- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-11
- Bylos Nr.
- 2KT-59
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- S. T.
- Advokatai
- Laima Markevičienė, Inga Mekienėyra
- Kategorijos
- 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su ieškovo S. T. 2008 m. rugpjūčio 27 d. nušalinimo pareiškimu Šiaulių apygardos teismo teisėjai R. Bartašienei ir kitiems šio teismo teisėjams civilinėje byloje Nr. 2-425-357/2008,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniame teisme 2008 m. rugsėjo 1 d. buvo gautas ieškovo S. T. 2008 m. rugpjūčio 27 d. nušalinimo pareiškimas Šiaulių apygardos teismo teisėjai R. Bartašienei ir kitiems šio teismo teisėjams civilinėje byloje Nr. 2-425-357/2008 pagal ieškovų S. T. ir A. T. ieškinį atsakovui IĮ ,,Stiksas“ dėl laidavimo pripažinimo negaliojančiu. Ieškovas teigia, kad teisėjos R. Bartašienės veiksmai šioje civilinėje byloje kelia abejones dėl šios teisėjos nešališkumo. Tokią poziciją ieškovas grindžia tuo, kad teisėja pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, spręsdama Šiaulių apygardos teismui 2008 m. gegužės 7 d. pateikto ieškinio priėmimo klausimą, 2008 m. gegužės 9 d. nutartyje iš anksto pasisakė dėl bylos baigties, įstatymo nustatytu terminu neišsprendė kartu su ieškiniu pateikto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taip pat ieškovas nurodo nesutinkantis su šios teisėjos nutartimi, kurioje konstatuota, kad teismui pateiktas atsakovo atsiliepimas atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nes, ieškovo manymu, atsakovas jame nenurodė CPK 142 straipsnio antrosios dalies 4 ir 5 punktų. Ieškovas nurodo taip pat ir tai, kad jam iki parengiamojo teismo posėdžio nebuvo įteiktas triplikas, nors teisme jis buvo gautas. Be to, teisėja nesprendė ieškovo prašymo dėl baudžiamosios bylos Nr. 41-1-332-2004, kurioje yra vekselio ir vykdomojo rašto originalai, išreikalavimo ir bylos prijungimo, o tuo tarpu atsakovo prašymą dėl civilinių bylų Nr. 2-193-15/2003 ir Nr. 2-40-194/2006 prijungimo patenkino. Ieškovas nušalinimo pareiškime taip pat pažymėjo, jog atsakovą šioje civilinėje byloje, kaip, beje, ir civilinėse bylose Nr. 2-193-15/2003 ir Nr. 2-40-194/2006, atstovauja advokatų profesinė bendrija ,,Onaitis ir partneriai“, kurioje advokato padėjėja dirba Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos R. Gutauskienės dukra Inga Mekienė. Tai, ieškovo nuomone, rodo teisėjos R. Bartašienės šališkumą ieškovo atžvilgiu. Be šio fakto, aplinkybėmis, galinčiomis sukelti abejonių Šiaulių apygardos teismo teisėjų nešališkumu, ieškovas nurodo tai, kad nagrinėdama civilinę bylą Nr. 2-193-15/2003 teisėja B. Simonaitienė neišreikalavo paprastojo neprotestuotino vekselio originalo, nors to prašė ieškovai, taip pat nebuvo prijungtas paprastojo neprotestuotino vekselio originalas, esantis civilinėje byloje Nr. 2-410-15/2002, dėl ko buvo priimta neteisėta nutartis. Taip pat ieškovas nurodo, kad teisėja B. Simonaitienė 2004 m. vasario 2 d. nutartimi priėmė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-193-15/2003, nors CPK normos draudžia teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą. Be to, anot ieškovo, iš civilinės bylos Nr. 2-193-15/2003 yra dingę kai kurie dokumentai.
Motyvuojamoji dalis
Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 6 straipsnis tiesiogiai įtvirtina asmens teisę į tinkamą teismo procesą. Teisė į tinkamą teismo procesą yra vienas iš civilinio proceso teisės principų. Savo ruožtu, viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus: teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Vadinasi, turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant ir aiškinant šias garantijas įtvirtinančias procesinės teisės normas.
Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66, 71 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais ir prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teismo) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teismui), būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui, kurį ar kuriuos pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais. Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 67 str. 1 d.).
Europos Žmogaus Teisių Teismas 2000 m. spalio 10 d. sprendime byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98) konstatavo, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, tai yra nė vienas teisėjas neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, tai yra jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Abu šie nešališkumo aspektai turi būti vertinami.
Nušalinimo pareiškime ieškovo reiškiama abejonė Šiaulių apygardos teismo teisėjos R. Bartašienės ir visų kitų šio teismo teisėjų nešališkumu yra iš esmės siejama su procesinių veiksmų atlikimu ir procesinių sprendimų priėmimu. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas teisėjų nušalinimo pareiškimus, ne kartą yra pabrėžęs, kad ta aplinkybė, jog šalis reiškia nesutikimą su bylą nagrinėjančio teisėjo procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo ar juo labiau visų atitinkamo teismo teisėjų nešališkumu. Instancinė teismų sistema dalyvaujantiems byloje asmenims suteikia teisę apeliacine ir kasacine tvarka skųsti jiems nepalankius teismo procesinius sprendimus (CPK 301, 340 str.), o motyvai dėl teismo nutarčių, kurios nėra skundžiamos atskiraisiais skundais, neteisėtumo ir nepagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 str. 3 d.). Taip pat pažymėtina, kad byloje dalyvaujantys asmenys teismo posėdžių metu turi teisę reikšti prašymus, teikti paaiškinimus aktualiais bylos nagrinėjimo klausimais ir pan. (CPK 42 str.).
Kaip matyti iš nušalinimo pareiškimo, ieškovas abejoja Šiaulių apygardos teismo teisėjos R. Bartašienės ir visų kitų šio teismo teisėjų nešališkumu dar ir dėl to, kad atsakovą šioje civilinėje byloje, kaip, beje, ir civilinėse bylose Nr. 2-193-15/2003 ir Nr. 2-40-194/2006, atstovauja advokatų profesinė bendrija ,,Onaitis ir partneriai“, kurioje advokato padėjėja dirba Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos R. Gutauskienės dukra Inga Mekienė. Ieškovas nepateikė šį giminystės faktą pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 str.), tačiau atsižvelgiant į tai, kad yra keliamas CPK 35 straipsnio ketvirtosios dalies nuostatų taikymo klausimas, dėl to pasisakytina. CPK 35 straipsnio dalyje yra nustatyta, kad jeigu kaip byloje dalyvaujantis asmuo yra teisėjas, o byla teisminga teismui, kuriame jis dirba, arba teisme, kuriam teisminga byla, teisėju dirba byloje dalyvaujančio asmens artimieji giminaičiai (išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą), sutuoktinis (sugyventinis), aukštesniosios pakopos teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas perduoda tokią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Šios teisės normos paskirtis – užtikrinti bylas nagrinėjančių teismų ir teisėjų nešališkumo principo įgyvendinimą. Ja pašalinamos sąlygos kilti abejonėms dėl bylą nagrinėjančių teismų ir teisėjų nešališkumo, kai dėl objektyvių giminystės ir (arba) tarnybinių ryšių su dalyvaujančiais byloje asmenimis šios abejonės neišvengiamai gali kilti. Tačiau sprendžiant dėl CPK 35 straipsnio ketvirtosios dalies nuostatų taikymo, šiuo atveju svarbu įvertinti faktines bylos aplinkybes. Iš byloje esančio 2008 m. birželio 3 d. išrašo iš susitarimo dėl teisinių paslaugų teikimo civilinėje byloje matyti, jog atsakovo IĮ ,,Stiksas“ atstovu civilinėje byloje yra nurodyta advokatų profesinė bendrija ,,Onaitis ir Partneriai“ (b. l. 82-83), o 2008 m. rugpjūčio 27 d. pavedimu atstovauti atsakovą šioje civilinėje byloje pavesta advokatei Laimai Markevičienei. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 51 straipsnio nuostatas asmenys gali vesti bylas teisme patys arba per atstovus. Civiliniame procese atstovais gali būti tik fiziniai asmenys, atitinkantys įstatyme nustatytus reikalavimus. Reikalavimai asmenims, kurie gali būti atstovais civiliniame procese, yra nustatyti CPK 56 straipsnyje. Taigi advokatų profesinė bendrija, kaip juridinis asmuo (Advokatūros įstatymo 21 str. 1 d. 3 p.), negali būti atstovu civilinėje byloje, tai yra dalyvaujančiu byloje asmeniu. Advokatų profesinės bendrijos vardu teisines paslaugas teikia advokatai bei advokatų padėjėjai (Advokatūros įstatymo 29 str. 2 d.), kurie ir yra laikomi dalyvaujančiais byloje asmenimis. Byloje nėra duomenų, kad advokato padėjėja Inga Mekienė yra įgaliota atstovauti atsakovą IĮ ,,Stiksas“ šioje civilinėje byloje, todėl CPK 35 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatyto bylos perdavimo pagrindo nėra.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad ieškovas 2008 m. rugpjūčio 27 d. nušalinimo pareiškime nenurodė ir nepagrindė konkrečių faktų, kurie sudarytų pagrindą abejoti Šiaulių apygardos teismo teisėjos R. Bartašienės ar kitų šio teismo teisėjų nešališkumu, o pareiškime nurodomi argumentai yra grindžiami tik prielaidomis, subjektyviais ieškovo samprotavimais apie bylos eigą ir baigtį, todėl neduoda pagrindo išvadai, kad bylą nagrinėjanti teisėja ar kurie nors kiti Šiaulių apygardos teismo teisėjai dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali būti šališki ar suinteresuoti šios bylos baigtimi.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 35 straipsnio antrąja dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas
nutaria:
Atmesti ieškovo S. T. 2008 m. rugpjūčio 27 d. pareiškimą dėl Šiaulių apygardos teismo teisėjos R. Bartašienės ir kitų šio teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-425-357/2008 pagal ieškovų S. T. ir A. T. ieškinį atsakovui IĮ ,,Stiksas“ dėl laidavimo pripažinimo negaliojančiu, nagrinėjimo ir šios bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.