14 jos sugyventinis V. T. nusižudė. Kol jis buvo gyvas, t.y. 2024-09-13 tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu ji panaudojo fizinį smurtą savo sugyventinio V. T. atžvilgiu. Nuo 10:00 val., ji kartu su sugyventiniu V. T. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kur jie kartu pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, t.y. alų. Apie 13:00 val., būnant namuose tarp jos ir sugyventinio įvyko žodinis konfliktas, kurio metu ji sudavė vieną smūgį metaliniu puodu jam į galvos sritį, t.y. pakaušį. Pamatė, kad jos sugyventiniui V. T. pradėjo bėgti kraujas iš galvos, todėl sušlapino jo maikę ir uždėjo sugyventiniui V. T. ant galvos, taip sustabdė kraujavimą. Vėliau tą maikutę pateikė policijos pareigūnams. Negalėjo pasakyti su kuriuo konkrečiai puodu ji sudavė sugyventiniui, nes nepamena, namuose yra ne vienas puodas, įvykio metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Pripažįsta, kad sudavė savo sugyventiniui su metaliniu puodu per galvą ir jam sukėlė fizinį skausmą. Jos sugyventinis jos pagailėjo ir minėtą dieną policijos pareigūnų nekvietė. Tačiau kitą dieną, kai sugyventinis smurtavo prieš ją ir ji apie tai pranešė policijos pareigūnams, policijai atvykus jis policijos pareigūnams pasakė, kad iš vakaro konflikto metu ji smurtavo prieš jį ir sudavė jam su puodu per galvą. Konflikto metu nieko daugiau namuose nebuvo ir įvykio nematė. Dėl padaryto nusikaltimo prisipažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Sutinka, kad ikiteisminio tyrimo byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu ir pageidautų bei sutiktų su viešųjų darbų bausme. ( b. l. 91-94, 102-105)

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios kaltės pripažinimo, jos kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais kitais įrodymais.

Nukentėjusysis V. T. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), jam priklausančiame bute. Kartu su sugyventine R. P. gyvena apie trejus metus laiko, gyvena dviese, veda bendrą ūkį, bendrų vaikų neturi. 2024-09-13, jis buvo kartu su sugyventine R. P. namuose, pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, t.y. alų. Jis išgėrė 3 litrus alaus, kurio stiprumas 6 laipsniai. Apie 13:00 val. tarp jo ir sugyventinės R. P., būnant miegamojo kambaryje, kilo žodinis konfliktas dėl ko nepamena, kurio metu jam sugyventinė sudavė vieną smūgį metaliniu puodu į galvos sritį, t.y. pakaušį, ir jam buvo sukeltas fizinis skausmas, vertinant nuo 1 iki 10 pagal skausmo skalę buvo sukeltas 7 balų fizinis skausmas. Taip pat jam po smūgio iš pakaušio srities bėgo kraujas ir iškruvino jo maikutę, kurią jis pateikė policijos pareigūnams. Jis iš karto neskambino į Bendrąjį pagalbos centras, nes jam pagailo sugyventinės R. P.. Tačiau kitą dieną kai atvyko policijos pareigūnai ir aiškinosi aplinkybes dėl jo sugyventinės R. P. sumušimo, jis tada papasakojo aplinkybes apie įvykį, kuris buvo iš vakaro ir kurio metu jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Policijos pareigūnai iškvietė medikus, kurie jį apžiūrėjo ir paliko gydytis ambulatoriškai. Pas med. ekspertus jis nevyko, nes jam sužalojimai nepadaryti, o sukeltas fizinis skausmas. Daugiau jokių pašalinių asmenų namuose nebuvo. Ikiteisminio turimo byloje dėl jam sukelto fizinio skausmo civilinio ieškinio nei dėl turtinės, nei dėl neturtinės žalos atlyginimo nereikš. Sutiktų, kad ikiteisminio tyrimo byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu. ( b. l. 54-57)

Iš 2024-09-15 įvykio vietos, patalpų ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu yra paimti marškinėliai. ( b. l. 23-25)

