- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-23
- Bylos Nr.
- I-774-596/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02897-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Jolita Rasiukevičienė, Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- A. R.
- Atsakovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Inga Bagdonaitė-Zarembienė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Stambrauskaitės ir Mildos Vainienės,
atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Indrei Gestautaitei,
trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei Vaidai Lisauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. R. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja A. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydama panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2015-12-28 sprendimą Nr. SKP-486, 2016-05-11 sprendimą Nr. BRK-2457 ir 2016-04-22 raštą Nr. BRK-2078.
Nurodo, kad 2011-01-18 su Agentūra pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ paramos sutartį Nr. 2IM-KU-10-1-003349-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis), pagal kurią įsipareigojo įgyvendinti projektą „Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sutvarkymas ir pritaikymas rekreacijai“ Nr. 2IM-KU-10-1-003349-PR001 (toliau – ir Projektas). Projekto įgyvendinimui buvo skirta iki 322 592 Lt visų tinkamų kompensuoti Projekto išlaidų. Paramos sutartyje buvo nustatytas paramos gavėjo įnašas bei nurodyta, jog paramos mokėjimas bus išskaidytas į tris dalis, nustatant terminą, iki kurio pagal kiekvieną paramos dalį turi būti pateiktas mokėjimo prašymas. Projektas buvo įgyvendintas trimis etapais ir galutinai įgyvendintas 2013-01-17, išmokant 322 592 Lt paramos sumą. Agentūra 2015-12-28 sprendimu dėl nustatytų pažeidimų nusprendė susigrąžinti 6 618,76 Eur paramos sumos dalį, nes, Agentūros nuomone, kai kurias investicijas pareiškėja įsigijo už padidintą kainą. Minėtą Agentūros sprendimą apskundė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (toliau – ir Žemės ūkio ministerija). Agentūra 2016-05-01 sprendimu paliko galioti 2015-12-28 sprendimą. Mano, jog Agentūros sprendimai yra nepagrįsti, priimti objektyviai ir išsamiai neįvertinus faktinių aplinkybių, dokumentų, neatsižvelgiant į protingumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus.
Paaiškina, jog 2010-10-01 Agentūrai pateiktoje paraiškoje nurodė 2010 m. kovo mėn. skaičiuojamąsias rinkos kainas. Agentūra ją informavo, kad dalis išlaidų yra netinkamos finansuoti. Pateikus papildomus dokumentus ir paaiškinimus, šios išlaidos pripažintos tinkamomis finansuoti ir pateiktas pasiūlymas įgyvendinti Projektą su Agentūros nustatytomis tinkamomis finansuoti išlaidomis ir parama, panaudojant nustatytą 322 592 Lt paramos sumą. Agentūros 2010-11-29 užklausime taip pat buvo nurodyta, kad Projekto tinkamumo vertinimo metu nustatytos tinkamos finansuoti išlaidos, kurių vertė yra 358 436 Lt. Iškilus poreikiui patikslinti numatytas sąmatas ir koreguoti Paramos sumų mokėjimo išskaidymą dalimis, kelis kartus kreipėsi į Agentūrą su prašymais patvirtinti tokių sąmatų pakeitimo galimumą. Gavus atitinkamus Agentūros sutikimus ir patvirtinimus, Projektas buvo įgyvendintas pagal su Agentūra suderintas patikslintas sąmatas.
Nurodo, kad Agentūra 2012-11-09 ir 2013-04-19 raštais patvirtino, jog atitinkami dokumentai neprieštarauja pirkimo taisyklėms. Visos Projekto investicijų išlaidos buvo pripažintos tinkamomis finansuoti ir Projektas galutinai įgyvendintas. Teigia, jog sankcijos skyrimas yra nepagrįstas ir pažeidžiantis teisėtų lūkesčių principą. Nei paraiškos vertinimo metu, nei mokėjimo prašymų vertinimo etape nebuvo nurodyta, kad investicijos ar jų dalis buvo įsigytos už padidintą kainą, nebuvo įpareigojimo ar siūlymo atlikti kainų ekspertizę ar pateikti papildomus dokumentus. Mano, jog Agentūra turėjo pareigą informuoti pareiškėją ir pareikalauti papildomų dokumentų dėl atliktų investicijų ir jų kainų pagrįstumo. Jai nebuvo pateikta informacija apie atliktas ekspertizes rinkos kainai nustatyti. Teigia, jog Agentūra netinkamai įgyvendino Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatytus principus, todėl pareiškėjai teko atsakomybė už Agentūros padarytas klaidas ar netinkamą teisės aktų laikymąsi.
