Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Palangos miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krušienė, sekretoriaujant Leokadijai Vaitilavičienei, dalyvaujant asmeniui kurio atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas M. V., surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiajai valstybinei inspektorei M. B., išnagrinėjusi M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Palangos mieste, dirbančio UAB „M.“ vadybininku, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. surašytas administracinio teisės pažeidimų protokolas už tai, kad, jam pagal įgaliojimą atstovaujančiam J. S. V. ir J. V., (duomenys neskelbtini), Palanga, remiantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 str. 10 d. 10 p., 2015-10-02 buvo surašytas reikalavimas Nr. RK1-25 dėl B. M.-U. ir B. U. namo (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 4432): iki 2015-11-02 užsandarinti atviras verandos langų ir durų angas, iki 2016-04-02 atstatyti verandos langus ir duris į buvusių būklę. M. V. nustatytu laiku reikalavimo RK1-25 neįvykdė. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188⁴ str. (LR Kultūros paveldo departamento pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas).

Teismo posėdyje M. V. kaltės nepripažino ir parodė, jog vyksta teisminiai procesai Palangos miesto apylinkės teisme dėl objekto naudojimosi tvarkos nustatymo, todėl neaišku, kaip gali naudotis bendromis patalpomis. Parodė, jog jeigu jis sudės langus, gali nusižengti. Nei jis, nei jo tėvai, kuriuos jis atstovauja, tame pastate negyvena ir veranda nesinaudoja. Ar ja naudojasi kiti namo savininkai – U. – nežino. Neaišku, ar veranda priklauso jo tėvams, ar U. Jo žiniomis, U. gyvena Vilniuje. Reikalavimas surašytas jam, nes po audros buvo sulaužyti langai ir nuolaužos išmėtytos toje žemės sklypo dalyje, kuri priklauso jo tėvams. Jis atvažiavęs surinko visas šiukšles ir išvežė. Su 2015-10-02 reikalavimu sutiko, nes inspektoriui paaiškinus tas pačias aplinkybes, šis primygtinai reikalavo pasirašyti, ką jis ir padarė kaip tėvų įgaliotas atstovas. Reikalavimo neskundė. Galėjo užsandarinti langus, bet bijojo, kad bendrasavininkai gali sakyti, kad su jais nesuderinta, ne tokiomis medžiagomis padaryta ir pan., nes ne savo turtą tvarko. Parodė, kad namo bendrasavininkai nuolat rašo visokius skundus, todėl tik kai nusistatys tvarką, žinos, kuri dalis kam priklauso ir ką joje galima daryti.

Duodamas paaiškinimą dėl surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, M. V. taip pat nesutiko su pažeidimu.

Institucijos, surašiusios ATP protokolą, pareigūnė M. B. paaiškino, kad remiantis neįvykdytu reikalavimu Nr. RKI-25 iki 2015-11-02 užsandarinti atviras verandos langų ir durų angas bei iki 2016-04-02 atstatyti verandos langus ir duris į buvusią būklę, ji surašė M. V. ATP protokolą, kadangi taip turi užbaigti surašyto nurodymo procedūrą. M. V. buvo surašytas protokolas dėl to, kad jis išėmė tuos langus, t.y. jam buvo surašytas reikalavimas. Kam priklauso ta namo dalis, surašant protokolą, tikrinta nebuvo. Surašant protokolą rėmėsi reikalavimą surašiusio inspektoriaus E. Z. nurodyta informacija. Kas yra teisės pažeidimo subjektas, turi patikrinti pareigūnas, surašantis reikalavimą. Surašant reikalavimą E. Z. turėjo patikrinti, ar M. V. yra tinkamas subjektas.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad M. V. kaltinamas pažeidęs ATPK 188⁴ str., t. y. už Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą. Tačiau ATPK 188⁴ straipsnis turi dvi dalis. ATPK 284 str. 2 d. numato teisę organui (šiuo atveju – teismui), nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Įvertinus veikos aprašymą, darytina išvada, kad M. V. kaltinamas padaręs ATPK 188⁴ str. 1 d., kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nėra inkriminuojamas pakartotinumas, būtinas veikos kvalifikavimui pagal ATPK 188⁴ str. 2 d. Šis administracinio teisės pažeidimo protokolo netikslumas nelaikytinas esminiu trūkumu, sutrukdžiusiu administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui suprasti kaltinimo esmę ir nuo jo gintis, bei neleidžiančiu teismui nagrinėti bylą iš esmės. Todėl protokole nurodytas kaltinimas patikslinamas, nurodant, jog M. V. kaltinamas padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 188⁴ str. 1 d.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepripažino kaltės, teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą ir ištyręs pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad M. V. padarė administracinio teisės pažeidimo protokole jam inkriminuojamą pažeidimą.

