Panevėžio apygardos teismo nuosprendis, 1-48-491/2014

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2014-11-27
Bylos Nr.: 1-48-491/2014
Teisminio proceso Nr.: 1-06-1-04003-2013-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Valdas Petras Meidus
Kaltinamasis: N. K.
Advokatai: Daiva Gadliauskienė

Baudžiamoji byla Nr. 1 – 137 – 491 / 2014Proceso Nr. 1-06-1-04003-2013-1Procesinio sprendimo kategorija : (S) 1.2.14.6.1., 1.2.14.6.2., 1.2.14.7.1.

NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 27 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei, Editai Šinkūnienei,dalyvaujant :prokurorui Kęstučiui Greiciūnui,gynėjai advokatei Daivai Gadliauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

Žemesnės instancijos teismas

N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d. Panevėžyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis vadybininku UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas :

1) 2012-01-10 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 str. 1 d. 10 MGL bauda;

2) 2012-01-17 to paties teismo pagal BK 170 str. 2 d. 10 MGL bauda;

3) 2013-02-14 Panevėžio apygardos teismo pagal BK 207 str. 1 d., 24 str. 5 d. ir 300 str. 1 d., 222 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams; šią bausmę subendrinus su 2012-01-10 ir 2012-01-17 teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, jam skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 15 MGL dydžio bauda; pritaikius BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 60 valandų nemokamų darbų, įpareigojant juos atlikti per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;

kaltinamas pagal BK 206 str. 2 d., 183 str. 1 d., 183 str. 2 d., 184 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Žemesnės instancijos teismas

N. K. :

1) 2006 m. lapkričio 2 d. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ Panevėžio filialo patalpose, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, sudaręs su šiuo banku kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 500000 Lt tikslinio kredito UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš kurių 100000 Lt skirta pastatams Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pirkti, o 400000 Lt skirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ apyvartinių lėšų papildymui, dalį kredito – 300000 Lt, panaudojo ne pagal paskirtį, numatytą kredito sutarties 1.9 p., t.y. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiame banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 300000 Lt pervedė į tame pačiame banke buvusią jo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko tą pačią dieną iš jos 50000 Lt pervedė į V. S. sąskaitą ir 249813,29 Lt pervedė savo įsiskolinimui dengti pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);

2) laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio mėnesio, tiksliai nenustatytos dienos, iki 2009 m. balandžio 10 d., tiksliau nenustatytu laiku, Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UAB “ (duomenys neskelbtini)” patalpose, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir atsakingu už UAB „(duomenys neskelbtini)” turtą, iš bendrovės kasos paimdamas grynus pinigus ir jų panaudojimo nepagrįsdamas buhalterinės apskaitos dokumentais, iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą – UAB “ (duomenys neskelbtini)”, turtą – 432800 Lt;

3) 2010 m. rugpjūčio 13 d. Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UAB “ (duomenys neskelbtini)” patalpose, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir atsakingu už UAB „(duomenys neskelbtini)” turtą, iš bendrovės kasos pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė grynais ir tyčia pasisavino jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 10562,68 Lt;

4) laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2010 m. spalio 25 d. Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UAB “ (duomenys neskelbtini)” patalpose, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir atsakingu už UAB „(duomenys neskelbtini)” turtą, kaip atskaitingas asmuo 2010 m. spalio 1 d. turėdamas 271,01 Lt ir 2010-10-25 pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) paėmęs 6939, 85 Lt įmonės veiklos išlaidoms, perduodamas šiuos pinigus nenustatytiems asmenims be apskaitos dokumentų ir nepateisindamas jų panaudojimo buhalterinės apskaitos dokumentais, tyčia iššvaistė jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 7210, 86 Lt.

