Marijampolės apylinkės teismo nutartis

sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant prokurorui Ramučiui Mickui, nukentėjusiojo P. J. atstovui advokatui V. A., baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką padariusiam asmeniui D. S., jo atstovei pagal įstatymą N. S., gynėjui advokatui Arūnui Sakalauskui, specialistui – teismo psichiatrijos ekspertei J. Z. R., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

D. S., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, išlaikytinių neturintis, nemokytas, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis (darbo santykių srityje pripažintas neveiksniu), neteistas,

kaltinamas baudžiamuoju įstatymu uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, padarymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 398 straipsnis).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. S. 2020 m. vasario 7 d. apie 12.07 val. Beržų g. 2, Augalų km, Klausučių sen., Vilkaviškio r. sav. esančių Didvyžių socialinės globos namų pirmojo aukšto bendro naudojimo patalpoje (koridoriaus fojė), tai yra viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, be jokios paaiškinamos priežasties, tai yra, iš chuliganiškų paskatų, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia rankomis pastūmė įstaigos gyventoją P. J., nuo ko šis parkrito ir patyrė kairio šlaunikaulio kaklo lūžimą, tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, taip pat sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

D. S. šiais veiksmais padarė baudžiamuoju įstatymu uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje (ideali nusikaltimų sutaptis).

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas, ir jų vertinimas.

2. Kaltinamas baudžiamuoju įstatymu uždraustų veikų padarymu D. S. paaiškinimų apie nagrinėjamą byloje įvykį dėl savo psichinės sveikatos būklės nedavė, taip pat nepareiškė ir pozicijos dėl prašomos jam paskirti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonės – teisme tesugebėjo pasakyti tik savo vardą ir detalesniam kontaktui nebuvo prieinamas.

3. Nukentėjusysis P. J., kuriam konstatuoti psichikos sveikatos sutrikimai, koduojami F 02.8 (demencija sergant kitomis ligomis) bei F 07.2 (potrauminis sindromas) (b. l. 37) ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas nuotoliniu būdu, apklausos metu padarytas garso įrašas, kurį perklausius teisiamajame posėdyje nustatyta, jog nukentėjusysis apie nagrinėjamą byloje įvykį nurodė, kad jam buvo sužalota koja socialinės globos namų pirmojo aukšto koridoriaus fojė, jam koją labai skaudėję ir tebeskauda, kad buvo gydomas ligoninėje, kad koja jam buvo „suplėšyta“ kaltininkui jį pastūmus, prašomas įvardinti jį pastūmusį asmenį, nurodė, kad tai vyriškis vardu „Mindaugas“, vėliau „Stasys“ (b. l. 20, -21, 22).

4. Liudytoja V. Š. teisme patvirtino, kad byloje nagrinėjamo įvykio dieną dirbo socialinio darbuotojo padėjėja Didvyžių socialinės globos namuose su įstaigos gyventojų grupe, kuriai priklauso tiek nukentėjusysis P. J., tiek D. S.. Po užsiėmimų grupei rengiantis pietauti, ji grupės narius (įstaigos gyventojus) išleido iš svetainės kambario į pirmojo aukšto koridoriaus fojė, kol bus pakviesti valgyklon. Nukentėjusysis P. J. į fojė išėjo pirmiau ir vaikščiojo po jį, D. S. išėjo kartu su ja ir taip pat ėmė vaikščioti, ji pati juos stebėjo, jokių konfliktų tarp D. S. ir kt. gyventojų, tame tarpe ir nukentėjusiojo tikrai nekilo, jis nebuvo niekaip provokuojamas. Dėl jai visiškai neaiškios priežasties ir labai netikėtai, nieko nepasakęs, D. S. žengė link nukentėjusiojo P. J. ir abiem rankomis į petį jį stipriai pastūmė, nuo ko šis krito ant kietų fojė grindų, bandė stotis, tačiau jam nepavyko, skundėsi, kad skauda kairiąją koją, buvo susiėmęs šlaunį. Ji jį pakėlusi ir pasodinusi į fotelį bei iškvietusi įstaigos medicinos slaugytoją. Jai žinoma, kad rytojaus dieną P. J. buvo nugabentas į ligoninę ir paguldytas į stacionarą. Įvykio metu aplink buvo daugiau įstaigos gyventojų, jie sutriko, o ji pati labai išsigando. Jai nežinoma, kad anksčiau nukentėjusysis P. J. būtų skundęsis, kad patiria fizinį smurtą iš kitų įstaigos gyventojų, tame tarpe ir D. S., jai įstaigoje dirbus apie 1 m. laiko, pastarasis būdavo ramus ir rūpesčių nekėlė.

