Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. K., gim. (duomenys neskelbtini) Anykščiuose, a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. Anykščių r., (duomenys neskelbtini) (gyvenamąją vietą deklaravęs Anykščių r. (duomenys neskelbtini), baigęs 11 klasių, nevedęs, Anykščių r. (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos moksleivis, teistas 2014-07-11 Anykščių r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėn., įpareigojant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti savo namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti mokslą pasirinktoje mokymosi įstaigoje ir per 3 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiam padarytą turtinę žalą, kaltinamas pagal LR baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį ir,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. K. 2014-08-03, apie 8.20 val., turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, atėjo į S. K. parduotuvę, esančią Anykščių rajone (duomenys neskelbtini) miestelyje , Anykščių g., ir, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, t. y. grasindamas rankoje laikomu peiliu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti pardavėjos R. S. sveikatą, reikalavo atiduoti kasos aparate buvusius pinigus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes kasos aparate nebuvo pinigų kupiūromis.

Kaltinamasis G. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad šių metų vasarą jis , neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį ir du kartus pakliuvo policijos pareigūnams. Jam paskirtos baudos ir jis , neturėdamas už ką jas susimokėti , sugalvojo apiplėšti (duomenys neskelbtini) kaime esančią parduotuvę. Tam ruošėsi. Prieš dvi dienas apsivilko kareiviškas kelnes, pasigamino kaukę, apsivilko juodą odinę striukę ir pats save su telefonu nufotografavo. Nuotraukas įdėjo ir į savo kompiuterį. Nufotografavo ir du peilius, su kuriais planavo atlikti užpuolimą. Taip pasiruošęs, jos tą dieną iš pat ryto , apsirengęs kareiviškomis kelnėmis, juoda striuke , turėdamas kaukę ir didelį peilį , atėjo prie parduotuvės. Parduotuvė dar nedirbo. Matė kaip atvažiavo pardavėja. Prieš tai , autobusų stotelėje peiliu susipjaustė kairės rankos riešą ir krauju ištepė peilio ašmenis, kad atrodytų baisiau . Laikydamas rankoje kruviną peilį , ant veido užsidėjęs pasidarytą kaukę, įėjo į parduotuvę ir pareikalavo, kad pardavėja atidarytų kasos aparatą. Pardavėja labai išsigando, pradėjo šaukti, drebėjo. Norėdamas ją dar labiau išgąsdinti, rodydamas kruviną peilį pasakė, kad jau yra nužudęs žmogų ir gali tai padaryti vėl. Pardavėja liepė jam pačiam atsidaryti kasą. Jis maigė mygtukus, tačiau jam nepavyko kasos atidaryti. Tuomet kasą atidarė pardavėja. Kasoje pamatė tik metalines monetas ir jų neėmė. Supratęs, jog daro didelę nesąmonę, jis iš parduotuvės išėjo. Miškelyje persivilko kitais rūbais. Rūbus , batus, kaukę paliko miške, o peilį išmetė į pelkę. Teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog nusikaltimo atsisakė pats savanoriškai, niekas jam nekliudė paimti iš kasos ten buvusius pinigus. Gailisi dėl padaryto, pasižada ateityje dorai gyventi, baigti mokslus . Šiam nusikaltimui pastūmėjo jo mėgstamas festivalis „Velnio akmuo, kuris vyksta Anykščiuose ne pirmus metus. Ten rodomi blogi dalykai ir jis tai suprato tik dabar , pabuvęs suimtas.

Motyvuojamoji dalis

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis G. K. patvirtino apklausos metu duotus parodymus dėl pasikėsinimo apiplėšti panaudojant peilį ir parodė kaip tai atliko. (b. l. 60-63).