Nurodo, kad ginčijami sprendimai buvo priimti atsižvelgiant į 2015-11-25 ir 2016-04-26 ekspertinio konsultavimo ataskaitas. Pažymi, kad pastaroji ataskaita jai nebuvo pateikta susipažinti ir įvertinti. Mano, jog 2015-11-25 ekspertinio konsultavimo ataskaita nėra pagrįsta ir teisėta, nes ekspertai vadovavosi tik 2012 m. atliktų darbų aktu Nr. 12/17, tačiau jame nėra informacijos apie lentų tako, medinių atrakcionų ir dviviečio tualeto įrengimą. Ekspertams buvo pateiktas Agentūros 2013-04-19 raštas, o Agentūros 2012-11-09 raštas – ne. Nurodo, kad ekspertai nevertino galutiniam rezultatui būtinų atlikti papildomų investicijų. Taip pat pažymi, kad, įgyvendinant Projektą, sutartys su rangovais dėl konkrečių darbų atlikimo buvo sudarytos 2012 m. pabaigoje, todėl reikėtų įvertinti galimą rinkos kainų padidėjimą. Paaiškina, kad paraiška paramai gauti buvo pateikta 2010-10-01. Paramos sutarties pasirašymas ir paramos skyrimas užtruko ir darbai buvo pradėti po 2 metų. Pirmasis mokėjimo prašymas pateiktas tik 2012-09-29. Projekto įgyvendinimo laikotarpiu statybų darbų kainos keitėsi, todėl surasti rangovus 2012 m. vykdyti Projektą, kuris buvo atliktas ir sąmatos sudarytos 2010 m., buvo sudėtinga.
Pažymi, kad buvo keičiamas mokėjimo pranešimų pateikimo grafikas bei perskirstomos paramos sumos tarp etatų ir išlaidų eilučių. Tai buvo suderinta su Agentūra. Tiekėjai bei rangovai buvo pasirenkami apklausų būdu. Pabrėžia, kad jokių pastabų iš Agentūros nėra gavusi, kiekvieno etapo darbus vykdė tik po to, kai Agentūra patikrindavo pateiktus dokumentus. Taip pat pažymi, kad ekspertai įvertino tik pusę (5 vnt. iš 10 vnt.) įrengtų medinių atrakcionų. Ekspertai, nustatydami kainos dalį, atsižvelgė į visą 2012-11-09 sutarties vertę 11 414,79 Eur sumai.
Pažymi, kad Agentūra 2015-12-28 sprendime 2012 m. vykdytam ir 2013 m. užbaigtam Projektui taikė naują Administravimo taisyklių redakciją, todėl pažeidė lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) principą. Bendra Projekto investicijų suma neviršijo nei Projekto sąmatoje numatytų ir Agentūros patvirtintų, nei ekspertų nustatytų rinkos kainų. Bendra investicijų suma sudaro virš 90 000 Eur, tačiau viršijančių objektų suma, nustatyta ginčijama ekspertinio konsultavimo ataskaita, sudaro apie 7 000 Eur, t. y. tik apie 8 proc. (t. 1, b. l. 74–80).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Akcentavo, kad Agentūra dar 2010 m. tikrino Projekto investicijų išlaidų tinkamumą finansuoti ir visos išlaidos buvo pripažintos tinkamomis finansuoti. Taip pat pažymėjo, jog nė viena investicija neviršijo mokėjimo prašyme nurodytų sumų.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime Agentūra su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo iš esmės analogiškas faktines aplinkybes, kaip ir pareiškėja. Nurodo, kad kreipėsi į nepriklausomus ekspertus, prašydama atlikti išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, kurie nustatė, kad įgyvendindama Projektą pareiškėja investicijas įsigijo už padidintą kainą. Vadovaudamasi Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008-03-20 įsakymu Nr. 3D-163 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) bei Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Administravimo taisyklės), 2015-12-28 priėmė ginčijamą sprendimą Nr. SKP-486, kuriuo pareiškėjai taikoma sankcija – išmokėtos 6 618,76 Eur paramos grąžinimas. Šį sprendimą pareiškėja apskundė Žemės ūkio ministerijai. Gavusi Žemės ūkio ministerijos raštą dėl priimto pareiškėjos skundo ir pareiškėjos papildomai pateiktus dokumentus, kreipėsi į nepriklausomus ekspertus, prašydama įvertinti pateiktą informaciją ir pateikti išvadas. 2016-05-11 pareiškėjai pateikė ginčijamą 2016-05-11 sprendimą Nr. BRK-2457, kuriuo paliktas galioti 2015-12-28 sprendimas. Nurodo, kad 2016-05-27 taip pat informavo pareiškėją apie išieškojimo mokėjimo atnaujinimą.