5. 2020 m. vasario 8 d. įvykio vietos apžiūra nustatyta, jog baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos įvykdytos Beržų g. 2, Augalų km, Vilkaviškio r. sav. esančio Didvyžių socialinės globos namų pastato pirmojo aukšto bendro naudojimo patalpoje – koridoriaus fojė, į kurią patenkama nuo įėjimo pasukus kairėn. Įėjus į fojė, jos dešinėje pusėje pasieniu rasti foteliai, kuriuose sėdi įstaigos gyventojai, taip pat atviros durys bei arka su praėjimais į kitas patalpas. Ant dešiniosios sienos rasta sumontuota vaizdo stebėjimo ir įrašymo kamera, grindų pagrindas betonas, uždengtas PVC danga (b. l. 7-13).

6. 2020 m. kovo 5 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiam P. J. klinikiniais duomenimis konstatuotas kairio šlaunikaulio kaklo lūžimas, padarytas galimai 2020 m. vasario 7 d. byloje nagrinėjamo įvykio metu, nukentėjusiam esant bet kokioje padėtyje, jį pastumiant ir jam griūnant ant kieto pagrindo. Sužalojimas sukėlė nukentėjusiam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikui, gyvybei sužalojimas nėra pavojingas (b. l. 42, 49).

7. 2020 m. vasario 18 d. Didvyžių socialinės globos namų pirmojo aukšto koridoriaus fojė vaizdo stebėjimo kamera padaryto vaizdo įrašo apžiūra (peržiūra) bei daline peržiūra teisiamajame posėdyje nustatyta, kad įraše objektyviai yra užfiksuoti tokie reikšmingi bylai duomenys : 2020 m. vasario 7 d. nuo 12.05 – 12.07 val. laikotarpiu tiek nukentėjusysis, tiek D. S. vaikšto po fojė, dar keletas įstaigos gyventojų sėdi foteliuose, fojė stovi ir stebi vaikščiojančius liudytoja V. Š.. Vienu momentu nukentėjusysis P. J. ir D. S. prasilenkia, kontakto nėra, D. S. kelias akimirkas stebi einantį P. J. ir 12.07 val. laiku žengia prie jo bei abiem rankomis į dešinįjį petį jį stipriai pastumia, nuo ko šis griūna ant grindų, po to bando stotis, tačiau jam tai nepavyksta, jis šliaužia prie artimiausio fotelio, jį pakelia ir pasodina pribėgusi liudytoja V. Š., 12.08 val. laiku D. S. pasišalina iš fojė (b. l. 58-59, 60-63).

8. 2020 m. rugsėjo 23 d. ambulatorine kompleksine teismo psichiatrine psichologine ekspertize, akto Nr. (duomenys neskelbtini), ekspertų komisija davė išvadą, kad D. S. tiek baudžiamuoju įstatymu uždraustų veikų padarymo metu (2020 m. vasario 7 d.), tiek ir šiuo metu dėl (duomenys neskelbtini) negalėjo ir šiuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų pavojingumo, ir negalėjo bei ir šiuo metu negali valdyti savo veiksmų, negali dalyvauti baudžiamajame procese. Jam reikalinga taikyti priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę – ambulatorinį stebėjimą psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą. (b. l. 136-138). Ekspertų komisijos išvadas, tame tarpe ir dėl būtinumo D. S. skirti pažymėtą priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę, teisiamajame posėdyje visiškai patvirtino teismo psichiatrijos ekspertė J. Z. R., papildomai pažymėdama, jog renkant anamnezę, nebuvo gauta duomenų apie galimą agresyvų ar kitaip jam ir (ar) aplinkiniams pavojingą D. S. elgesį anksčiau, jo psichikos išsivystymo lygis atitinka mažamečio vaiko, paskyrus ir subalansavus palaikomąjį gydymą, labai tikėtinas teigiamas efektas, todėl komisija sprendė, kad minimalios savo griežtumu medicinos priemonės paskyrimas nagrinėjamoje situacijoje turėtų būti pakankamas nusikalstamo ar kitais neteisėto D. S. elgesio recidyvo rizikai užkardyti.

9. Šie visi teismo posėdyje ištirti bei patikrinti faktiniai duomenys yra gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka (teisėtai), todėl teismo pripažįstami įrodymais, jie nėra prieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra pakankama teismui konstatuoti, jog D. S. be jokios tai paaiškinamos dingsties ir priežasties, matant grupei pašalinių įvykiui asmenų, viešoje socialinių paslaugų įstaigos, kurioje jam pačiam teikiamos ilgalaikės socialinės globos paslaugos, bendro naudojimo patalpoje – pirmojo aukšto koridoriaus fojė, tyčia abiem rankomis į dešinįjį petį stipriai pastūmė kitą pro šalį ėjusį įstaigos gyventoją nukentėjusįjį P. J., nuo ko šis griuvo ant kieto pagrindo fojė grindų ir patyrė kairiojo šlaunikaulio kaklo lūžimą. Tuo D. S. tyčia ir iš chuliganiškų paskatų nukentėjusiam P. J. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą bei tais pačiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

II. Uždraustas įstatymu veikas padariusio D. S. veiksmų kvalifikavimas.

10. Teismas sprendžia, kad D. S. veiksmai (punktas 1) byloje pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto ir 284 straipsnio idealiąją sutaptį įvertinti (kvalifikuoti) teisingai. Pirma, byloje patikimai nustatyta, jog nuketėjusįjį nagrinėjamo įvykio metu fiziškai traumavo (stipriai pastūmė rankomis į petį ir griuvimo pasekmėje sukėlė kairio šlaunikaulio kaklo lūžimą) būtent D. S. ir niekas kitas daugiau. Antra, D. S. taip aktyviai veikė (tyčia abiem rankomis į petį stipriai pastūmė pro šalį praeinantį nukentėjusįjį) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta. Trečia, tyčinis, be jokios tai paaiškinamos dingsties ir priežasties, ėjimo judesyje buvusio nukentėjusiojo stiprus stūmimas ir jo nugriovimas ant kieto pagrindo grindų, vidinio kūno sužalojimo (kairiojo šlaunikaulio kaklo lūžimo) tuo padarymas, fizinio skausmo nukentėjusiajam tuo sukėlimas bei nesunkus sveikatos sutrikdymas, tai padarant dar ir atviroje, viešoje bendrai naudojamoje socialinių paslaugų įstaigos patalpoje, pagrįstai byloje įvertintas įžūliu elgesiu. Ketvirta, D. S. įžūliai elgėsi atviroje, viešoje bendrai socialinių paslaugų įstaigos gyventojų intensyviai naudojamoje patalpoje, jo veiksmus bei jų pasekmes matant ir girdint grupei pašalinių konfliktui asmenų, įskaitant liudytoją V. Š., be to, čia (bendro naudojimo patalpoje) bet kuriuo metu galėjo pasirodyti ir daugiau pašalinių incidentui žmonių (įstaigos gyventojų, juos lankančių asmenų, įstaigos personalo ir kt.), kuriems tokie D. S. veiksmai sukėlė nepatogumus, išgąstį, emocinį šoką ir pan., todėl spręstina, jog jis nusikalto neabejotinai savo pobūdžiu viešoje vietoje, akivaizdžiai pademonstravo nepagarbą ir panieką ne tik nukentėjusiojo asmeniui, bet ir pačiai aplinkai - realiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Penkta, kadangi BK 284 straipsnis savo sankcija neapima visų D. S. baudžiamuoju įstatymu uždraustų veiksmų pasekmių, būtent nesunkaus tyčinio ir iš chuliganiškų paskatų nukentėjusio asmens sužalojimo, jo veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip BK 284 straipsnio ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto idealioji sutaptis.