N. R. S. parodė, kad tą dieną , ji iš ryto atvažiavo į parduotuvę (duomenys neskelbtini) miestelyje, kur ji dirba pardavėja. Spėjo aptarnauti kelis pirkėjus, motiną ir, kai parduotuvėje nieko nebuvo, į ją įsiveržė kaukėtas kruvinu peiliu ginkluotas, kaip dabar jau žino, G. K.. Grasindamas peiliu jis pareikalavo atiduoti pinigus. Ji labai išsigando, pradėjo rėkti iš streso ir liepė jam pačiam atsidaryti kasą. Kai jam nepavyko atidaryti kasos, ji bijodama, jog jis jos nesužalotų, jam liepė pasitraukti toliau, kad ji galėtų kasą atidaryti. Ji atidarė kasos stalčių ir ten buvo tik metalinės monetos apie 70-100 litų. Tai pamatęs G. K. iš parduotuvės išėjo. Dėl užpuolimo ji patyrė didelį stresą, jai prireikė medikų pagalbos , vartojo vaistus. Tuo metu ji pateikė ieškinį dėl neturtinės žalos. Prašė priteisti 8000 litų. Šiuo metu tokio prašymo nebepalaiko, nes žino, jog jis negalės atlyginti tokios žalos . Prašė atlyginti už pirktus vaistus apie 200 litų. Padarius pertrauką, nukentėjusioji pareiškė, jog jai padarytą žalą atlygino ir ji pareikšto ieškinio atsisako.

L. M. G. parodė, jo ji yra G. K. mokytoja. Ji tvirtino, jog gerai pažįsta G. K.. Jis nelinkęs nusikalsti ir skiriasi nuo kitų mokinių. Jis yra tikras patriotas, domisi istorija , labai iniciatyvus, dalyvauja bendruomenės gyvenime. Prašė neskirti jam griežtos bausmės, nes jis to nenusipelnė. Jis niekada nesiskundė kas vyksta jo šeimoje, tačiau iš kitų yra žinoma, jog motina su juo elgėsi neatsakingai. Ji nežino ir nesupranta dėl kokių priežasčių ji šią vasarą padarė tokius dalykus. Bendruomenė tuo labai susirūpinusi ir pasirūpino jo gynyba.

Analogiškus parodymus davė ir liudytojai J. P. ir R. M..

Iš byloje esančio 2014-08-03 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti , kad apžiūrint įvykio vietą – parduotuvę, esančią Anykščių rajone (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) ir greta esantį mišką , miške rastas paslėptas maišelis su drabužiais, kiek tolėliau rasta kauke (b. l. 5-9).

Iš byloje esančio 2014-08-06 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietos apžiūros metu rastos ir paimtos kelnės, batai, kaukė, striukė, pirštinės, maišelis (b. l. 10-12).

Iš byloje esančio 2014-08-14 daiktų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusioji R. S. atpažino kelnes ir striukę kaip tuos drabužius, kuriais vilkėjo apiplėšti parduotuvę pasikėsinęs G. K. (b. l. 19-22).

Iš byloje esančio 2014-08-06 daiktų paėmimo protokolo matyti, jog paimtas G. K. personalinis kompiuteris ir telefonas (b. l. 29). 2014-08-08 jie apžiūrėti. Apžiūros metu , prietaisų atmintyje rastos išsaugotos nuotraukos, kuriuose G. K. nusifotografavo prieš nusikaltimą užsidėjęs ant veido kaukę ir laikydamas rankoje peilį (b. l. 30-36).

Teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo R. K. kaltė , jog jis, turėdamas tikslą užvaldyti pinigus, grasindamas peiliu, kėsinosi iš parduotuvės pagrobti pinigus, tačiau to nepadarė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes kasos aparate nebuvo pinigų kupiūromis, visiškai įrodyta. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį . Kaltinamasis G. K. savo kaltę nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisme pripažino visiškai. Davė aiškius ir nuoseklius parodymus kaip jis ruošėsi šio nusikaltimo padarymui, koks buvo jo tikslas ir kodėl jo nebaigė. Tik teisme kaltinamasis į gynėjo klausimus atsakė, jog jis savanoriškai atsisakė daryti nusikaltimą, kad jam to nusikaltimo pabaigti niekas nesutrukdė. Šios kaltinamojo teisme iškeltos versijos nepatvirtina jokie bylos duomenys. Priešingai paties kaltinamojo nuoseklūs parodymais, nukentėjusiosios nuoseklūs parodymai , byloje esančios nuotraukos iš kaltinamojo telefono, kompiuterio patvirtina, kad kaltinamasis iš anksto apžiūrėjo nusikaltimo vietą, kaip pats sako pasirinko kaimo parduotuvę, suplanavo būsimą veiką- pasirinko rūbus, pasidarė kaukę, pasirinko didelį peilį, kurį , prieš įeidamas į parduotuvę, sutepė savo krauju persipjovęs sau ranką. Taigi nusikalstama veika buvo ne atsitiktinė, o iš anksto parengta. Pradėjęs vykdyti nusikalstamą sumanymą, reikalaudamas pardavėjos atidaryti kasos stačių, kaltinamasis G. K. nukentėjusiajai grasino kruvinu peiliu. Kuomet labai išsigandusi pardavėja liepė jam pačiam atsidaryti kasos stalčių, kaltinamasis tą ir darė. Jam nepavykus, pardavėjai atidarius kasos stalčių ir pamačius, jog ten nėra pinigų kupiūromis, kaltinamasis iš parduotuvės pasišalino. Išėjęs iš parduotuvės, kaltinamasis miškelyje persirengė kitais, iš anksto pasiruoštais rūbais, išmėtė kaukę ir išmetė nusikaltimo įrankį – peilį į pelkę. Pinigų neradimas kasos stalčiuje buvo kliūtis neleidžianti pabaigti suplanuoto plėšimo. Kaip pats kaltinamasis G. K. parodė, jog tikslas buvo pagrobti pinigus, nes tuo metu jis nedirbo, jam buvo paskirtos baudos už vairavimą be teisių, viso 2000 litų, be to ankstesniu nuosprendžiu jis buvo įpareigotas atlyginti . Visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog kaltinamasis nusikalstamos veikos nebaigė dėl to, jog kasos stalčiuje nerado pinigų kupiūromis. Tai nelaikytina savanorišku atsisakymu LR baudžiamojo kodekso 23 straipsnio prasme.