ĮRODYMAI

Kaltinamasis N. K. parodė, kad nuo 2006-11-02 iki 2011-02-15 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Kartu jis vadybininku dirbo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje direktorius buvo E. S.. Apie 2006 metus ketinant plėsti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, buvo nutarta iš „(duomenys neskelbtini)“ paimti paskolą ir finansuoti naujos (duomenys neskelbtini) gamybos liniją Panevėžio rajone (duomenys neskelbtini). E. S. sutarė su „(duomenys neskelbtini)“ Panevėžio filialo atsakingais darbuotojais, kad projekto pradžiai finansuoti bankas suteiks paskolas keliems fiziniams asmenims, tame tarpe ir jam. O vėliau, projektui įsibėgėjus ir išmokėjus likusią dalį paskolos, jiems pinigai bus grąžinti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo vardu negalėjo tikėtis paskolos, nes turėjo įsiskolinimų. Jis tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nes kaip paskolos garantą buvo pasirašęs vekselius, todėl buvo suinteresuotas kaip galima greičiau grąžinti paskolą. Atnaujinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą labai greitai bankas suteikė bendrovei 500000 Lt paskolą. Oficialiai, pagal dokumentus, ji buvo skirta bendrovės veiklos vystymui, t.y. pastatų pirkimui ir apyvartinių lėšų papildymui. Tačiau panaudota ši paskola buvo ne pagal paskirtį, nes bankui pervedus pinigus į bendrovės sąskaitą, 300000 Lt iš karto buvo pervesta į jo asmeninę sąskaitą, iš kurių 250000 Lt buvo skirti padengti jo paimtą paskolą, 50000 Lt – V. S. paskolos dengimui. Likę 100000 Lt buvo panaudota UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastatų pirkimui, o dar 100000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo pervesta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Mokestinį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) jis galėjo pasirašyti, tačiau realiai 300000 Lt jis tikrai neišsigrynino ir jų nepasisavino, o tame pačiame banke jau kaip fizinis asmuo 250000 Lt jis įnešė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Jis tiesiog vykdė banko darbuotojų nurodymus, kurie tikino, kad jis neliks skolingas bankui, pasirašinėjo dokumentus, o kad buvo suklaidintas, sužinojo tik gerokai vėliau.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje 432800 Lt sumos grynais pinigais niekada nėra buvę. Iš bendrovės sąskaitos pagal čekius buvo išimti gryni pinigai, kurie vėliau dažniausiai būdavo įnešami į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2009 m. buhalteriškai įmonės kasoje susidarė 432800 Lt grynųjų pinigų likutis. 2009 m. balandžio mėnesį buhalterė pasakė, kad žadamas bendrovės patikrinimas, todėl kad šie pinigai „nekabėtų“ kasoje buvo išrašytas kaltinime nurodytas kasos išlaidų orderis šiai sumai, tačiau šios sumos jis realiai grynais pinigais negavo ir jų nepasisavino. Tvirtina, kad visi šie pinigai didesnėmis ar mažesnėmis sumomis nuo 2006 m. iki 2009 m. turėjo patekti UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla ir buvo atgaivinta iš esmės finansuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Finansinių schemų nepamena, finansinius dalykus tvarkė E. S., kuris tuo metu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir turėjo prokūrą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pamena, kad dalis šios sumos – apie 262000 Lt, buvo lizingo bendrovės už (duomenys neskelbtini) įrangą sumokėti pinigai, apie kuriuos jis sužinojo tik tyrimo metu, nes visus dokumentus ir finansus šiuo klausimu tvarkė E. S.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynųjų pinigų paėmimo čekius yra pasirašinėjęs, tačiau pinigus galėdavo išsiimti ir E. S.. Būtent E. S. savo ranka užpildė ir 2008-01-21 čekį dėl 262500 Lt grynųjų pinigų išėmimo iš kasos, kurį jis tik pasirašė. Tyrimo metu klaidingai tvirtino, kad 432800 Lt grynais pinigais jis išėmė iš bendrovės kasos ir perdavė juos E. S..

2009-05-28 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuria bendradarbiavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktoriaus R. Ž. kaip fizinis asmuo jis paėmė 18000 Lt paskolą, įnešė juos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą ir panaudojo bendrovės veikloje – kiek pamena iš (duomenys neskelbtini) buvo nupirkta žaliava (duomenys neskelbtini) gamybai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkdavo popierių, buvo likusi skolinga bendrovei 10562,68 Lt. Pablogėjus finansinei situacijai ir antstoliams areštavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas, jis nebegalėjo atsiskaityti su R. Ž., t.y. grąžinti jam paimtos paskolos sumos, todėl išrašė (duomenys neskelbtini), kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlygino 10562,68 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors realiai tokia finansinė operacija nebuvo atlikta ir jokie pinigai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą nepateko.

Dėl 7210,68 Lt iššvaistymo kaltę pripažino ir parodė, kad šią sumą jis išleido tvarkydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkcijos likučius, patalpų tvarkymui, kurui, darbuotojų atlyginimams, kitoms ūkinėms išlaidoms. Mokėjimus patvirtinančių dokumentų neturi, nes buhalterė jau nebedirbo. 2011-11-10 sprendimu iš jo bankroto administratoriaus iniciatyva bankrutuojančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 750573, 54 Lt.

Liudytojas V. S. parodė, kad drauge su N. K. jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovavo E. S.. Jis buvo ir vienintelis šios bendrovės akcininkas. Jam žinoma, kad padedant tiesiogiai suinteresuotiems „(duomenys neskelbtini)“ Panevėžio skyriaus valdytojui K. A. ir jo pavaduotojui Ž. B. tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys gaudavo iš šio banko paskolas įvairiomis sumomis, kurios vėliau nukeliaudavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Asmeniškai jis kaip fizinis asmuo tik dokumentaliai taip pat buvo paėmęs 50000 Lt paskolą, kurios realiai jis negavo ir kuri tame pačiame banke tuoj pat buvo pervesta į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kiek jam žinoma, ši paskola vėliau buvo padengta kaltinamojo tokiu pat būdu paėmus paskolą iš banko. Detalių nežino, aklai pasirašydavo jam pateiktus dokumentus. Patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo vykdoma tik siekiant finansuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius E. S. įkalbinėdavo darbuotojus imti paskolas ir pervesti jas į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jam žinoma, kad N. K. iš R. Ž. skolinosi 18000 Lt, už kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš (duomenys neskelbtini) pirko (duomenys neskelbtini) ruošinius. Paskolos grąžinimo aplinkybių jis nežino.

