Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. rugpjūčio 17 d., apie 20.44 val., Kaune, Kalniečių g. ties namu Nr. 166, A. S., vairuodamas transporto priemonę – automobilį Mitsubishi Carisma, valst. nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių turto saugumui, taip pat, kad išvengti nuostolingų padarinių ir važiuodamas atbuline eiga nesuvaldė transporto priemonės, ir kliudė gale stovinčią kitą transporto priemonę Volkswagen Polo, valst. nr. (duomenys neskelbtini) Vairuotojas, padaręs turtinę žalą, eismo įvykio vietoje nepasiliko, apie eismo įvykį nepranešė policijai ir iš įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Šiais veiksmais A. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 219.1, 222 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. S. kaltę dėl pažeidimų pripažino ir paaiškino, kad 2016 m. rugpjūčio 17 d., 20.00 val. jis vairavo automobilį. Tą vakarą lijo lietus ir buvo prastas matomumas. Manevruojant dėl prasto matomumo nepastebėjo pastatyto automobilio Polo ir jį užkliudė. Truputį palaukęs, nuvažiavo į savo kiemą, kur pastatė savo automobilį. Po kurio laiko pagalvojęs, kad reikia atlyginti padarytą žalą, todėl grįžo prie kliudyto automobilio ir už jo valytuvo užkišo lapelį su savo telefono numeriu. Ryte vėl buvo atėjęs prie automobilio, bet jo savininko nesulaukė. Jam kliudyto automobilio savininkas nepaskambino. Po įvykio apie įvykį policijai nepranešė, nes galvojo, kad susitiks automobilio savininką ir jie užpildys eismo įvykio deklaraciją.

Liudytojas A. R. parodė, kad tarnybinį automobilį buvo palikęs prie parduotuvės. Atėjęs kitą dieną, pamatė, kad automobilis yra apgadintas: buvo įlenktos priekinės durelės bei nulaužtas priekinis kairės pusės veidrodėlis. Už valytuvo buvo uždėti du lapeliai: vienas policijos, kitas, kuriame buvo nurodyta įvažiavusios mašinos valstybinis numeris bei pasirašęs anonimas. Jokio lapelio su telefono numeriu ant automobilio nerado.

Liudytojas G. M. parodė, kad įvykio vakarą jis pastebėjo, kai vienas automobilis, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į automobilį VW Polo. Vairuotojas pasižiūrėjo į kliudytą automobilį bei į G. M., iš įvykio vietos išvažiavo. Vairuotojas iš automobilio išlipęs nebuvo ir jokio raštelio neužkišo. G. M. nuėjo į parduotuvę, o iš jos išėjęs gal po pusvalandžio, pamatė, kad jau buvo atvažiavusi policija. Liudytojas pareigūnams nurodė kur nuvažiavo kaltininko automobilis. G. M. jokio lapelio su automobilio valstybiniu numeriu neužkišo ir nežino, kas jį paliko.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės pažeidimų padarymų aplinkybės (b. l. 1), tarnybinis pranešimas dėl įvykusi eismo įvykio (b. l. 2), eismo įvykio vietos schema (b. l. 3), A. S. paaiškinimas (b. l. 4), A. R. paaiškinimas (b. l. 5), G. M. paaiškinimas (b. l. 6), foto nuotraukos (b. l. 7-14), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 17), liudytojo raštelio kopija (b. l. 18), dokumentų kopijos (b. l. 24), policijos informacinės sistemos duomenys (b. l. 26).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: tarnybinio pranešimo (b. l. 2), eismo įvykio vietos schemos (b. l. 3), liudytojo G. M. paaiškinimo (b. l. 6), foto nuotraukų (b. l. 7-14), paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo (b. l. 4) matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 17 d., apie 20.44 val., Kaune, Kalniečių g. ties namu Nr. 166, A. S., vairuodamas transporto priemonę – automobilį Mitsubishi Carisma, valst. nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių turto saugumui, taip pat, kad išvengti nuostolingų padarinių ir važiuodamas atbuline eiga nesuvaldė transporto priemonės, ir kliudė gale stovinčią kitą transporto priemonę Volkswagen Polo, valst. nr. (duomenys neskelbtini) apgadindamas minėtos transporto priemonės kairės pusės priekines dureles.

Surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, kad A. S. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį.

Byloje nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 17 d., apie 20.44 val., Kaune, Kalniečių g. ties namu Nr. 166, A. S. vairavo transporto priemonę Mitsubishi Carisma, valst. nr. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino transporto priemonę Volkswagen Polo, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos, padaręs turtinę žalą, nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, nepranešęs policijai ir nepažymėjęs įvykio vietos Kelių eismo taisyklių numatyta tvarka, nuvažiavo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčia, taip pat būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui, kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. S. pirminio paaiškinimo (b. l. 4) matyti, kad jis manevruodamas atbuline eiga, pajuto, jog atsitrenkė į kitą automobilį. Nenorėdamas trukdyti eismui, mašiną pastatė toliau. Kadangi buvo išsigandęs, po 20-30 min grįžo prie kliudyto automobilio, tačiau neradęs savininko, už valytuvo užkišo lapelį su telefono numeriu. Analogiškas aplinkybes A. S. paaiškino teismo posėdžio metu. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinime nurodomi teiginiai, jog jis bandė susisiekti su apgadinto automobilio savininku, paliko raštelį su savo duomenimis, vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės, kadangi prie automobilio valytuvo rastas ne jo, o anoniminio liudytojo raštelis. Iš byloje esančio liudytojo G. M. paaiškinimo (b. l. 6) matyti, kad vairuotojas, atsitrenkęs į kitą automobilį, sustojo, apsidairė salone, pažiūrėjo į apgadintą automobilį, iš automobilio neišlipo ir nuvažiavo. Jokio raštelio prie apgadinto automobilio nepaliko. Analogiškas aplinkybes liudytojas G. M. paaiškino teismo posėdžio metu bei papildomai paaiškino, kad nei iš karto po įvykio, nei praėjus apie pusei valandos po įvykio, kai į vietą buvo atvykę policijos pareigūnai, eismo įvykį padaręs asmuo nebuvo atėjęs ir joks lapelis su telefono numeriu nebuvo užkištas. Liudytojas A. R. patvirtino, kad jis, atėjęs prie automobilio, lapelio, kuriame būtų nurodytas kaltininko telefono numeris, nerado. Taigi byloje surinktų įrodymų visuma rodo, jog iš eismo įvykio vietos A. S. pasišalino žinodamas, kad sukėlė eismo įvykį ir neįvykdęs KET 222 punkte numatytos pareigos nedelsiant pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. A. S. nežinant kieno transporto priemonei padaryta žala bei nežinant ar jos savininkas yra kur nors netoliese, nebuvo jokių objektyvių kliūčių telefonu apie eismo įvykį pranešti policijai. Byloje esantys duomenys sudaro pagrindą išvadai, jog A. S., supratęs, kad sukėlė eismo įvykį, nesant turtinę žalą patyrusio asmens eismo įvykio vietoje, policijos nekvietė ir nesiėmė jokių veiksmų surasti apgadinto automobilio vairuotoją. Šios aplinkybės rodo, kad A. S. iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai ignoruodamas KET reikalavimus, taigi veikė tiesiogine tyčia. Nustačius, jog A. S. suprato sukėlęs eismo įvykį, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino neįvykdęs KET numatytų reikalavimų, konstatuotina, kad jis tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismas taip pat pažymi, kad A. S. teisę vairuoti transporto priemonę įgijo 2016 m. rugpjūčio 4 d. A. S. yra pradedantysis vairuotojas ir turėdamas itin rūpestingai laikytis pradedančiajam vairuotojui taikomų reikalavimų, taip pat ir atsargumo vairuojant, jis padarė itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. S. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę.

A. S. administracine tvarka nebaustas. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtinos administracinės nuobaudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalies, 130 straipsnio 1 dalies sankcijose.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 straipsniu, 30 straipsniu, 30² straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas

nutaria:

A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, skirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, skirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, mokėjimo paskirtis ROIK 16060679632.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.