- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-24
- Bylos Nr.
- N-444-1415-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 22 d. nutarties A. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Patrulių rinktinės pareigūnas 2007 m. liepos 27 d. surašė A. Z. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis 2007 m. liepos 27 d. apie 15 val. 00 min. Raudondvario pl., Kaune, vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemones atimta, nesilaikė kelio ženklo 301 „Įvažiuoti draudžiama“, tokiais savo veiksmais A. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 51 ir 59 punktų reikalavimus.
Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – ir Institucija) 2007 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalį ir 128 straipsnio 2 dalį A. Z. paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 1500 Lt bauda.
II.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Z. kreipėsi į administracinį teismą prašydamas panaikinti Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2007 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Jis nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 27 d. automobilio nevairavo, nes jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, į kelio ženklo „Įvažiuoti draudžiama“ galiojimo zoną neįvažiavo. Pareigūnų teiginiai, kad jis vairavo automobilį ir įvažiavo į ženklo „Įvažiuoti draudžiama“ galiojimo zoną yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad automobilį vairavo I. N. , jis pats sėdėjo ant automobilio galinės sėdynės, šalia vairuotojo sėdėjo jo močiutė N. B. . I. N. į degalinės teritoriją įvažiavo leidžiamoje vietoje.
III.
Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 22 d. nutartimi nutarė skundo netenkinti, Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2007 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, išanalizavęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus ir liudytojų parodymus, padarė išvadą, kad A. Z. vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemones atimta, nesilaikė kelio ženklo 301, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 51 ir 59 punktų reikalavimus bei padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus.
IV.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 22 d. nutartį ir bylą nutraukti.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neįvertino visų aplinkybių bei nesiėmė būtinų veiksmų galutinei, teisingai ir teisėtai teismo išvadai užtikrinti. Teigia, kad liudytojų policijos pareigūnų R. Mitkaus ir T. Kikučio parodymai kardinaliai skiriasi bei prieštarauja vienas kitam. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareigūnai nurodė, jog tarnybiniu automobiliu nedideliu atstumu važiavo iš paskos, tačiau nesiėmė automobilį sustabdyti iš karto. Teismo nutartis iš esmės remiasi tik pareigūnų teiginiais, kad jie matė A. Z. išlipantį iš automobilio, jokių kitų įrodymų nepateikta, o jei policijos pareigūnai nestabdė automobilio, vadinasi vairuotojo jie nesulaikė. Policijos pareigūnai nesurinko jokių A. Z. kaltę pagrindžiančių įrodymų. Jo parodymai byloje ir situacijos komentavimas yra logiškiausi, o policijos pareigūnų parodymai nelogiški ir nenuoseklūs. Liudytojai I. N. ir N. B. aiškiai ir nuosekliai paaiškino įvykių seką, tačiau teismas kai kuriuos smulkius faktus įvardino kaip šališkus ir melagingus. Taip pat atkreipia dėmesį, kad automobilis, kurį vairavo I. N. priklauso N. B., šis automobilis perdažytas ryškiai mėlyna ir geltona spalva, dalyvavo parodose, todėl mano, kad policijos pareigūnai žinojo šį automobilį. Taip pat nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, kuriuo jam skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, apskundė Europos Žmogaus Teisių Teismui, iš kurio gavo atsakymą, kad jo bylai priskirtas numeris ir byla prieš Lietuvą bus išnagrinėta kaip galima greičiau.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nuobauda paskirta teisingai ir pagrįstai, apelianto kaltė įrodyta, aplinkybių leidžiančių manyti, kad pareigūnai R. Mitkus ir T. Kikutis turėjo pagrindą nepagrįstai apkaltinti apeliantą nenustatyta. Neaišku, kodėl apeliantas aplinkybės, jog automobilio nevairavo, nenurodė administracinio teisės pažeidimo protokole. N. B. ir I. N. šių aplinkybių taip pat nenurodė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama su Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 22 d. nutartyje atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padaryta išvada, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė jam inkriminuotus ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje ir 128 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, o šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Todėl liudytojų parodymai yra leistina įrodinėjimo priemonė sprendžiant dėl nagrinėjamų administracinių teisės pažeidimų padarymo fakto.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. Z. ginčija, jog vairavo transporto priemonę bei nesilaikė kelio ženklo 301.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog 2007 m. liepos 27 d. apie 15 val. 00 min. Raudondvario pl., Kaune, transporto priemonę vairavo A. Z. , kai jam teisė vairuoti transporto priemones atimta, nesilaikė kelio ženklo 301 „Įvažiuoti draudžiama“. Tai, jog automobilį vairavo A. Z. patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, policijos pareigūnų paaiškinimai teisme. Šių asmenų teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai sutampa su policijos pareigūno įvykio dieną parašytu tarnybiniu pranešimu, jie yra nuoseklūs, liudytojai (policijos pareigūnai R. Mitkus ir T. Kikutis) detaliai ir įtikinamai nupasakojo įvykį, teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių šie asmenys galėtų sakyti netiesą, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šių liudytojų parodymais bei konstatavo, jog automobilį vairavo A. Z. . Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu apelianto argumentą, jog šių liudytojų parodymai kardinaliai skiriasi bei prieštarauja vienas kitam, kaip matyti iš bylos medžiagos, šie parodymai yra nuoseklūs ir sutampantys, juos atmesti ar jais abejoti nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija taip pat mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė liudytojų I. N. bei N. B. parodymais, nes pastaroji yra A. Z. močiutė, o I. N. jo pažįstamas, todėl šie asmenys gali būti suinteresuoti bylos baigtimi. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog šių asmenų parodymai, taip pat pačio administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymai ne visiškai nuoseklūs. Be to, pastebėtina ir tai, kad apelianto bei minėtų liudytojų pateikta versija, jog automobilį vairavo I. N. vertintina kritiškai ir dėl to, jog nei pažeidimo padarymo vietoje policijos pareigūnams, nei skunde pirmosios instancijos teismui apeliantas šios aplinkybės nenurodė, atsisakė paaiškinti dėl įvykio bei pasirašyti administracinio teisės pažeidimo protokole, šių aplinkybių policijos pareigūnams nenurodė ir liudytojai I. N. ir N. B.. Todėl ši jau teismo posėdžio metu pateikta apelianto versija laikytina pasirinktu gynybos būdu, siekiant išvengti atsakomybės.
Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, jog policijos pareigūnai jo nestabdė nors važiavo iš paskos. Kaip matyti iš policijos pareigūnų parodymų, jie pastebėjo automobilį ir jam pažeidus Kelių eismo taisykles, t.y. įvažiavus į degalinės teritoriją nesilaikant kelio ženklo 301 „Įvažiuoti draudžiama“, jie įvažiavo į degalinės teritoriją paskui automobilį, automobilio vairuotojas pats sustojo, todėl stabdyti automobilio nebebuvo reikalo ir vairuotojui išlipus vienas iš policijos pareigūnų paprašė dokumentų. Abejoti šiais policijos pareigūnų parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo. Taip pat nėra pagrindo manyti, jog policijos pareigūnai galėjo žinoti jo automobilį ir dėl šios priežasties stabdyti.
Apelianto argumentas, jog dėl teismo nutarties, kuria jam atimta teisė vairuoti transporto priemones jis kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą ir jo skundas buvo priimtas taip pat nesudaro pagrindo naikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 22 d. nutarties. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 1 dalis nustato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Faktas, jog asmuo pateikė skundą Europos Žmogaus Teisių Teismui neturi įtakos jam paskirtos administracinės nuobaudos vykdymui, kai nutartis, kuria nuobauda yra paskirta, yra galiojanti.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta teisėjų kolegija daro išvadą, jog byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad A. Z. padarė jam inkriminuotus ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje ir 128 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl bylos aplinkybių. Apelianto veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį ir 128 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegijos nuomone, paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus. Kitų priežasčių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis ir institucijos nutarimas turėtų būti panaikinti ar pakeisti, teisėjų kolegija nenustatė.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. Z. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.