Liudytojas R. Ž. parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir direktorius. Jo vadovaujama įmonė turėjo verslo ryšius su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovavo N. K.. Jis asmeniškai N. K. paskolino 18000 Lt, už kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo metu neturėjęs pinigų, pirko žaliavą servetėlių gamybai. Jis pinigus skolino asmeniškai N. K.. Kadangi šis nesugebėjo paskolos grąžinti, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ už prekes buvo likusi skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie 10000 Lt (tikslios sumos nepamena), šią skolą N. K. užskaitė kaip jo asmeninės paskolos grąžinimą, t.y. N. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašė (duomenys neskelbtini), pagal kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynais įnešė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą aukščiau paminėtą sumą. Iš įmonės kasos jo paimti pinigai liko pas jį, taip iš dalies N. K. grąžino jam paimtą paskolą.

Liudytoja R. K. parodė, kad ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, vyr. buhaltere. Bendrovės direktorius ir kasininkas buvo N. K.. E. S. buvo prokuristas, jis dirbo su banku, tai faktiškai pas jį ir buvo pinigai. Kadangi N. K. buvo kasininkas, jis pasirašydavo dokumentus. Aš nežinojo, kiek atskaitingi asmenys pasiimdavo pinigų, apskaitą vesdavo pagal jai pateikiamus oficialius dokumentus. Nuo 2008 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklą, užsiėmė pakavimo priemonių perpardavimu. Kasoje pagal apskaitos dokumentus grynųjų pinigų būdavo, tačiau realiai ji grynųjų nematė. Apie direktorių N. K., E. S. paskolas žino tik iš gandų.

Liudytojas E. S. parodė, kad 2006 – 2010 metais jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Po UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto 2008 metais, šios bendrovės veiklą, gamybinę bazę perėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur jis dirbo gamybos direktoriumi. Jos direktorius buvo N. K.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo bendrovė, per kurią buvo papildomai finansuojama UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai pastarajai ėmė trūkti lėšų. Tai buvo daroma imant paskolas iš „(duomenys neskelbtini)“ Panevėžio skyriaus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje buvo naudojamos ir fizinių asmenų lėšos, tame tarpe ir N. K. buvo paėmęs paskolą, kuri buvo panaudota UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. Fiziniams asmenims bankas skolino nuo 50000 iki 500000 Lt, dažniausiai be realaus turto įkeitimo, kai kada net nedalyvaujant patiems asmenims. Pinigai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakliūdavo vykdant įvairias ūkines operacijas, pavedimais, perkant prekes, tiekiant jas ir pan. Grynieji pinigai tarp šių bendrovių necirkuliavo. Iš N. K. jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusių grynųjų pinigų jis nėra gavęs, gryni pinigai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo būti įnešti, tačiau nedidelėmis sumomis – iki 20000 Lt. Nors pagal buhalterinius dokumentus dalis operacijų rodėsi kaip grynųjų pinigų judėjimas tarp bendrovių ar tarp fizinių asmenų, tačiau realiai jokie grynieji pinigai nebuvo išgryninami – visas operacijas dažniausiai atlikdavo banko darbuotojai, banke buvo pasirašomi tik dokumentai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis turėjo prokurą, t.y. įgaliojimą atstovauti įmonę sudarant sutartis, atstovauti bankuose, spręsti turto pardavimo klausimus, kitus įgaliojime nurodytus klausimus, išskyrus klausimus, susijusius su finansiniais įsipareigojimais. Jis galėjo turėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynųjų pinigų, tačiau šios sumos siekdavo 5000 – 10000 Lt. Jos dažniausiai būdavo naudojamos įvairiems ūkiniams reikalams. Byloje esančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynųjų pinigų išdavimo čekius išrašė jis N. K. pavedimu, juos pasirašė N. K., tačiau jis nežino, kur tie pinigai buvo panaudoti. Jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo atsakingas už buhalterinę apskaitą, kasą.

2006-11-02 darbo sutartis Nr. 1 patvirtina, kad N. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dirbo nuo 2006-11-02 iki 2011-02-15, iki bendrovės bankroto (1 t., 10 – 13 b.l.).

