Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2016-04-13 · Baudžiamoji byla Nr. T-473-1015/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-13
Bylos Nr.
T-473-1015/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Nuteistasis
M. B.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-473-1015/2016
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.16. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. balandžio 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2016 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 59-67 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Mindaugas B. P. miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, 300 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, nuteistas laisvės atėmimu 2 metams ir 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1-2 dalimis paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. B. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmė pradžia skaičiuota nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2015 m. vasario 10 iki 2015 m. gegužės 20 d. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi M. B. apeliacinis skundas atmestas.

Bausmės vykdymo pradžia - 2015 m. vasario 10 d., bausmės vykdymo pabaiga - 2016 m. rugpjūčio 10 d., 1/3 laisvės atėmimo bausmės faktiškai atliko 2015 m. rugpjūčio 10 d., neatliktos bausmės dalis 2016 m. kovo 10 d. – 5 mėnesiai.

Komisija, remdamasi 2016 m. kovo 10 d. Komisijos posėdžio protokolu Nr. 58-12 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, 2016 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 59-67 nutarė netaikyti nuteistajam M. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Komisijos nutarimas motyvuojamas tuo, kad nuteistasis M. B. svarstomas pakartotinai antrą kartą. 2015 m. spalio 29 d. nuteistasis buvo pristatomas Lygtinio paleidimo komisijai, kuri nutarė netaikyti jam lygtinio paleidimo. Vilniaus miesto apylinkės ir apygardos teismai patvirtino Komisijos nutarimą, todėl Lygtinio paleidimo komisija pateikė šias rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: atlikti gerbūvio darbus, lankyti AA grupės užsiėmimus, konsultuotis su įstaigos psichologu iki pakartotinio svarstymo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. M. B. nepilnai įvykdė pateiktas Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas: 2016 m. sausio 12 d. atliko būrio gerbūvio darbus, kitų rekomendacijų nevykdė.

M. B. anksčiau teistas 7 kartus. Amžius pirmojo teistumo metu 15 metų. Ankstesnių teistumų metu jo atžvilgiu tris kartus taikyta amnestija, du kartus jis buvo paleistas lygtinai, vieną kartą pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas. Nusikaltimams nebūdingas tapatus modelis. Kaltę dėl padarytų nusikaltimų atsakomybę prisiima. Bausmės atlikimo metu M. B. tris kartus pažeidė nustatyto režimo reikalavimus, vieną kartą, t.y. po svarstymo lygtinio paleidimo komisijoje 2015 m. lapkričio 16 d. buvo baustas drausmine nuobauda – papeikimu už lokalizacijos pažeidimą, nuobauda galiojanti, skatintas du kartus, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Duomenų, kad nuteistasis kada nors vartotų narkotines medžiagas, nėra. Nepripažįsta turintis alkoholio vartojimo problemų. Jo teigimu, išgerdavo retai bei saikingai ir tik kurį laiką prieš įkalinimą, kai buvo emociškai palūžęs, problemas bandė spęsti, vartodamas alkoholį. Smurtinio elgesio, susijusio su alkoholio vartojimu nefiksuojama. Jau metus alkoholio visai nevartoja, daug sportuoja. Tikėtina, kad ateityje alkoholio vartojimas nepaveiks jo gyvenimo sričių.

M. B. dalyvavo adaptacijos, pataisos programose, „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo“ programoje. Nuo 2015 m. rugsėjo mėn. pradėjo mokytis Vilniaus mokymo centre, 6 klasėje. Nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2015 m. spalio 29 d. lankė „Dailės ir meno terapijos“ užsiėmimus, nuo 2016 metų kovo mėnesio planuoja lankyti PT programą „Bendravimo įgūdžių lavinimas ir neigiamų emocijų įveika“, 2016 m. vasario 24 d. atliko būrio gerbūvio darbus, sportuoja. Vilniaus pataiso namuose nuo 2015 metų rugsėjo mėnesio įtrauktas į 6 klasės mokinių sąrašą Teigia turintis staliaus profesinę kvalifikaciją, įgytą Kauno nepilnamečių pataisos namuose, į Vilniaus pataisos namus atvyko 2015 m. liepos 24 d., nedirba. Apie darbinį stažą laisvėje duomenų nėra, pats nuteistasis teigia, jog apie vienerius metus yra dirbęs statybos sektoriuje. Ateities planus sieja su darbu statybose, tačiau konkrečių planų neišsako. Vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo nėra, finansiškai remia artimieji. Mano, jog materialinių sunkumų laisvėje nebus.

M. B. yra išsituokęs. Socialiniai ryšiai išlikę su sugyventine (pas pastarąją vyks gyventi), seserimis, seneliais, motina. Pataisos namuose nuteistąjį vieną kartą aplankė artimieji. Lygtinio paleidimo atveju gyvens su sugyventine adresu, kuriuo gyveno iki sulaikymo: (duomenys neskelbtini) Marijampolė. 2016 m. vasario 22 d. gautas J. Š. laiškas, kuriame teigiama, jog priims gyventi minėtą nuteistąjį.