Teigia, kad Agentūros 2016-04-22 raštas Nr. BRK-2078 yra informacinio pobūdžio, todėl nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių. Nurodo, kad Įgyvendinimo taisyklių 56 p. nenustato Agentūrai jokių pareigų. Agentūra, vertindama pareiškėjos pirkimų dokumentus, vadovavosi Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-05 įsakymu Nr. 3D-150 „Dėl projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Pirkimo taisyklės), pagal kurias faktiškai atliktos investicijos nėra vertinamos. Agentūra, vertindama pareiškėjos pirkimus, jokių pažeidimų neįžvelgė, todėl atitinkamai nesikreipė į pareiškėją dėl galimų pažeidimų. Tai nepanaikina Agentūros pareigos tikrinti pareiškėjos atliktas investicijas.
Nurodo, kad pareiškėja nepagrįstai remiasi teisėtų lūkesčiu principu, nes ji iki pat Projekto kontrolės priežiūros pabaigos lūkesčių neįgijo. Agentūrai yra suteikta teisė ir pareiga užtikrinti tinkamą Europos Sąjungos lėšų naudojimą, tuo tikslu suteikiant teisę kreiptis į ekspertus. Šiuo atveju pasitelktas ekspertas buvo UAB „Civitta“, kuris ekspertinio vertinimo konsultacijoje nurodė, kad nustatant atitinkamų investicijų rinkos kainas, buvo nagrinėtos pareiškėjos sudarytos rangos sutartys, komerciniai pasiūlymai, buvo nuvykta į Projekto įgyvendinimo vietą.
Žemesnės instancijos teismas
Paaiškina, kad Agentūros darbuotojai 2015-04-10 patikros vietoje metu suabejojo dėl atliktų darbų vidutinės rinkos kainos. Ataskaitoje Agentūros tikrintojas negalėjo pažymėti, kokios investicijos buvo įsigytos už padidintas kainas, nes tai nepatenka į jo funkcijas ir jis neturi tam specialių žinių. Pažymi, kad pareiškėja 2010 m. paraiškoje patvirtino, jog prašoma parama yra mažiausia.
Administravimo taisyklių 197.3.15 p. nustato konkrečią sankciją. Ši nuostata atkartoja anksčiau galiojusią Administravimo taisyklių 5.10 p. Teigia, jog lex retro non agit principas (įstatymas atgal negalioja) neturi teisinės reikšmės 2015 m. sprendimo priėmimui.
Pažymi, kad 2016-04-26 ekspertinio konsultavimo ataskaita yra identiška 2015-11-25 ekspertinio konsultavimo ataskaitai. Ekspertinio konsultavimo ataskaitose apskaičiuotos ir įvertintos visos pridėtinės ir statybų išlaidos, darbo užmokestis, socialinio draudimo ir kiti mokesčiai, medžiagos ir mechanizmai. Nurodo, kad Agentūra vertina tik faktiškai atliktas investicijas. Pareiškėja pati pasirinko Projekto įgyvendinimo vietą ir laikotarpį, todėl neturi teisės remtis aplinkybėmis, jog darbus ir / ar prekes pirko padidintomis kainomis dėl ne nuo jos priklausančių aplinkybių. Paaiškina, kad ekspertai vertino kainas, galiojusias tuo metu, kai pareiškėja sudarė rangos sutartis. 2015-11-25 ekspertinio konsultavimo išvada paneigia atitinkamus pareiškėjos argumentus. Iš pateiktų priedų (sąmatų) matyti, kad buvo nustatytas tam tikrų atliktų darbų nepagrįstas kainų didinimas. Teigia, kad pareiškėja nepaaiškina, kodėl dėl UAB „ECS Eco Baltic“ 2016-02-22 aiškinamajame rašte, taip pat pareiškėjos skunde nurodytų šalutinių aplinkybių padidėjo ne visų atliktų darbų įrengimo kainos, o atvirkščiai, kai kurių darbų kainos buvo mažesnės, negu nurodyta 2015-11-25 ekspertinio konsultavimo ataskaitoje. Teigia, jog konsultavimo ataskaitoje dėl įrengtų atrakcionų yra padaryta techninė klaida ir vietoje skaičiaus „10“ įrašytas skaičius „5“ (t. 1, b. l. 93–100).
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su skundu nesutiko iš esmės atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu ir prašė jį atmesti.
Pateiktame atsiliepime Žemės ūkio ministerija su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2011-06-30 pareiškėja Agentūrai pateikė paraišką, 2011-01-18 su Agentūra sudarė Paramos sutartį, o 2013-01-17 Agentūrai pateikė galutinį mokėjimo prašymą. Parama pareiškėjai išmokėta 2013-05-08. Nurodo, kad teisės aktai nustato Agentūrai teisę atlikti užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę. Ekspertizės metu buvo išnagrinėti Agentūrai su paraiška pateikti dokumentai. Agentūra, remdamasi 2015-11-25 ekspertinio konsultavimo ataskaita, nustatė, kad įsigytų investicijų rinkos kaina yra 37 454 Eur. Netinkamomis finansuoti pripažinta 7 354,18 Eur išlaidų suma, neįskaitant PVM. 2015-12-28 sprendime Agentūra nurodė, kad už šias investicijas išmokėta paramos suma yra 40 327,36 Eur vietoje 33 708,60 Eur, todėl ji priėmė sprendimą susigrąžinti permokėtą 6 618,76 Eur paramos sumos dalį. Agentūra šį sprendimą grindė Įgyvendinimo taisyklių 21.1, 110, 197.3.14 ir 197.315 p. nuostatomis.
Pareiškėja Agentūros 2016-12-28 sprendimą apskundė Žemės ūkio ministerijai, kuri paprašė Agentūros išspręsti klausimą dėl pareiškėjos pateikto UAB „ECS Eco Baltic“ aiškinamojo rašto papildomo vertinimo. Agentūra 2016-05-11 informavo, kad gavo 2016-04-26 ekspertinio konsultavimo ataskaitą, kurioje teigiama, jog eksperto pateikti skaičiavimai nesikeičia, nes skaičiuojant buvo įvertinta vidutinė rinkos kaina. Pažymi, kad ekspertinio konsultavimo ataskaitoje apskaičiuotos ir įvertintos visos pridėtinės ir statybų išlaidos, taip pat visas darbo užmokestis, medžiagos, mechanizmai. Agentūra, atsižvelgusi į eksperto pateiktas rekomendacijas, nusprendė, kad nėra pagrindo keisti ekspertinio konsultavimo ataskaitos išvadų, todėl priėmė sprendimą palikti galioti 2015-12-28 sprendimą. Žemės ūkio ministerija atkreipia dėmesį į tai, kad Agentūros 2016-04-22 raštas yra tik informacinio pobūdžio raštas, nesukeliantis pareiškėjai jokių teisinių pasekmių (t. 1, b. l. 86–90).
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovė su pareiškėjos skundu nesutiko iš esmės atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu ir prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies, administracinė byla dalyje dėl rašto panaikinimo nutrauktina.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2016-05-11 sprendimo Nr. BRK-2457, kuriuo paliktas galioti Agentūros 2015-12-28 sprendimas Nr. SKP-486, kuriuo Agentūra, įvertinusi pareiškėjos mokėjimo prašymus, atliktos užsakomosios išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizės išvadas, netinkamomis finansuoti pripažino 7 354,18 Eur išlaidas (neįskaitant PVM), todėl iš pareiškėjos, kuriai buvo išmokėta 40 327,36 Eur paramos suma, nuspręsta susigrąžinti 6 618,76 Eur paramos sumos dalį (nekompensuotina pripažinta pareiškėjos investicijų (194 kv. m lentų takui, laužavietėms (5 vnt.), dviviečiam lauko tualetui, mediniams atrakcionams (5 vnt.), 561 kv. m automobilių stovėjimo aikštelei (toliau – ir Ginčo investicijos) įrengti) išlaidų dalis, kuri viršijo rinkos vertę), teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, pareiškėjos, atsakovės, trečiojo suinteresuoto asmens atstovių paaiškinimais nustatyta, kad 2010-10-01 pareiškėja Agentūrai pateikė paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisykles Projektui įgyvendinti (t. 1, b. l. 102–113).
2011-01-18 pareiškėja ir Agentūra pasirašė Paramos sutartį (t. 1, b. l. 114–128). Paramos sutartimi pareiškėja Projektą įsipareigojo įgyvendinti iki 2011-11-30, nepažeisdama Paramos sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų (1.1, 5.1 p.), o Agentūra įsipareigojo teisės aktuose ir Paramos sutartyje numatyta tvarka ir sąlygomis kompensuoti iki 322 592 Lt, t. y. 90 proc., visų tinkamų kompensuoti Projekto išlaidų (2 p.). Pagal Paramos sutarties 7 p. su mokėjimo prašymu pareiškėja privalo pateikti dokumentus, įrodančius, kad išlaidos, padarytos per atsiskaitymo laikotarpį vykdant Projektą, atitinka išlaidas, nurodytas Paramos sutarties 6 p. ir paraiškoje. Jei mokėjimo prašyme nurodytos išlaidos dėl tam tikrų priežasčių negali būti kompensuojamos, atitinkama išlaidų dalis nekompensuojama ir apie tai Agentūra informuoja paramos gavėją (10 p.). Pareiškėjos pareigos numatytos Paramos sutarties 17 p., o šio punkto 17.4 papunktis nustato, jog pareiškėja privalėjo vykdyti prekių, paslaugų ar darbų pirkimus, laikydamasi Paramos sutarties 5.4 p. reikalavimų, t. y. didžiausiųjų įkainių tinkamoms finansuoti išlaidoms pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones nustatymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-07-11 įsakymu Nr. 3D-330 „Dėl tinkamų finansuoti išlaidų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones didžiausiųjų įkainių nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika), o prekes, paslaugas ar darbus, kuriems pagal Metodiką nėra nustatyti didžiausieji įkainiai, įsigyti laikantis Pirkimo taisyklių. Netinkamai atlikus pirkimo procedūras, lėšos yra nekompensuojamos. Be to, Paramos sutarties 20.1 p. nustatyta, kad Agentūra turi teisę inicijuoti Paramos sutarties nutraukimą ir (arba) paramos ar jos dalies grąžinimą, paramos neskyrimą, paramos sumažinimą paramos gavėjui, paaiškėjus aplinkybėms, išvardintoms Paramos sutarties 26 p., inter alia, pažeidus kitas nei 26.1–26.19 p. nustatytas Sutarties, paramos skyrimo bei naudojimo sąlygas (26.20 p.).
2012-10-30 pareiškėja pateikė Agentūrai tarpinį mokėjimo prašymą Nr. 2IM-KU-10-1-003349-MP001 išmokėti 81 699 Lt paramos sumą (t. 2, b. l. 18–24), 2012-12-28 – tarpinį mokėjimo prašymą Nr. 2IM-KU-10-1-003349-MP002 išmokėti 123 519,67 Lt paramos sumą (t. 2, b. l. 81–86) ir 2013-01-17 – galutinį mokėjimo prašymą Nr. 2IM-KU-10-1-003349-MP003 išmokėti 117 373,44 Lt paramos sumą (t. 2, b. l. 129–134). Kartu su mokėjimo prašymais pareiškėja pateikė patirtas išlaidas ir jų apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus: sutartis, atliktų darbų priėmimo aktus, PVM sąskaitas faktūras, banko sąskaitų išrašus (t. 2, b. l. 25–58, 87–105, 135–162).
UAB „Civitta“ Agentūros užsakymu suteikė ekspertinę konsultaciją investicijoms pagal pareiškėjos Agentūrai pateiktus mokėjimo prašymus ir surašė 2015-11-25 ekspertinio konsultavimo ataskaitą Nr. 108 (t. 1, b. l. 138–157). Ataskaitoje, kurią pasirašė UAB „Civitta“ direktorius D. V., pateikta išvada, kad daliai investicijų patirtos išlaidos viršija rinkos kainą, t. y. 194 kv. m lentų tako įrengimo išlaidos viršijo vidutinę rinkos kainą 483,14 Eur (be PVM), laužaviečių (5 vnt.) įrengimo – 27,10 Eur (be PVM), dviviečio lauko tualeto įrengimo – 1 875,55 Eur (be PVM), medinių atrakcionų įrengimo (5 vnt.) – 2 655,79 Eur (be PVM), 561 kv. m automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo – 2 312,60 Eur (be PVM).
Agentūra, vadovaudamasi ekspertizės metu surinktais duomenimis, nustatė, kad pareiškėjos įsigytų Ginčo investicijų rinkos kaina yra 37 454 Eur, netinkamomis finansuoti pripažintos 7 354,18 Eur išlaidos, neįskaitant PVM ( 44 808,18 Eur (deklaruota suma Ginčo investicijoms) – 37 454 Eur (tinkamos išlaidos, apskaičiuotos atlikus skaičiuojamąsias kainų ekspertizes). Išmokėta paramos suma už Ginčo investicijas yra 40 327,36 Eur. Atsižvelgdama į tai, Agentūra 2015-12-28 priėmė sprendimą Nr. SKP-486 sumažinti paramą pagal pareiškėjos pateiktus mokėjimo prašymus ta dalimi, kuri viršijo rinkos kainas. Agentūra, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 197.3.1, 197.3.14, 197. 1.15 p. bei Įgyvendinimo taisyklių 21.1, 110, 111.4 p., padarė išvadą, kad turi būti susigrąžinama išmokėta 6 618,76 Eur paramos sumos dalis (40 327,36 Eur (išmokėta paramos suma) – 33 708,60 Eur (tinkama finansuoti paramos suma)).
Pareiškėja, nesutikdama su Agentūros 2015-12-28 sprendimu Nr. SKP-486, su 2016-02-25 ir 2016-02-26 skundais kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, papildomai pateikdama UAB „ECS Eco Baltic“ aiškinamąjį raštą, kuris, jos manymu, paaiškina, kas padidino investicijų kainas. Žemės ūkio ministerija, išnagrinėjusi minėtus pareiškėjos skundus, 2016-03-25 raštu Nr. 31N-407 (8.1) perdavė Agentūrai spręsti klausimą dėl pareiškėjos papildomai pateikto aiškinamojo rašto vertinimo (t. 1, b. l. 186–188).
Agentūra, 2016-03-25 gavusi minėtą Žemės ūkio ministerijos raštą, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 5.10 p., kreipėsi į nepriklausomus ekspertus, prašydama įvertinti pateiktą informaciją ir pateikti išvadas. Atsižvelgdama į UAB „Civitta“ 2016-04-26 ekspertinio konsultavimo ataskaitą Nr. 108/, kurioje eksperto pateikti skaičiavimai nesikeitė nuo ankstesnėje 2015-11-25 ekspertinio konsultavimo ataskaitoje Nr. 108 pateiktų skaičiavimų (t. 1, b. l. 168–190), Agentūra 2016-05-11 priėmė sprendimą Nr. BRK-2457 palikti galioti Agentūros 2015-12-28 sprendimą Nr. SKP-486, nepaaiškėjus naujų aplinkybių, galėjusių daryti įtaką Agentūros priimtam sprendimui (t. 1, b. l. 166–167).
Pareiškėja, nesutikusi su Agentūros 2016-05-11 sprendimu Nr. BRK-2457, kuriuo paliktas galioti Agentūros 2015-12-28 sprendimas Nr. SKP-486, kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti šiuos sprendimus. Pareiškėja laikėsi pozicijos, jog išlaidos Ginčo investicijoms yra tinkamos finansuoti, ką, pareiškėjos teigimu, pripažino ir pati Agentūra, vertindama paramos paraišką Projektui įgyvendinti ir trimis etapais pareiškėjos pateiktus mokėjimo prašymus.
Kadangi, kaip matyti iš ginčijamų sprendimų, taip pat procesiniuose dokumentuose nurodytų ir bylos šalių atstovių teismo posėdžio metu akcentuotų argumentų, šalys nesutaria, kokios išlaidos laikytinos tinkamomis finansuoti išlaidomis, paminėtina, kad tinkamos finansuoti išlaidos – įgyvendinant projektą paramos gavėjo faktiškai padarytos būtinos išlaidos, atitinkančios paramos paraiškoje ir (arba) paramos sutartyje, kai tokia sutartis sudaroma, nurodytas sąlygas ir nepažeidžiant Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų nuostatų (investicinėms priemonėms), Agentūros paramos gavėjams išmokamos paramos lėšos, atitinkančios Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų nustatytus reikalavimus (kompensacinėms priemonėms) (Administravimo taisyklių 3 p.). Pagal Paramos sutarties 5.4, 17.4 p., taip pat Įgyvendinimo taisyklių 76 punkto nuostatas, pareiškėja, siekdama, kad patirtos išlaidos būtų laikomos tinkamomis finansuoti, prekių, paslaugų ar darbų pirkimus turėjo organizuoti Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka, t. y. Pirkimo taisyklių nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad 2012-10-30, 2012-12-28 mokėjimo prašymų patikros vietoje (patikrinimas atitinkamai vykdytas 2012-11-12, 2013-01-07–2013-01-09) ataskaitose nurodyta, jog pirkimai buvo vykdomi apklausos būdu (t. 2, b. l. 63–67, 106–109).
Pareiškėjos prekių ir paslaugų, dėl kurių įsigijimo išlaidų tinkamumo finansuoti ir kilo ginčas, įsigijimo metu galiojusios redakcijos Pirkimo taisyklės (redakcija, galiojusi nuo 2010-05-16 iki 2013-05-12) nustatė, kad šiose taisyklėse nurodyti prekių, paslaugų ar darbų pirkimai, kurie vykdomi konkurso arba apklausos būdu, turi būti atliekami vadovaujantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principais (Pirkimo taisyklių 3, 12 p.). Pirkimą vykdant apklausos būdu, jei pirkimo vertė neviršija 100 000 Lt be PVM, tiekėjų apklausa gali būti atliekama žodžiu; jei pirkimo vertė viršija 100 000 Lt be PVM, tiekėjų apklausa turi būti atliekama raštu; apklausoje raštu dalyvaujantys tiekėjai, atsakydami į konkretų kvietimą, pasiūlymus turi pateikti raštu (Pirkimo taisyklių 40 p.). Atliekant apklausą, turi būti apklausti ne mažiau kaip trys tiekėjai (Pirkimo taisyklių 41 p.). Pasiūlymai vertinami taikant mažiausios kainos vertinimo kriterijų; jei projekto vykdytojas yra PVM mokėtojas, turi būti vertinamos tiekėjų kainos be PVM; jei projekto vykdytojas nėra PVM mokėtojas, turi būti vertinamos tiekėjų pasiūlymų kainos su PVM; vertinami tik tie pasiūlymai, kurie atitinka projekto vykdytojo kvietime pateiktus reikalavimus perkamoms prekėms, paslaugoms ar darbams (Pirkimo taisyklių 45 p.).