2009-05-14 darbo sutartis Nr. 13 patvirtina, kad E. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos direktoriumi dirbo nuo 2009-05-15 iki 2011-02-22, iki bendrovės bankroto (1 t., 18 – 20 b.l.).

2006-03-29 kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)patvirtina, kad N. K. AB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė 250000 Lt paskolą, kurią šis turėjo grąžinti 2006-08-01. Pagal sutarties 1.9 p., paskola skirta gyvenamojo namo pirkimui (1 t., 92 – 102 b.l.).

2006-11-02 kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) įrodo, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 500000 Lt paskolą iki 2011-10-01. Pagal sutarties 1.9 p., paskola skirta pastatų Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirkimui (100000 Lt) ir apyvartinių lėšų papildymui (400000 Lt). Sutartį pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius N. K. (1 t., 46 – 58 b.l.).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ išrašas patvirtina, kad 2006-11-02 bendrovė iš banko gavo 400000 Lt. Tą pačią dieną N. K. pervesta 300000 Lt, kitą – 2006-11-03, dieną 99900 Lt pervesta UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip išankstinis apmokėjimas už prekes. 2006-11-03 iš to paties banko pastatų pirkimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gauti 100000 Lt (1 t., 104 – 108 b.l.).

AB „(duomenys neskelbtini)” N. K. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas įrodo, kad 2006-11-02 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltinamasis gavo 300000 Lt; tą pačią dieną V. S. buvo pervesta 50000 Lt, o dar 249813, 29 Lt pervesta jo paties įsiskolinimui dengti pagal sandorį Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 109 – 125 b.l.).

Iš 2006-11-02 mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB „(duomenys neskelbtini)” sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į N. K. asmeninę sąskaitą AB „(duomenys neskelbtini)” Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervestos piniginės lėšos – 300000 Lt. Klientu pavedime nurodytas N. K. (1 t., 21 b.l.).

2014-01-09 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013-02-09 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kopija patvirtina, kad dalis banko UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktos 500000 Lt paskolos, t.y. 300000 Lt (250000 Lt ir 50000 Lt sumos padengti jų ankstesnes paskolas), buvo panaudota ne pagal paskirtį, nurodytą 2006-11-02 kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., 170 – 196 b.l.; 3 t., 27 – 51 b.l.).

2012-02-17 AB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma patvirtina, kad pagal 2006-11-02 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankui 2009-12-10 dienai buvo skolingas 400000 Lt negrąžintos paskolos,4080,06 Lt palūkanų ir 2453,80 Lt išieškojimo išlaidų – iš viso 406533, 86 Lt (3 t., 7 b.l.).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, 2013-04-12 dokumentų apžiūros protokolas (apžiūrėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 – 2010 kasos knyga) patvirtina, kad iš 100000 Lt, kurie 2006-11-03 buvo gauti iš AB „(duomenys neskelbtini)“ Panevėžio skyriaus pastato pirkimui, tą pačią dieną grynais 10000 Lt bei 2006-11-06 taip pat grynais 87000 Lt buvo išmokėti verslo klientams (gavėjas nenurodytas); 2007-03-20 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ per du kartus įplaukė 100450 Lt, iš kurių tą pačią dieną 100000 Lt buvo pervesta UAB „(duomenys neskelbtini)“ už pastatus; 2007-10-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ tas pats bankas pervedė 500000 Lt paskolą, kuri tą pačią dieną kaip banko vidaus operacija buvo pervesta UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodant, jog tai išankstinis apmokėjimas pagal sutartį; 2007-12-20 N. K. grynais pinigais ūkio išlaidoms išmokėti 23000 Lt; 2008-01-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ į sąskaitą pervedė 295000 Lt, iš kurių tą pačią dieną 262500 Lt N. K. buvo išmokėti grynais pinigais; 2008-07-18 N. K. 5000 Lt grynais pinigais buvo išmokėti ūkio išlaidoms. Išrašas taip pat patvirtina, kad pagrindinis ir esminis į šią sąskaitą įplaukiančių lėšų šaltinis buvo įvairūs UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimai. Matyti ir tai, kad grynais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išmokėtos sumos (10000 Lt, 87000 Lt, 23000 Lt, 262500 Lt ir 5000 Lt) įneštos į šios bendrovės kasą : 2006-11-03 įnešti 10000 Lt; 2006-11-06 – 87000 Lt; 2007-12-20 įnešti 23000 Lt (pagal (duomenys neskelbtini), šie pinigai gauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“); 2008-01-21 įnešti 262500 Lt (įnešė N. K.); 2008-07-18 įnešti 5000 Lt (įnešė N. K.)(1 t., 157 – 200 b.l.; 2 t., 1 – 31, 42 - 52 b.l.).

Grynųjų pinigų išėmimo čekiai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad 2007-12-20, 2008-01-21 ir 2008-07-18 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos ūkio išlaidoms N. K. buvo išmokėta atitinkamai 23000 Lt, 262500 Lt ir 5000 Lt (1 t., 145 – 147 b.l.).

Iš N. K. pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-01-21 kasos knygos išrašo matyti, kad tądien į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą pagal (duomenys neskelbtini) buvo įnešti 42928 Lt ir 256700 Lt (2 t., 94 – 98 b.l.).

Iš 2009-04-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderio (duomenys neskelbtini) ir 2013-10-01 dokumentų apžiūros protokolo (apžiūrėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. kasos knyga) matyti, kad 2009-04-10 N. K. atsiskaitymui su kreditoriais grynais pinigais iš kasos buvo išduoti 432800 Lt (1 t., 15 b.l.; 2 t., 53 – 55 b.l.).

Panevėžio AVMI 2013-09-30 patvirtino, kad 2009-01-01 – 2009-05-01 jokie UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimai ar mokestiniai tyrimai nebuvo atliekami (2 t., 56 b.l.).

2009-05-28 paskolos sutartis patvirtina, kad R. Ž. N. K. paskolino 18000 Lt, kurią N. K. turėjo grąžinti iki 2009-07-28 (1 t., 36 b.l.).

Iš PVM sąskaitų faktūrų 2009-09-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-10-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-11-27 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009-12-01 Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė prekių už 11622,59 Lt (1 t., 30 – 33 b.l.).

2010-08-12 kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini) rodo, kad už gautas prekes pagal nurodytas tris PVM sąskaitas faktūras UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 10562, 68 Lt. Pinigus gavo kasininkas N. K. (1 t., 37 – 41 b.l.).

2013-10-01 dokumentų apžiūros protokolas įrodo, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. kasos knygą 2010-08-12 pinigų likutis kasoje buvo 6164,45 Lt. Tą pačią dieną į kasą pagal kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini)iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauta 10562, 68 Lt. Likutis 2010-08-13 dienos pradžiai 16727, 13 Lt. 2010-08-13 pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini)N. K. iš kasos išduota 10562, 68 Lt, ir likutis dienos pabaigai 6164, 45 Lt (1 t., 42 – 43 b.l.).

Iš 2010-08-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderio (duomenys neskelbtini) matyti, kad N. K. grynais pinigais išduota 10562, 68 Lt (1 t., 22 b.l.).

R. Ž. pateikta 2010 m. rugpjūčio mėnesio UAB “ (duomenys neskelbtini)” 2010 m. rugpjūčio mėnesio avanso apyskaitos kopija įrodo, kad iš UAB “ (duomenys neskelbtini)” kasos atskaitingam asmeniui R. Ž. buvo išmokėti 12859,79 Lt išlaidoms padengti, tame tarpe – ir 10562,68 Lt išlaidoms dėl mokėjimo UAB “ (duomenys neskelbtini)” pagal kasos išlaidų orderį (duomenys neskelbtini) (2 t., 73 – 74 b.l.).

2010-10-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ avanso apyskaita ir 2010-10-25 (duomenys neskelbtini) rodo, kad N. K. avansu išmokėta 7210, 86 Lt – dalis jų, t.y. 6939,85 Lt, ūkio išlaidoms (1 t., 23 – 24 b.l.).

Iš bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus M. Š. 2013-02-18 pranešimo bei teismo sprendimo matyti, kad ieškinys byloje nebus reiškiamas, nes 2011-11-10 Panevėžio apygardos teismo sprendimu iš N. K. bendrovei žalai atlyginti yra priteista 750573,54 Lt (2 t., 61 – 62 b.l.).

Iš 2014-09-29 antstolio S. R. patvarkymo matyti, kad vykdant 2011-11-10 teismo sprendimą iki 2012-01-02 BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervesta 1002,26 Lt (21 b.l.).

2006-12-11 prokūros kopija patvirtina, kad E. S. neribotam laikui N. K., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, buvo paskirtas šios bendrovės prokūristu ir turėjo pakankamai plačius įgalinimus veikti šioje bendrovėje ir jos vardu (2 t., 168 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

ĮRODYMŲ VERTINIMAS IR VEIKŲ KVALIFIKAVIMAS

Dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ 300000 Lt paskolos panaudojimo ne pagal paskirtį

Pagal BK 206 str. 1 d. baudžiamas tas, kas gavęs 150 MGL dydžio ir didesnės vertės kreditą, paskolą ar tikslinę paramą panaudojo juos ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką. Pagal to paties straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė numatyta už tai, kad gavęs kreditą ar paskolą kaltininkas ją panaudoja ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką ir negrąžina jų laiku, ir dėl to kreditoriui, laiduotojui arba kitam asmeniui padaroma didelė turtinė žala.

Kaltinamasis iš esmės ir neneigė, kad dalis 2006-11-02 paskolos – 300000 Lt, kurią AB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo nurodymu buvo pervesta į jo paties bei V. S. asmenines sąskaitas padengti jų kaip fizinių asmenų iš to paties banko anksčiau gautas atitinkamai 250000 ir 50000 Lt paskolas. Ši dalis paskolos buvo panaudota ne pagal paskirtį, t.y. ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ apyvartinių lėšų papildymui ir ne pastatų įsigijimui, ji bankui nebuvo grąžinta – tai matyti iš byloje esančios AB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-02-17 pažymos. Prokuroro pakeistame kaltinime šiame epizode yra nurodoma, kad ne pagal paskirtį panaudojęs ir laiku negrąžinęs 300000 Lt kredito kaltinamasis padarė didelę žalą AB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau bankas šioje byloje nėra pripažintas civiliniu ieškovu, byloje išsamiau nebuvo tirta, ar bankui 300000 Lt žala iš ties realiai yra didelė. Tiek pagal kaltinamojo, tiek pagal liudytojo E. S. parodymus, tiek pagal rašytinius bylos dokumentus matyti, kad kreditus tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek fiziniams asmenims (pvz., N. K., V. S., E. S. ir kitiems) banko atsakingi darbuotojai suteikinėjo labai paprastai, kartais net nereikalaudami realesnio kredito grąžinimo garanto. Kaltinamasis patvirtino, kad paskolos ar kredito suteikimas, jo pervedimas į kitas sąskaitas, refinansavimas ir pan. vykdavo tuo pačiu metu, neišeinant iš banko, banko darbuotojai sutvarkydavo dokumentus, o suinteresuoti įmonių vadovai ar kiti fiziniai asmenys tiesiog patvirtindavo juos savo parašais. Esant tokiai situacijai nepakanka vien tik formaliai pripažinti, kad 2011 metais negrąžinus 300000 Lt, panaudotų ne pagal paskirtį, bankui buvo realiai padaryta didelė žala.

Kita vertus, aptariamas kreditas buvo suteiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne asmeniškai N. K.. Pagal BK 206 str. 2 d. žala gali ir turi būti padaroma ne tik kreditoriui, laiduotojui, tačiau ir kitam asmeniui. Minėtoje 2012-02-17 pažymoje nurodyta, kad bankui skolingas taip pat liko UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne asmeniškai N. K., nes pastarasis, pasinaudojęs jam kaip įmonės direktoriui suteikta teise ir pervedęs bendrovei skirtas lėšas į savo asmeninę sąskaitą, padengė savo anksčiau gautą paskolą. Taigi, šiuo atveju kyla pagrįstų abejonių, ar iš ties šiuo atveju žala buvo padaryta bankui.

Esant tokioms aplinkybėms kaltinamojo veika šiame epizode perkvalifikuojama į BK 206 str. 1 d., nes kaltinamasis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, savo sprendimu, t.y. pasirašydamas mokėjimo pavedimus, dalį bendrovei suteikto kredito panaudojo ne pagal paskirtį.

Dėl 2009-04-10 pagal kasos išlaidų orderį (duomenys neskelbtini) paimtų 432800 Lt

Kaltinamasis parodė, kad 432800 Lt sumos 2009-04-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje realiai nebuvo, o kasos išlaidų orderį šiai sumai jis pasirašė tik dėl to, kad įmonės kasoje nuo 2006 – 2009 m. laikotarpiu susikaupė toks grynųjų pinigų likutis, o įmonei grėsė patikrinimas. Tyrimo metu apklaustas 2012-11-06 jis tvirtino, kad tokią sumą pinigų jis iš kasos paėmė grynais, perdavė ją E. S., kuris pinigus įnešė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Kad kasos išlaidų orderis 2009-04-10 šiai sumai buvo išrašytas ir pasirašytas N. K., patvirtino ir buhaltere bendrovėje dirbusi R. K., tai matyti ir iš orderio kopijos. Taigi, kaltinamasis, kuris be to, kad buvo ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, tačiau ir šios bendrovės kasininkas, iš esmės neneigė, jog įmonės kasoje pagal įmonės buhalterinius dokumentus tokia pinigų suma per ilgesnį laikotarpį galėjo susikaupti. Tai iš dalies įrodo ir rašytiniai įrodymai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ disponavo tokiomis lėšomis : 2007-12-20 N. K. grynais pinigais ūkio išlaidoms išmokėti 23000 Lt; 2008-01-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ į bendrovės sąskaitą pervedė 295000 Lt, iš kurių tą pačią dieną 262500 Lt N. K. vėl buvo išmokėti grynais pinigais; 2008-07-18 N. K. dar 5000 Lt grynais pinigais buvo išmokėti ūkio išlaidoms. Matyti ir tai, kad grynais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išmokėtos sumos (10000 Lt, 87000 Lt, 23000 Lt, 262500 Lt ir 5000 Lt) įneštos į šios bendrovės kasą : 2006-11-03 įnešti 10000 Lt; 2006-11-06 – 87000 Lt; 2007-12-20 įnešti 23000 Lt (pagal (duomenys neskelbtini), šie pinigai gauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“); 2008-01-21 įnešti 262500 Lt (įnešė N. K.); 2008-07-18 įnešti 5000 Lt (įnešė N. K.). Taigi, visiškai akivaizdu, jog 2009-04-10 įmonės kasoje buvo susidaręs 432800 Lt likutis. 2009-04-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderis (duomenys neskelbtini) įrodo, kad N. K. 432800 Lt grynais pinigais iš kasos išduoti atsiskaitymui su kreditoriais. Byloje esantys įrodymai (kaltinamojo, liudytojo E. S., V. S. parodymai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai rodo tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo atgaivinta siekiant pagrindinio tikslo – pasinaudojant šia įmone jos gauti finansiniai srautai buvo nukreipiami UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai vystyti ir finansuoti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdyta savarankiška veikla (gamyba) buvo nežymi. Kaltinamasis tokius parodymus davė nuosekliai, jie atitinka byloje surinktus rašytinius įrodymus, juos paneigti nėra įrodymų. Todėl tvirtinti, kad jis iš tiesų 2009-04-10 iš bendrovės kasos grynais gavo 432800 Lt ir juos pasisavino, įrodymų nėra.