G. K. padarė nusikalstamą veiką , laikomą sunkia, nusikalto per bausmės atlikimo laiką , todėl jam turėtų būti paskirta įstatymo sankcijoje numatyta vienintelė reali laisvės atėmimo bausmė. Tačiau, teismas įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančią medžiagą, liudytojų parodymus ,ano, jog yra pagrindas kaltinamojo atžvilgiu taikyti LR baudžiamojo kodekso 62 straipsnio nuostatas ir skirti kaltinamajam G. K. švelnesnę bausmę , nei numatyta LR baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalies ir 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Teismas, vadovaudamasis baudžiamojo kodekso 62 straipsniu, gali paskirti švelnesnę , negu įstatymo numatyta , bausmę tik nustatęs , kad byloje yra visos būtinos sąlygos, nurodytos baudžiamojo kodekso 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse. Baudžiamojo kodekso 62 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos būtinos sąlygos, kurioms esant teismas gali taikyti šio straipsnio nuostatas, tai: jeigu asmuo , padaręs nusikalstamą veiką, pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką , prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Šio straipsnio antros dalies išvardintos ir kitos sąlygos, kurioms esant teismas gali paskirti švelnesnę bausmę , negu įstatymo numatyta . Šios dalies 4 punktas numato sąlyga, kuriai esant teismas gali taikyti jo nuostatas, tai, kad veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką. Teismas, išnagrinėjęs šią bylą , mano, jog byloje yra nustatytos visos būtinos sąlygos, kurioms esant G. K. atžvilgiu yra pagrindas taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas , 2 dalies 4 punkto nuostatas, tai: nustatyta, jog G. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė aiškius ir nuoširdžius parodymus. Jo atsakomybę lengvina tai, jog prisipažįsta nusikaltęs ir gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo veika nutrūko pasikėsinant padaryti nusikaltimą, nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala teisminio nagrinėjimo metu buvo atlyginta. Jis charakterizuojamas labai gerai, yra moksleivis, baigęs 11 klasių ir šiuo metu jis galėtų baigti dvyliktą klasę . Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai mokytojai M. G. ir R. M. bei (duomenys neskelbtini) bendruomenės pirmininkė, prašė teismo neskirti kaltinamajam realios laisvės atėmimo bausmės, nes paskyrus kaltinamajam realią laisvės atėmimo bausmę būtų padaryta jam nepataisoma žala, prašė leisti jam toliau mokytis ir užbaigti dvylika klasių. Šie asmenys kaltinamąjį labai gerai charakterizavo , nurodė, jog jis augo su motina, kuri ne visuomet juo rūpinosi, rūpinosi neatsakingai, jog pats G. K. kabinosi į gyvenimą, mokėsi, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. LR baudžiamojo kodekso 54 straipsnio nuostatos , reglamentuojančios bausmės skyrimo pagrindus , skiriant bausmę teismą įpareigoja atsižvelgti į visas byloje nustatytas aplinkybes , įpareigoja atsižvelgti į tai, jog jei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, tai teismas , vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Visa tai įvertinus , teismas konstatuoja, jog yra visos būtinos sąlygos kaltinamojo G. K. atžvilgiu taikyti LR baudžiamojo kodekso 62 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 4 punkto nuostatas ir skirti jam švelnesnę bausmę – areštą .

N. R. S. atsisakė byloje pareikšto ieškinio, todėl procesas dėl jos ieškinio nutrauktinas.

Daiktiniai įrodymai- G. K. drabužiai, batai, pirštinės, kaukė, su kuriais pasikėsino padaryti nusikaltimą - sunaikintini. Kompaktinis diskas su nuotraukomis paliktinas saugoti prie bylos.

Teismui išėjus rašyti teismo nuosprendžio per teismo raštinę buvo gautas advokato D.Karvelio dokumentai dėl teisinės pagalbos išlaidų. Kaip matyti advokatas D.Karvelis ikiteisminio tyrimo metu gynė kaltinamąjį G. K. ir išlaidos pagal pateiktą pažymą sudaro 773,20Lt . LR (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatos numato, jog teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl gynėjo būtino dalyvavimo. Teismas, įvertinęs kaltinamojo turtinę padėtį, sprendžiam, jog nėra pagrindo priteisti iš kaltinamojo G. K. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

G. K. pripažinti kaltu pagal LR baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį ir pritaikius LR baudžiamojo kodekso 62 straipsnio 1 dalį , 2 dalį, jos 4 punktą paskirti jam bausmę- areštą dviems mėnesiams.

Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, paskirtą bausmę subendrinti su 2014-07- 11 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme , iš dalies jas sudedant ir paskirti G. K. galutinę subendrintą bausmę areštą trims mėnesiams.

Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis į bausmės laiką įskaityti laiką nuo 2014m. rugpjūčio 3d. iki 2014 m. lapkričio 5 d., kada jis buvo sulaikytas LR (duomenys neskelbtini) straipsnio tvarka ir suimtas ir laikyti G. K. atlikusiu bausmę.

G. K. iš suėmimo paleisti teismo posėdžių salėje.

Procesą dėl R. S. ieškinio nutraukti.

Daiktinius įrodymus- G. K. drabužius, batus, kaukę, pirštines , įsiteisėjus teismo nuosprendžiui , sunaikinti. Kompaktinį diską su nuotraukomis palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nepriteisti iš G. K. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per 20d. gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą .