Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant E. M., dalyvaujant ieškovo Utenos rajono savivaldybės administracijos atstovei R. M., atsakovei R. T., trečiojo asmens Šeimynos “Savi nameliai” atstovei N. B., institucijos teikiančios išvadą Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei A. R., uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Utenos rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei R. T., trečiajam asmeniui Šeimynai “Savi nameliai” dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, globos nustatymo, globėjo paskyrimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, institucija teikianti išvadą Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius

Aprašomoji dalis

nustato:

Institucija teikianti išvadą Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė patikslintą išvadą, kuria siūlė atsakovei motinos valdžią apriboti terminuotai 1 metų laikotarpiui, nes po ieškinio pareiškimo įvyko pokyčių, atsakovė pakeitė savo gyvenimo būdą ir savo elgesiu rodo, kad siekia susigrąžinti vaikus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atsakovė yra D. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. Č., gim. (duomenys neskelbtini), motina, o vaikų tėvas L. Č. yra miręs 2012-08-31, šias aplinkybes patvirtina rašytiniai įrodymai - vaikų gimimo liudijimų nuorašai, mirties įrašo nuorašas (6-7, 13 b.l.).

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste – LR CK) 3.155 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, o 2 dalis apibrėžia tėvų teises ir pareigas, numatant, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Tokia nuostata, kad vaikus turi auginti ir auklėti tėvai, atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 dalies ir 9 str. nuostatas, o šių pareigų vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Tėvams nesilaikant įstatymuose nustatytų pareigų bendraujant su vaikais ir dalyvaujant jų auklėjime, LR CK numato atitinkamus vaikų teisių ir interesų gynimo būdus, vienas iš jų – tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (LR CK 3.3 str.) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas ir žalojamas, bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

Byloje ieškovo, trečiojo asmens pateikti rašytiniai įrodymai – dokumentai, patvirtinantys atsakovės šeimos įrašymą 2010 m. į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (14 b.l.), vaikų laikino apgyvendinimo globos institucijoje, atsakovei girtaujant ir neužtikrinant vaikų priežiūros, ir jų grąžinimo į šeimą aktai (8-12, 17-26, 29-32 41-44 b.l.), tarnybiniai pranešimai, apsilankymo atsakovės šeimoje aktai už 2010- 2012 metus (15-16, 27-28, 33-40, 45-51 b.l.), Utenos rajono socialinių paslaugų centro pažyma apie atsakovės šeimą (52 b.l.) - patvirtina, kad atsakovės gyvenimo būdas 2010-2012 metais nebuvo suderinamas su motinos pareigų vykdymu, nes ji girtavo, vaikais nesirūpino, atsisakydavo pagalbos.

Tėvo (motinos) ir vaiko buvimas kartu yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis. Vien tik biologinė giminystė be tolimesnių teisinių ar faktinių elementų, rodančių asmeninių ryšių egzistavimą, yra nepakankama teisės, kurią garantuoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis, į šeimos gyvenimo gerbimą apsaugai taikyti.

Nors kiekviena laikinos globos taikymo priemonė turėtų būti suderinta su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką, tačiau šioje byloje laikytina nustatyta, jog atsakovės vaikų teisės, numatytos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, augti ir būti auklėjamiems savo tėvų šeimoje, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, atsakovei tiek gyvenant kartu su vaikais, tiek skyrium nuo vaikų nebuvo užtikrintos ir šiuo metu atsakovė šių vaikų teisių dar pilnai neužtikrina, nes nėra sudariusi tinkamų sąlygų vaikams kartu gyventi, neturi pakankamų lėšų jiems išlaikyti (gauna tik nenuolatinio pobūdžio pajamas), kad vaikams kartu gyventi būtų saugu.

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų LR CK 3.3 straipsnio 1 dalyje yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis yra aiškinamos ir LR CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Sisteminis ir lingvistinis šios teisės normos aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuotas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Taigi nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas.

LR CK yra numatyta ir kita vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė – vaiko atskyrimas nuo tėvų, tačiau ši priemonė gali būti taikoma nesant tėvų kaltės, kai dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių tėvas (motina) negyvena kartu su vaikais ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikai. Esant tėvo (motinos) kaltei dėl netinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo arba vengimo ją įgyvendinti ir LR CK 3.180 straipsnyje nurodytiems pagrindams, vaiko teisių ir interesų apsauga ir gynyba nuo tokio tėvo (motinos) turi būti užtikrinta tik tėvų valdžios apribojimo instituto pagalba. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo.

Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Nors atsakovė yra pakankamai jauno amžiaus, darbinga (nedarbingumo lygis nenustatytas), tačiau, kaip patvirtina byloje dalyvaujančių asmenų pateikti įrodymai, ji kol kas, kaip jau minėta, neužtikrina savo vaikų teisių ir teisėtų interesų. Taigi padaryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė savo pareigų vaikų atžvilgiu nevykdo dėl objektyvių priežasčių, negalima, nes tėvų rūpinimasis vaikais, jų auklėjimas yra tėvų prigimtinė pareiga, todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas tokiais argumentais, kaip bedarbystė, lėšų neturėjimas, nuosavo būsto neturėjimas ir panašiai.

Šioje byloje ištirtus ir pasitvirtinusius įrodymus, gautus iš keleto įrodinėjimo priemonių, įvertinus kartu su vaiko teisių apsaugos institucijos pateikta patikslinta išvada (106-107 b.l.) dėl ginčo (LR CK 3.184 str.), laikytina nustatyta, kad atsakovė yra kalta dėl netinkamo motinos pareigų vykdymo, nes visiškai nesirūpino vaikais laikotarpiu iki ieškinio padavimo: vartojo alkoholį, vaikams sąlygų gyventi kartu nesudarė, kartu su vaikais negyveno, su jais bendravo nepakankamai, neaugino ir neauklėjo savo vaikų, neteikė jiems materialinio išlaikymo, vaikus apgyvendinus Šeimynoje nepakeitė tik jai pačiai priimtino gyvenimo būdo. Tai yra pakankamas pagrindas atsakovei motinos valdžią, ieškinį tenkinant iš dalies, vaikų D. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. Č., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu apriboti terminuotai 1 metų laikotarpiui, nes atsakovė nėra teista (55 b.l.), buvo bausta administracine tvarka už vaikų nepriežiūrą tik iki ieškinio padavimo (56 b.l.), yra pakankamai jauno amžiaus, neatsisako vaikų, po ieškinio pareiškimo keičia savo gyvenimo būdą, nevartoja alkoholio, tinkamai tvarkosi buityje, priima jai teikiamą socialinių darbuotojų pagalbą (96-97, 103-105 b.l.), yra išreiškusi ketinimus sudaryti tinkamas sąlygas ateityje kartu vaikams gyventi, periodiškai dirba, kad turėtų lėšų, registruota kaip ieškanti darbo (53 b.l.), tai leidžia manyti, kad padėtis ateityje gali pasikeisti (LR CK 3.180 str.1-2 dalys). Atsakovei minėtų vaikų atžvilgiu taip pat sustabdytinos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų (LR CK 3.180 str. 3d.).

Teismas, nagrinėjant ieškinius dėl tėvų valdžios apribojimo, yra nesaistomas pareikštų reikalavimų ribų, gali priimti sprendimą, atsižvelgdamas į susidėjusią padėtį ir vaiko interesus, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, skiria vaikui globą ir nustato jo gyvenamąją vietą (LR CK 3.183 str. 2 d., 4d., LR CPK 406-407 straipsniai).

Šiuo metu dar nesant galimybės atsakovės vaikus grąžinti į savo šeimą, nes ji dar negali užtikrinti vaikams jų teisių, numatytų Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, atsižvelgiant į susidariusią faktinę padėtį, turint mintyje tai, kad vaikai yra mažamečiai, kad jau yra laikinai globojami Šeimynoje „Savi nameliai“, atsižvelgiant į įstatyme (LR CK 3.248 str.1d.) numatytą globos tikslą - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti, D. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. Č., gim. (duomenys neskelbtini), juos įstatymų nustatyta tvarka (LR CK 3.256 str., 3.257 str. 3p.) atskyrus nuo vienintelio iš tėvų – motinos ir jiems likus be tėvų globos, nustatytina nuolatinė globa, Šeimyna „Savi nameliai“ skirtina nuolatiniu vaikų globėju, ten pat nustatytina ir nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta, Šeimyna „Savi nameliai“ skirtina vaikų turto administratoriumi (LR CK 3.238 str., 3.249 str. 1 d. 1 p., 3.256 str., 3.257 str. 1 d. 3 p., 3.265 str. 1 d. 3 p.).

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tai yra turtinė asmeninė (intuitu personae) prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (LR CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.).

LR CK 3.192 str. 1 dalis nustato pareigą tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o šio straipsnio 2d. nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvams apribojus tėvų valdžią, pastarųjų pareiga išlaikyti vaikus išlieka (LR CK 3.195 str.), todėl atsakovė negali būti atleista nuo įstatymu jai nustatytos pareigos vykdymo. Jeigu tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokio, prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus, jo poreikius, būtini. Individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Visada atsižvelgiama į tai, kad išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, tinkamai nepilnametį vaiką maitinant, aprengiant, prižiūrint jo sveikatą, sudarant sąlygas ir įgyjant reikmes visaverčiai mokytis, socialiai vystytis.