Tačiau, nekyla jokių abejonių, kad šie pinigai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės kasoje. Kaltinamasis nuo pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkūrimo iki jos bankroto, buvo ne tik bendrovės direktoriumi, tačiau ir kasininku, todėl jis buvo įpareigotas tinkamai tvarkyti bendrovės finansus, sekti ir kontroliuoti, kad visos finansinės operacijos įmonėje būtų teisėtos, pagrįstos buhalteriniais dokumentais. Pagal jo parodymus, iš įmonės kasos šie pinigai nuo 2006 m. lapkričio mėn. iki 2009-04-10 buvo išimti, o jų panaudojimas nebuvo pagrįstas jokiais dokumentais. Už tai vienareikšmiai atsakingas tik kaltinamasis, nes šios lėšos buvo jo kaip įmonės vadovo žinioje. Negalima paneigti jo parodymų, kad šie pinigai tiek iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų, tiek grynaisiais buvo pervedami UAB „(duomenys neskelbtini)“, o tai reiškia, kad kaltinamasis tokiu būdu iššvaistė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 432800 Lt. Čia būtina pažymėti, kad tyrimo metu kaltinamasis tvirtino (2012-11-06 jo apklausa, 2 t., 87 – 88 b.l.), jog visą šią sumą pinigų jis 2009-04-10 iš kasos gavo grynaisiais, perdavė juos E. S., kuris šiuos pinigus įnešė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą. Vėliau, jis šiuos savo parodymus paneigė pripažindamas, kad jie neteisingi. Tačiau, parodymų pakeitimo priežastis yra suprantama ir aiški – 2009-04-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, todėl logiška, kad E. S. realiai nebegalėjo įnešinėti jokių pinigų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą ar sąskaitas.

Aptariama 432800 Lt suma viršija 250 MGL dydį, kas pagal BK 190 str. 1 d. yra laikoma didelės vertės turto iššvaistymu. Todėl jo veika šiame epizode perkvalifikuojama iš BK 183 str. 2 d. į BK 184 str. 2 d.

Tai, kad E. S. turėjo prokūrą ir galimai disponuodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynaisiais pinigais, nešalina N. K. atsakomybės, nes būtent jis turėjo įmonės buhalterinę apskaitą, tame tarpe – ir kasos darbą, organizuoti taip, kad visos įmonėje vykdytos finansinės operacijos būtų atspindimos jos finansiniuose dokumentuose, visos išlaidos ir pajamos būtų pagrįstos ir patvirtintos teisiniais apskaitos dokumentais.