Motyvuojamoji dalis

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad, teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei - 66 balai. Rizika išliko tokia pati, kaip ir ankstesnio svarstymo metu. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Atsižvelgiant į nuteistojo M. B. nepakitusią vidutinę nusikalstamo elgesio riziką - 66 balus, pateiktų Lygtinio paleidimo komisijos pateiktų rekomendacijų dalinį įvykdymą, gautą ir galiojančią nuobaudą po paskutinio svarstymo Komisijoje, motyvacijos keistis stoką bei į aukščiau išdėstytas aplinkybes, komisija nutarė netaikyti nuteistajam M. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nes nėra pagrindo išvadai daryti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis M. B. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. kovo 16 d. nutarimą Nr. 59-67 ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Nuteistasis skunde nurodo, kad jis jau antrą kartą bando išeiti iš pataisos įstaigos lygtinai prieš terminą, pirmą kartą jam nebuvo taikytas lygtinis paleidimas, motyvuojant tuo, kad jis būdamas laisvėje, neturės kur gyventi, nors jis pats nurodė tikslų savo gyvenamosios vietos adresą. Pirmą kartą netenkinus jo prašymo dėl lygtinio paleidimo, jis buvo įpareigotas pakartotinai lankyti AA grupės užsiėmimus, konsultuotis su įstaigos psichologu, atlikti gerbūvio darbus. Lygtinio paleidimo komisija, antrą kartą atmetusi jo prašymą, nurodė, kad jis atliko gerbūvio darbus, tačiau nesilankė pas įstaigos psichologą. Jo manymu, toks įpareigojimas jį diskriminuoja, nes jis negali, kaip kiti nuteistieji, turėti savo asmeninio gyvenimo, negali rašyti laiškų artimiesiems, palaikyti su jais socialinių ryšių, sportuoti, pasivaikščioti gryname ore, nes turi pastoviai bendrauti su įstaigos psichologu, nors, nuteistojo teigimu, psichologas jam nėra būtinas. Nuteistasis, prašydamas panaikinti skundžiamą nutarimą, prašo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18, 21, 29 straipsnius, jais vadovautis ir suteikti jam galimybę išeiti iš pataisos įstaigos anksčiau nustatyto laiko, jeigu jam tai priklauso bei jo nediskriminuoti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra teismo nustatytu terminu atsiliepimo nagrinėjamu klausimu nepateikė.

Nuteistojo M. B. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji, atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. B. yra atlikęs daugiau kaip vieną trečdalį jam paskirtos vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės, taip pat atliko gerbūvio darbus. Tačiau pagal naująjį teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Pažymėtina, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

Susipažinus su nuteistojo asmens bylos medžiaga nustatyta, kad M. B. Lygtinio paleidimo komisijoje svarstomas antrą kartą. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, pirmą kartą apsvarsčiusi nuteistojo prašymą, 2015 m. lapkričio 2 d. nutarimu Nr. 59-249 nutarė netaikyti M. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos bei pateikė jam socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas, t.y. atlikti gerbūvio darbus pataisos namuose, lankyti AA grupės susirinkimus ir Psichologinės tarnybos organizuojamus užsiėmimus iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis šias rekomendacijas įvykdė tik iš dalies, t.y. atliko pataisos namuose gerbūvio darbus, tačiau kitų rekomendacijų nevykdė, t.y. nelankė AA grupės užsiėmimų bei nesikonsultavo su įstaigos psichologu. Paties nuteistojo teigimu, šios rekomendacijos jį diskriminuoja, tačiau tokia iš esmės deklaratyvaus pobūdžio nuteistojo pozicija niekuo neparemta ir pati savaime negali būti vertinama kaip pateisinanti aplinkybę, jog nurodytos rekomendacijos nebuvo įvykdytos.

Pirminio svarstymo metu, atsižvelgus į nuteistojo trumpą bausmės atlikimo laiką, programų neužbaigtumą, naudojant OAsys metodiką, M. B. buvo nustatytas vidutinis, t.y. 66 balų pakartotinis nusikalstamumo rizikos įvertinimas. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OAsys metodika, nustatyta, kad rizika išliko tokia pati, kaip ir ankstesnio svarstymo metu, t.y. pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei – 66 balai, nes Komisijos manymu, nuteistajam stinga motyvacijos keistis, kas neleidžia daryti išvados, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Spręsdamas skundžiamo nutarimo pagrįstumą, teismas atsižvelgia į tai, kad nuteistasis anksčiau buvo teistas septynis kartus, ankstesnių teistumų metu jo atžvilgiu tris kartus taikyta amnestija, du kartus jis buvo paleistas lygtinai, vieną kartą pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas. Be to, po pirminio svarstymo Lygtinio paleidimo komisijoje, jam 2015 m. lapkričio 16 d. buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas už lokalizacijos pažeidimą, nuobauda galiojanti. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teisme šiuo metu jo atžvilgiu nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla Nr. 1-209-576/2016.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad nuteistajam M. B. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas, nesant tam įstatyme numatyto formalaus pagrindo, nes nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė ir nenustatyta pakankama pažanga ją mažinant. Kadangi nuteistasis šiuo metu neatitinka vienos iš BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, kiti nuteistojo skundo argumentai, susiję su lygtinio paleidimo pagrindo vertinimu, nenagrinėjami.

Esant nurodytoms aplinkybėms, nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 7 dalimi, 364 straipsniu, teismas

nutaria:

Nuteistojo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 59-67 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Mikužytė