LR CK 3.196 straipsnio 1 dalis numato tris nepilnamečių vaikų išlaikymo būdus, kuriuos gali priteisti teismas: 1) kas mėnesį mokamas periodines išmokas; 2) konkrečią pinigų sumą; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Sprendžiant, kokiu būdu (forma) priteisti išlaikymą, visų pirma yra atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnis): nustatomi vaiko poreikiai (jų apimtis, dydis ir pan.), kuo parinktas išlaikymo būdas (forma) yra geriau atitinkantis vaiko teises ir interesus nei kiti būdai.

Atsakovės vaikai yra mažamečiai, šiuo metu yra išlaikomi valstybės, savo turto neturi, taigi darytina išvada, kad labiausiai atsakovės mažamečių vaikų poreikius patenkintų išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (LR CK 3.196 str. 1 d. 1p.).

Atsakovė nepateikė įrodymų (LR CPK 178 str.), kad savo vaikams teikia išlaikymą bei įrodymų, kad buvo ar galėtų būti atleista nuo pareigos pačiai išlaikyti savo vaikus vykdymo.

LR CK 3.198 str. nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą 2 ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Atsakovė turi pareigą išlaikyti 2 vaikus, jos nuomone, ji neįstengtų kas mėnesį mokėti po 200 Lt kiekvienam vaikui, nenorėtų, kad susidarytų skola.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje išaiškinta, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kuri nuo 2013-01-01 yra 1.000,00 Lt. Tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (LR CK 3.192 straipsnio 2 dalis), bet jis ir tokiu atveju neturėtų būti mažesnis nei minimaliai reikia vaikui išlaikyti.

Atsakovė nuosavybės teise valdo 1 kambario butą Utenos mieste (93-94 b.l.), jos teigimu, periodiškai dirba atsitiktinius darbus, yra darbingo amžiaus ir sveikatos, jos teigimu, intensyviai ieško nuolatinio geriau apmokamo darbo, todėl nėra pagrindo padaryti išvadą, kad ji yra patekusi į labai sunkią turtinę padėtį. Atsakovės vaikams D. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. Č., gim. 2003-04-14(duomenys neskelbtini), priteistinas išlaikymas ieškovo nurodytos formos ir dydžio (LR CK 3.196 str.1d.1p.), t.y. periodinėmis 200,00 Lt dydžio kas mėnesį mokamomis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo, t.y. nuo 2013-01-17, atitinkamai iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Tai leistų užtikrinti nors minimalius vaikų poreikius. Atsakovė neįrodinėjo, kad šiuo laikotarpiu teikė vaikams išlaikymą. Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms, išlaikymo nepilnamečiams vaikams forma ar dydis gali būti keičiami (LR CK 3.201 str.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nuo 2013-01-17 nukreiptinas vykdyti skubiai (LR CPK 282 str. 2d. 1p.).

Tenkinant ieškinį iš dalies, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos: iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 11,00 Lt, 144,00 Lt žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimą apriboti tėvų valdžią, už reikalavimą priteisti išlaikymą – 144,00 Lt (200,00 Lt x 2 x 12 mėn. x 3 proc. = 144,00 Lt) (LR CPK 85 str.1d. 3p., 96 str.).

Įsiteisėjęs teismo sprendimas nusiųstinas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (LR CK 3.219 str. 3d.), nes suėjus 1 metams nuo laikino tėvų valdžios apribojimo, valstybinė įvaikinimo institucija išsiaiškina, ar tėvams nepanaikintas tėvų valdžios apribojimas, jei apribojimas nepanaikintas, vaiką įtraukia į galimų įvaikinti vaikų apskaitą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 263-265 straipsniais, 268 str., 269 str., 270 str., 282 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Terminuotai vieneriems metams apriboti motinos valdžią ir sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, atsakovei R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus D. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukros R. Č., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

D. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. Č., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyti nuolatinę globą, jų nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi paskirti Šeimyną “Savi nameliai”, kodas 302534739, esančią (duomenys neskelbtini), ten pat nustatyti ir D. Č. bei R. Č. nuolatinę gyvenamąją vietą.

Priteisti iš atsakovės R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai R. Č., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis 200,00 Lt dydžio kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo 2013-01-17 iki R. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. Č., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis 200,00 Lt dydžio kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo 2013-01-17 iki D. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 288,00 Lt žyminio mokesčio, 11,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nuo 2013-01-17 vykdyti skubiai.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, jo kopiją nusiųsti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Į valstybės biudžetą priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminį mokestį (įmokų kodas - 5660) privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland PLC Lietuva banke, įrodymą pateikti teismui).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.