Taigi pareiškėja, vykdydama pirkimus apklausos būdu pagal Pirkimo taisyklių nuostatas, buvo įpareigota siekti, kad tokio pirkimo kaina būtų mažiausia rinkoje. Pažymėtina, jog, teikdama paraišką paramai gauti, pareiškėja patvirtino, kad jos prašoma parama yra minimali projektui įgyvendinti reikalinga suma, t. y. pareiškėja pati patvirtino siekti mažiausios rinkoje pirkimo kainos.
Siekdama apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus administruojant paramą, Agentūra, kilus įtarimų dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų, atlieka užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę ir, vadovaudamasi jos rezultatais, priima galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją (šioms funkcijoms atlikti Agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus) (Administravimo taisyklių 5.10 p.).
Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų ir ginčijamo 2015-12-28 sprendimo, Agentūra, kilus įtarimų dėl nepagrįstai didelių prekių, darbų ir paslaugų kainų, atliko užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, kurios metu buvo nustatinėjamos pareiškėjos investicijų vidutinės rinkos kainos, ir, vadovaudamasi jos rezultatais, priėmė galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą. Kadangi pareiškėja nesutiko su išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizės rezultatais, teismas, tenkindamas pareiškėjos prašymą, 2016-12-23 nutartimi skyrė Ginčo investicijų rinkos kainos nustatymo ekspertizę. Teismo ekspertizės akte (t. 5, b. l. 19–114), kurį pasirašė teismo ekspertas S. Šutovas, pateikta išvada, kad 561 kv. m automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo išlaidos viršijo vidutinę rinkos kainą 803 Lt (232, 56 Eur) (be PVM), dviviečio lauko tualeto – 1 600,40 Lt (463,51 Eur) (be PVM), 194 kv. m lentų tako – 1 236,32 Lt (358,06 Eur) (be PVM), medinių atrakcionų (10 vnt.) – 1 360 Lt (393,88 Eur) (be PVM). Dėl laužaviečių (5 vnt.) įrengimo išlaidų vertės ekspertas nustatė, kad pareiškėjos 2012-10-30 mokėjimo prašyme nurodytų laužaviečių įrengimo išlaidų vertė, nustatyta 2012-08-14 sutartyje Nr. 20120814-1, sudaranti 5 000 Lt (be PVM), yra 607 Lt (be PVM) mažesnė, nei teismo ekspertizės metu nustatyta rinkos kaina – 5 607 Lt (be PVM).
Pagal ABTĮ 56 str. 1 d. įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti teismo, kurias remdamasis teismas nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus. ABTĮ 61 str. 1 d. numato, kad jeigu administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialiųjų mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas skiria ekspertą arba paveda ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę. Taigi ekspertų išvada yra vienas iš bylos įrodymų, kurią teismas privalo įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu įrodymų viseto ištyrimu.
Nagrinėjant bylą nustatyta, kad nei Agentūros pasitelktų ekspertų, nei teismo eksperto išvados nepatvirtino pareiškėjos dalies investicijų išlaidų pagrįstumo. Tačiau specialistų UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaitose Nr. 108 ir Nr. 108/ bei teismo ekspertizės akte pateikiamos investicijų vertės skiriasi ir tarpusavyje. Teismo ekspertas S. Šutovas teismo ekspertizės akte nurodė UAB „Civitta“ Ginčo investicijų sąmatose esančius netikslumus, t. y. nebuvo įvertintos tam tikrų prekių kainos, tam tikri atlikti darbai (t. 5, b. l. 113–114). Teismo ekspertizę atlikęs teismo ekspertas S. Šutovas 2015-06-09 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-136 įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, jam suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo, ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo ir statinio projekto dalies ekspertizės vadovo pareigas; statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos (išskyrus valstybinės reikšmės kelius ir geležinkelio kelią), kiti statiniai; projekto dalis: statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo. Taip pat S. Šutovui suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas; statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai (t. 4, b. l. 191–193). Įvertinus šias aplinkybes, pripažintina, kad teismo ekspertizės aktas yra išsamesnis ir tikslesnis, nes tai teismo skirtas tyrimas, atliktas ir įformintas įstatymo nustatyta tvarka ekspertizės akte. Pabrėžtina, jog teismo skirtos Ginčo investicijų rinkos kainos nustatymo ekspertizės metu ir buvo siekiama nustatyti atliktų darbų vidutinę rinkos kainą, buvusią jų įsigijimo metu (2012-04-27, 2012-08-14, 2012-09-03, 2012-11-09). Todėl pripažintina, jog Ginčo investicijų, t. y įrengto 194 kv. m lentų tako, laužaviečių (5 vnt.), dviviečio lauko tualeto, medinių atrakcionų (10 vnt.), 561 kv. m automobilių stovėjimo aikštelės, vertė turi būti skaičiuojama pagal teismo ekspertizės akte nurodytas vertes. Pažymėtina, kad ginčo šalys jokių duomenų, patvirtinančių teismo eksperto skaičiavimų nepagrįstumą, nenurodė ir nepateikė.
Dėl pareiškėjos argumento, kad Agentūra, vertindama paramos paraišką Projektui įgyvendinti ir pareiškėjos pateiktus mokėjimo prašymus, visas Projekto investicijų išlaidas buvo pripažinusi tinkamomis finansuoti, sutiktina su atsakove, kad ši aplinkybė nepaneigia Agentūros teisės per Projekto kontrolės laikotarpį tikrinti pareiškėjos atliktas investicijas ir, kilus įtarimų dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų, atlikti užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę bei vadovaujantis jos rezultatais priimti galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją. Minėtame Administravimo taisyklių 5.10 p. įtvirtinta norma leidžia spręsti, kad Agentūra nagrinėjamu atveju tinkamai taikė teisės aktuose nustatytas pareigas, siekdama apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus administruojant paramą. Atsižvelgiant į tai, pripažinti, kad buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas ar Agentūra netinkamai įgyvendino VAĮ įtvirtintus principus, nėra jokio pagrindo.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, remiantis išdėstytais motyvais, darytina išvada, kad Agentūra netinkamai pripažino dalį prašomų kompensuoti išlaidų nepagrįstomis, todėl ginčijami sprendimai yra neteisėti ir yra naikintini. Agentūra įpareigotina iš naujo vertinti pareiškėjos mokėjimo prašymus ir investicijų vertę dėl 194 kv. m lentų tako, dviviečio lauko tualeto, laužaviečių (5 vnt.), medinių atrakcionų (10 vnt.) ir 561 kv. m automobilių stovėjimo aikštelės skaičiuoti pagal teismo ekspertizės akte nurodytas vertes.
Pareiškėja antruoju skundo teismui reikalavimu prašė panaikinti Agentūros 2016-04-22 raštą Nr. BRK-2078.
Iš šio rašto turinio matyti, kad Agentūra jį adresavo Žemės ūkio ministerijai, informuodama, kad gavusi Žemės ūkio ministerijos 2016-03-25 raštą Nr. 3IN-407 (8.1) dėl pareiškėjos skundų dėl Agentūros 2015-12-18 sprendimo Nr. SKP-486 ir pareiškėjos papildomai pateiktus dokumentus, Agentūra kreipėsi į nepriklausomus ekspertus (UAB „Civitta“), prašydama įvertinti pateiktą informaciją bei pateikti išvadas. Taigi matyti, jog Agentūra ginčijamu raštu pateikė informaciją Žemės ūkio ministerijai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3, 5, 23 str. nuostatomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-04-26 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-393-662/2017; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-699/2014 ir kt.). Taigi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo administravimo subjekto priimti teisės aktai, taip pat veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus).
Kadangi ginčijamame Agentūros 2016-04-22 rašte Nr. BRK-2078 nėra suformuluotos jokios pareiškėjai privalomos elgesio taisyklės, pareiškėjos teisės ar pareigos, jis pareiškėjai objektyviai nesukelia jokių teisinių pasekmių (nepažeidžia jos teisių ar įstatymų saugomų interesų), darytina išvada, kad reikalavimas dėl Agentūros 2016-04-22 rašto Nr. BRK-2078 panaikinimo nenagrinėtinas teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, administracinė byla šioje dalyje nutrauktina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 p. pagrindu (byla nepriskirtina administracinių bylų kompetencijai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1, 2 p., 103 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str.,
nusprendžia:
pareiškėjos A. R. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015-12-28 sprendimą Nr. SKP-486 ir 2016-05-11 sprendimą Nr. BRK-2457 bei įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos iš naujo įvertinti A. R. 2012-10-30 mokėjimo prašymą Nr. 2IM-KU-10-1-003349-MP001, 2012-12-28 mokėjimo prašymą Nr. 2IM-KU-10-1-003349-MP002 ir 2013-01-17 mokėjimo prašymą Nr. 2IM-KU-10-1-003349-MP003.
Administracinę bylą dalyje dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2016-04-22 rašto Nr. BRK-2078 panaikinimo nutraukti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.