III. Priverčiamosios medicinos priemonės skyrimo D. S. pagrindimas.

11. Baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka teismo (teisėjo) paskirta, tinkamai atlikta ir teisiamajame posėdyje nenuginčyta kompleksine teismo psichiatrine psichologine ekspertize nustatyta, jog tiek nagrinėjamų byloje baudžiamuoju įstatymu uždraustų veikų padarymo, tiek ir šiuo metu D. S. dėl konstatuoto jam įgimto psichikos sutrikimo nesuprato ir nesupranta savo veiksmų esmės ir jų pavojingumo, negalėjo ir negali jų valdyti, - šios aplinkybės yra pagrindas pripažinti, jog baudžiamuoju įstatymu uždraustas veikas šis asmuo D. S. padarė būdamas nepakaltinamas, toks yra ir šiuo metu (BK 17 straipsnio 1 dalis). Kadangi tiek teismo psichiatrijos psichologijos ekspertų komisija, tiek teismo posėdyje išvadą davusi teismo psichiatrė-ekspertė pripažįsta ne tik tikslingu, pagrįstu bet ir būtinu D. S. stebėti ir gydyti ambulatorinio stebėjimo psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą sąlygomis dėl jo padarytų veikų tyčinio smurtinio pobūdžio, kartu D. S. psichikos sutrikimo anamnezės duomenų pagrindu sprendžiant, kad jo elgesio teigiamai korekcijai ir neteisėto smurtinio elgesio recidyvo galimybei minimalizuoti nagrinėjamoje situacijoje turėtų pakakti švelniausios savo pobūdžiu priverčiamosios medicinos priemonės paskyrimo, taip pat atsižvelgiant į minimalaus ir proporcingo asmens ir visuomenės saugumo poreikiui asmens laisvių ribojimo principą, baudžiamuoju įstatymu uždraustas tyčines smurtines nusikalstamas veikas padariusiam D. S. paskirtina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis psichikos sveikatos centre pagal jo gyvenamąją vietą (BK 17 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12. Kardomoji priemonė ar kitos procesinės prievartos priemonės D. S. byloje nėra taikomos. Baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka civilinių ieškinių byloje nėra pareikšta, priteistinų atlyginti proceso išlaidų nėra. Reikšmingi bylai daiktai – 2 kompaktiniai (CD) diskai su nukentėjusiojo P. J. nuotolinės apklausos garso įrašu bei Didvyžių socialinės globos namų patalpų stebėjimo kameros vaizdo įrašu, įsiūti byloje, nutarčiai įsiteisėjus paliktini saugoti byloje kaip baudžiamuoju įstatymu uždraustų veikų tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401, 403 ir 404 straipsniais,

nutaria:

Pripažinti, jog baudžiamuoju įstatymu uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, D. S. padarė būdamas nepakaltinamas ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis psichikos sveikatos centre pagal jo gyvenamąją vietą.

Reikšmingus bylai daiktus – 2 (du) kompaktinius (CD) diskus su nukentėjusiojo P. J. nuotolinės apklausos garso įrašu bei Didvyžių socialinės globos namų patalpų stebėjimo kameros vaizdo įrašu, įsiūtus byloje, nutarčiai įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip baudžiamuoju įstatymu uždraustų veikų tyrimo medžiagą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.