M. V. kaltę pagrindžiantys įrodymai yra administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 3-5), kuriame išdėstytos pažeidimo aplinkybės, 2014-04-28 įgaliojimas, kuriuo J. S. V. ir J. V. suteikė M. V. įgaliojimus savininkų interesais savo nuožiūra, be kitą ko, valdyti ir disponuoti jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, tarp jų ir ½ pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Palangoje (b. l. 8-10); Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2015-10-02 reikalavimas Nr. RK1-25, iš kurio matyti, kad M. V. pateiktas reikalavimas dėl B. M.-U. ir B. U. namo (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 4432): iki 2015-11-02 užsandarinti atviras verandos langų ir durų angas, iki 2016-04-02 atstatyti verandos langus ir duris į buvusių būklę (b. l. 11-12); Kultūros paveldo objekto būklės 2016-06-03 patikrinimo aktas Nr. AAKL-166, iš kurio matyti, kad patikrinus B. M.-U. ir B. U. namo (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 4432) fizinę būklę, nustatyta, kad nuo paskutinio patikrinimo 2015-09-22 pastato fizinė būklė nepakitusi: verandos durys ir langai išimti ir atgal neįstatyti, atviros langų ir durų angos neužsandarintos (b. l. 13-16); Institucijos 2016-08-16 raštas Nr. (3.7-Kl)2 Kl-1500, kuriame nurodoma, kad Departamento Klaipėdos skyrius, 2015-01-20 patikrinęs 2015-01-19 gautą vieno iš bendrasavininkų L. U. pranešimą, jog kitas bendrasavininkas – M. V. – išėmė namo verandos langus ir duris iš kultūros paveldo objekto – B. M.-U. ir B. U. namo (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 4432), (duomenys neskelbtini), Palanga, nustatė, kad pranešime nurodytos aplinkybės pasitvirtino. Pakartotinai patikrinus objektą 2015-09-22, nustatyta, jog verandos fizinė būklė nepakitusi. 2015-10-02 surašius M. V. reikalavimą Nr. RKL-25, jis su reikalavimu sutiko ir jo neskundė (b. l. 24); aplinkybę, kad namo verandą yra be langų ir durų užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 26-27).

ATPK 188⁴ str., 1 d., be kita ko, numato atsakomybę už Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą.

Byloje nekyla ginčas, kad M. V., kaip pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , Palangoje, įtraukto į Kultūros vertybių registrą (registro Nr. 4432) bendrasavininkų J. S. V. ir J. V. įgaliotam atstovui, 2015-10-02 buvo pateiktas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2015-10-02 reikalavimas Nr. RK1-25 dėl B. M.-U. ir B. U. namo, kuriuo nurodyta iki 2015-11-02 užsandarinti atviras verandos langų ir durų angas, iki 2016-04-02 atstatyti verandos langus ir duris į buvusių būklę (b. l. 11-12). Kaip pripažino pats M. V., jis šį reikalavimą priėmė ir jo neskundė, jame nurodytų aplinkybių neginčijo, neprieštaravo, kad yra tinkamas reikalavimo įvykdymo subjektas. Taip pat nėra prieštaravimų, kad minėtas 2015-10-02 reikalavimas iki jame nustatyto galutinio termino nebuvo įvykdytas – iš Kultūros paveldo objekto būklės 2016-06-03 patikrinimo akto Nr. AAKL-166, matyti, kad patikrinus B. M.-U. ir B. U. namo fizinę būklę, nustatyta, kad nuo paskutinio patikrinimo 2015-09-22 pastato fizinė būklė nepakitusi: verandos durys ir langai išimti ir atgal neįstatyti, atviros langų ir durų angos neužsandarintos (b. l. 13-16). M. V. tiek teikdamas paaiškinimą surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek ir teismo posėdyje, 2015-10-02 reikalavimo Nr. RK1-25 neįvykdymą grindė, tuo, jog jis negali būti vienintelis reikalavimo vykdytojas, kadangi pastatas priklauso keliems bendrasavininkams, o šiuo metu dar tebevyksta teisminiai procesai dėl objekto naudojimosi tvarkos nustatymo, todėl neaiški bendrų patalpų naudojimosi tvarka, neaišku kam priklauso tvarkytina veranda. Jis pats manė, kad ją sutvarkęs, gali nusižengti. M. V. argumentai, kad Institucija turėjo svarstyti reikalavimo sutvarkyti kultūros paveldo objektą pateikimo klausimą ir kitiems bendrasavininkams, o jo neįvykdžius – ir dėl jų patraukimo administracinės atsakomybėn, neturi įtakos sprendimui dėl jo atsakomybės, o spręsti dėl administracinėn atsakomybėn nepatrauktų asmenų atsakomybės šioje byloje nėra teismo kompetencija. Kitą vertus, administracinė atsakomybė yra individuali, todėl net reikalavimų nevykdymą inkriminavimas dar ir kitiems kultūros paveldui priskiriamo pastato bendrasavininkams, M. V., kaip kultūros paveldo objekto įgalioto valdytojo atsakomybės už pareigos įvykdyti jam pareikštą reikalavimą nevykdymą, nepanaikintų. Tokiu atveju, nustačius pažeidimo sudėtį būtų nubaustas atskirai kiekvienas valdytojas.

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) 14 str. 3 d. nustato valdytojo pareigą išsaugoti nekilnojamąją kultūros vertybę. Tam valdytojas, be kitą ko, privalo prižiūrėti kultūros paveldo objektą, jo teritoriją, vietovę, laiku šalinti atsiradusius defektus ir apsaugoti statinius nuo neigiamo aplinkos poveikio; patalpose, kurių interjeras vertingas, palaikyti reikiamą mikroklimatą; laiku atnaujinti želdinius, šalinti savaime užaugančius augalus, teritorijoje šienauti žolę ir genėti medžius, valyti šiukšles, šalinti taršos šaltinius; istorinius želdynus – kultūros paveldo objektus prižiūrėti ir tvarkyti pagal kultūros ministro patvirtintą paveldo tvarkybos reglamentą, skirtą istorinių želdynų tvarkybai ir suderintą su Aplinkos ministerija, pranešti už apsaugą atsakingai institucijai apie nekilnojamajai kultūros vertybei iškilusią grėsmę, kurios pats pašalinti nepajėgia arba tam neturi reikiamos kvalifikacijos ar leidimo (Įstatymo 14 str. 3 d. 1-2 p.). Įstatymo 2 str. 27 d. apibrėžia, kad priežiūra – tai valdytojų nuolat vykdomi kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių nekeičiantys darbai, kuriems nereikalingas už šio objekto apsaugą atsakingos institucijos sutikimas. Kadangi M. V. 2014-04-28 įgaliojimu J. S. V. ir J. V. suteikė įgaliojimus savininkų interesais savo nuožiūra, valdyti ir disponuoti jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, tarp jų ir ½ pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, jam, kaip įgaliotam valdytojui, teko ir pareiga išsaugoti nekilnojamąją kultūros vertybę ir ją tinkamai rūpintis (Įstatymo 2 str. 39 p.). Įstatymo 5 str. 10 d. 10 p. nurodo, kad Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos teikia šiuo įstatymu pagrįstus apsaugos reikalavimus fiziniams ir juridiniams asmenims, taigi, Institucija, nustačiusi kultūros paveldo objekto – B. M.-U. ir B. U. namo (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 4432), (duomenys neskelbtini), Palanga, defektus – kad verandos langai ir durys yra išimti, turėjo teisę teikti reikalavimą objekto valdytojui dėl defektų pašalinimo.

M. V. reikalavimas buvo įteiktas tinkamai, jo surašymo dieną. Jis pateikė savo paaiškinimus dėl objekto būklės, tačiau jokių prieštaravimų dėl pareikšto reikalavimo nereiškė, jo neskundė, neginčijo, kad yra netinkamas reikalavimo vykdymo subjektas, suėjus reikalavime nurodytiems terminams, jų pratęsti neprašė, taigi, darytina išvada, kad jis sąmoningai nevykdė teisėtų Institucijos reikalavimų, todėl laikoma, jog jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188⁴ str. 1 d., ir jam skirtina nuobauda.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, padaryto pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

M. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nėra duomenų, jog anksčiau jis būtų baustas administracine tvarka, dirba, kitų neigiamai charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ATPK 20 str. numatyti nuobaudos tikslai – nubausti bei siekti auklėti asmenį, padariusį administracinį teisė pažeidimą, bus pasiekti M. V. paskiriant sankcijoje numatytą minimalaus dydžio nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso str., 30 str., 188⁴ str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str. 1 d., 2 d.,

nutarė:

M. V. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188⁴ straipsnio 1 dalyje ir paskirti nuobaudą – 2 (dviejų) eurų dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą priėmimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Palangos miesto apylinkės teismą.