Dėl iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų 10562,68 Lt

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaminamą produkciją pirkdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, t.y. šios įmonės bendradarbiavo. Laikotarpiu nuo 2009-09-29 iki 2009-12-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirko prekių už 11622,59 Lt. Kita vertus, N. K. asmeniškai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. Ž. 2009-05-28 dviem mėnesiams buvo pasiskolinęs 18000 Lt, ir šios paskolos iki 2009-07-28 negrąžino. Tiek N. K., tiek gauti paskolą tarpininkavęs V. S. parodė, kad ji buvo panaudota pirkti UAB „(duomenys neskelbtini)“ žaliavas iš (duomenys neskelbtini) – taigi, šie pinigai turėjo patekti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, nes tarptautinis pirkimas grynaisiais pinigais realiai negalėjo būti vykdomas. Pats gi N. K. tvirtino, kad dalis paskolos (kiek konkrečiai jis negalėjo nurodyti) buvo užpajamuota įmonėje. Tačiau, byloje nėra jokių tai patvirtinančių dokumentų. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo, 2013-04-12 dokumentų apžiūros protokolo, kuriame buvo apžiūrėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 – 2010 kasos knyga, nėra užfiksuota jokia pinigų suma, gauta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar asmeniškai N. K. laikotarpiu nuo 2009-05-28 iki 2009-07-28, t.y. laikotarpiu, kuomet N. K. buvo paėmęs ir turėjo grąžinti R. Ž. 18000 Lt. Taigi, galima tvirtinti, jog N. K. 18000 Lt paskolą iš R. Ž. paėmė asmeniškai sau. Negalėdamas jos grąžinti ir žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ už prekes, N. K. sutarė su R. Ž. šią skolą panaudoti jo asmeninės paskolos daliniam padengimui, t.y. 2010-08-12 gavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 10562,68 Lt (ši suma atsiskaitymui R. Ž. buvo išduota), pasirašė kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini), kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 10562, 68 Lt, tą pačią dieną įnešė juos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, ir kitą dieną, siekdamas nuslėpti pinigų kasoje perteklių, pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) šią sumą išsiėmė grynais pinigais ir perdavė juos R. Ž.. Tokiu būdu, padengęs dalį – 10562,68 Lt, savo asmeninės paskolos N. K. pasisavino jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir padarė žalą bendrovei. Jo veika šiame epizode tinkamai kvalifikuota pagal BK 183 str. 1 d.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 7210,86 Lt iššvaistymo

Kaltinamasis viso proceso metu iš esmės pripažino savo kaltę dėl to, kad šią sumą pinigų 20010 m. spalio mėnesį jis iš kasos pasiėmė grynais, tai buvo visi pinigai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto metu likę bendrovės kasoje, kiek galėjo atsiskaitė jais už prekes, paslaugas, išmokėjo atlyginimams. Kaltinamojo parodymus patvirtina 2010-10-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ avanso apyskaita ir 2010-10-25 kasos išlaidų orderis. Jis nepateikė šias išlaidas patvirtinančių buhalterinių dokumentų, taip iššvaistydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 7210,68 Lt. Jo veika šiame epizode atitinka BK 184 str. 1 d.

BAUSMĖS SKYRIMAS

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis iš esmės pripažino nusikalstamas veikas ir dėl jų gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra.

Skirdamas bausmes kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 41, 61 str. numatytais bausmių skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Jis padarė keturis tyčinius, baigtus nusikaltimus, tarp kurių yra sunkus nusikaltimas (BK 184 str. 2 d.), kitos veikos nesunkios. Iš byloje surinktų N. K. charakterizuojančių duomenų matyti, jog jis teismas ne pirmą kartą, tačiau nusikaltimus, už kuriuos teisiamas šioje byloje, jis padarė dar būdamas neteistas. Jis neturi administracinių nuobaudų, yra vedęs ir turi šeimą, po truputį atlygina iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistą žalą. Kitokių, jį charakterizuojančių duomenų, byloje nėra.

BK 184 str. 2 d. numato vienintelę bausmę – laisvės atėmimą iki 7 metų. Įvertinus aukščiau nurodytus motyvus bei tai, kad yra tik jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jam skiriama laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijoje nustatytas jos vidurkis. Už kitas veikas jam parenkamos švelnesnės bausmės rūšys.

Iš FNTT Panevėžio apygardos valdybos gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašas iki įsiteisės nuosprendis paliekamas prie bylos.

Iš kaltinamojo išieškoma 89,33 Lt (25,87 eurų) liudytojo R. Ž. kelionės išlaidų (BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 1 – 2 d., teismas

NUSPRENDĖ:

N. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 str. 2 d., 184 str. 1 d., 183 str. 1 d. ir 206 str. 1 d. ir jį nubausti :

- pagal BK 184 str. 2 d. – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

- pagal BK 184 str. 1 d. – laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

- pagal BK 183 str. 1 d. – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal BK 206 str. 1 d. – laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Pagal BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p., šias bausmes subendrinus griežčiausia bausme apimant kitas švelnesnes, skirti N. K. laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Pagal BK 63 str. 4, 9 d., prie šios bausmės pridėjus dalį 2013-02-14 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu jam skirtos bausmės – 15 MGL (1950 Lt arba 564 eurų) dydžio baudą, paskirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 15 MGL (1950 Lt arba 564 eurų) dydžio baudą.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Jos pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo vykdant šį nuosprendį.

Iki įsiteisės šis teismo nuosprendis paskirti N. K. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – jį suimti.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašą palikti saugoti prie bylos iki įsiteisės šis teismo nuosprendis, o jam įsiteisėjus – sunaikinti.

Išieškoti iš N. K. valstybei 89, 33 Lt (25, 87 eurų) proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.

Teisėjas Valdas Petras Meidus