Iš 2024-11-07 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad yra apžiūrėti policijos pareigūnų Kūno kamerų įrašai. Apžiūrint vaizdo įrašą matyti vaizdas (duomenys neskelbtini). 2024-09-14, 23:24 val., policijos pareigūnės išlipa iš tarnybinio automobilio ir eina prie daugiabučio gyvenamo namo, kur įeina į namo vidų ir lipa laiptais į trečią aukštą. Prieina prie buto, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini) ir į jas pabeldžia. Buto duris atidaro moteris, t. y. R. P., iš kurios elgsenos balso matyti, kad ji yra neblaivi. Policijos pareigūnės įeina į buto vidų. Viena pareigūnė kalbasi su nukentėjusiąja R. P., ir klausia kas nutiko. R. P. sako, kad jai sugyventinis V. T. sudavė į veidą vieną kartą iš rankos, skausmą vertina 8 balais. Viskas vyko namuose, susipyko ir trenkė. Policijos pareigūnė klausia V. T. ar jis trenkė R. P., V. T. atsako, kad jis neprisimena. Policijos pareigūnei paklausus ar jie kartu vartojo alkoholį, R. P. patvirtina, kad ji su sugyventiniu V. T. vartojo alkoholį. Policijos pareigūnė išsiveda R. P. atlikti jos asmens apžiūrą, o kita policijos pareigūnė kalbasi su V. T.. V. T. rodo policijos pareigūnei, ką jam padarė R. P., t. y. sužalojo galvą, jam praskėlė galvą, nes trenkė vieną kartą iš puodo į galvą, tai padarė kai jie susipyko. Policijos pareigūnė užsirašo V. T. asmens duomenis ir paprašo pasitikrinti alkoholio kiekio matuokliu. Alkoholio kiekio matuokliu V. T. yra nustatomas 2,90 prom. neblaivumas. R. P. nurodo, kad ji su sugyventiniu V. T. gyvena tris metus laiko. Ji taip pat trenkė savo sugyventiniui V. T., bet tai buvo ne šiandien. Alkoholio kiekio matuokliu R. P. yra nustatomas 3,81 prom. neblaivumas. Policijos pareigūnės kartu su R. P. ir V. T. laukia Greitosios medicinos pagalbos medikų. R. P. sako, kad ji su V. T. bendrų vaikų neturi. Alkoholį vartoja savaitę laiko. Atvyksta Greitosios medicinos pagalbos medikai, kurie apžiūri R. P.. V. T., būdamas kitame kambaryje, sako policijos pareigūnei, kad jam R. P. sudavė smūgį su puodu į galvos sritį vieną kartą, jam sukėlė 10 balų fizinį skausmą, buvo praradęs sąmonę. Greitosios medicinos pagalbos medikė apžiūri V. T., kuriam užfiksuoja galvos srityje guzą. Viskas vyko vakar apie pietus, apie 13:00 val., namuose, kambaryje. Policijos pareigūnė sako, kas V. T. rengtųsi, nes bus sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių AVPK areštinę. V. T. paduoda policijos pareigūnei baltos spalvos marškinėlius, ant kurių matosi dėmės panašios į kraują. V. T. sako, kad jis biški sudaužė sugyventinei R. P.. (b. l. 16-19)

Iš 2024-11-08 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad yra apžiūrėtas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro. ( b. l. 16-19)

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. T. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs gyjančia, nenurodyto pobūdžio žaizda pakaušio srityje, su aplinkiniu minkštųjų audinių patinimu. Sužalojimas padarytas mažiausiai vieno trauminio poveikio kietu buku daiktu ar paviršiumi pasekoje, iki tiriamojo apžiūros 2024-09-15 00:23 val., galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Neatmestina galimybė, kad V. T. nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas tiriamajam griūnant ir pakaušio sritimi į kietą buką daiktą ar paviršių. Tikėtina, kad sužalojimo padarymo metu tiriamasis galėjo justi fizinį skausmą. V. T. nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. ( b. l. 75)

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad yra apžiūrėti marškinėliai, kurie buvo paimti įvykio vietos apžiūros metu. ( b. l. 36-38)

Iš paimto, konfiskuoto turto, turto į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų perdavimo ir priėmimo akto matyti, kad marškinėliai yra perduoti saugoti į Policijos departamento prie LR VRM turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių. ( b. l. 44-45)

Iš 2024-09-14 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad nukentėjusiajam V. T. įtariamoji R. P. sudavė metaliniu puodu vieną kartą į galvos sritį. ( b. l. 46-49).

Iš 2024-09-19 asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint nukentėjusiojo V. T. galvos sritį matomas 30 mm sužalojimas. Daugiau apžiūrėjus rūbais neuždengtas atviras kūno vietas, jokių sužalojimų, sumušimų, odos spalvos pakitimų, nubrozdinimų, mėlynių ar kitokių sužalojimų nenustatyta. ( b. l. 63-65)

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio nusikaltimo sudėtis – materialioji: mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

BK 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad BK nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai: kaltinamosios, nukentėjusiojo parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad kaltinamoji kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia sudavė metaliniu puodu sugyventiniui V. T. vieną smūgį į galvos sritį, padarydama sužalojimus: galvos sumušimą, pasireiškusį žaizda pakaušio srityje, su aplinkiniu minkštųjų audinių patinimu – nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl kaltinamosios R. P. veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokuroras siūlė kaltinamajai skirti 2 metų laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę skirti 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąją nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsigaliojimo dienos išdirbti 30 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Kaltinamoji neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka.

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Prokuroras prašo daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - marškinėlius grąžinti nukentėjusiajam. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis V. T. miręs, todėl marškinėliai, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, sunaikintini.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Kaltinamoji padarė nesunkų baigtą nusikaltimą būdama neblaivi, veikdama tiesiogine tyčia, anksčiau teista, teistumas neišnykęs, bausta administracine tvarka, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajai BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bei prokuroro siūlytą laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąją nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, išdirbti 30 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kadangi kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė prieš šeimos narį – sugyventinį, kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 72² straipsnis).

Kaltinamajai išaiškintina, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo (e. b. l. 109-111) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

R. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant ją nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išdirbti 30 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant ją nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išdirbti 30 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Kaltinamajai paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį veikai tirti ir nagrinėti – marškinėlius, saugomus Policijos departamento prie LR VRM turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti kaltinamajai, jog ji, nesutikdama su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamoji paduoda prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.