- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-10-14
- Bylos Nr.
- 1-1520-917/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-03148-16-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Nukentėjusysis
- G. M.
- Kaltinamasis
- E. Š.
- Kategorijos
- 1.1.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
nukentėjusiajam G. M., nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą J. M., nukentėjusiojo atstovui A. Z., Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams Vygintui Aukštuoliui, Galinai Paciūnienei,
neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, 3 kurse, nevedęs, gyvena (duomenys neskelbtini) (arba (duomenys neskelbtini)), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis E. Š. nesunkiai sutrikdė sveikatą, o būtent: 2016 m. sausio 19 dieną apie 14.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) prie Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro pastato, nukentėjusiajam G. M. tyčia kumščiu sudavė 8 smūgius į galvos sritį, 3 smūgius į dešinį petį, bei spyrė į galvos sritį, tačiau nukentėjusiajam G. M. užsidengus rankomis galvą, įspyrė į kairę ranką bei vieną kartą spyrė į kairę šlaunį, tokiais veiksmais padarydamas G. M. pakaušio srities sumušimą minkštųjų audinių patinimu dešinio peties srities, dešinio žasto išorinio paviršiaus, kairės šlaunies apatinės dalies vidinio paviršiaus sumušimus su poodinėmis ir gilesnių minkštųjų audinių kraujosruvomis, kairės plaštakos sumušimą su poodine ir gilesnių minkštųjų audinių kraujosruva bei II delnakaulio lūžiu, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Teisme apklausiamas kaltinamasis E. Š. pripažino savo kaltę pilnai ir parodė, kad iš esmės su kaltinamuoju aktu sutinka, jo neginčija. Prokurorės nurodytos aplinkybės yra teisingos. Brolis jam skundėsi, kad G. M. tyčiojasi, todėl užstojo brolį. Teisme pirmą kartą.
Teismas, vadovaujantis BPK 276 str., 253 str., balsu perskaitė kaltinamojo E. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis parodė, kad kaltę pilnai pripažįsta, jo brolis Ž. Š. gim. (duomenys neskelbtini) m. jam dažnai pasiguosdavo, kad Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro bendraklasis G. M. iš jo tyčiojasi, šaiposi, vadina „asilu, ožiu, duchu, verksniu“, taip pat žino, kad ir kitus bendraklasius skriaudė. 2016 m. sausio mėn. 19 d. jam paskambino brolis Ž. ir paprašė, kad jis atvažiuotų ir apgintų nuo G., tiksliai ką tuomet G. darė Ž. pasakyti negali. Atvažiavo prie Ž. mokyklos automobiliu BMW, mėlynos spalvos, valstybinių numerių nežino, jį vairavo draugas V. B.. Jis pasikvietė į kiemą Ž., pasiaiškinti kas čia vyksta ir atėjęs Ž. pasakė, kad G. prie jo lenda, neleidžia mokytis, prasivardžiuoja, grasina po mokyklos susidoroti. Jis iš Ž. telefono paskambino G. ir pasakė, kad ateitu į lauką pasikalbėti. Bet šis atsakė į lauką neateis ir jie telefonu, atrodė, viską išsiaiškino, bei susitaikė (Ž. su G.). Po šio pokalbio jis išvažiavo su V. į namus. Praėjus apie 5 min., jam vėl paskambino Ž. ir pasakė, kad G. vėl grasina jam. Ž. girdėjo, kaip G. kalbėjo su bendraklasiais ir sakė, jog žino kur Ž. gyvena ir kad padegs jo „chatą“, kad pats yra „asilas“, nes Ž. nedavė į galvą. Tada jis (E.) atvažiavo atgal prie mokymo centro ir paskambino Ž., kad jis su G.išeitų į kiemą. Jie atėjo abu. Jis priėjo prie G. paklausė jo, kam čia grasina ir kieno „chata“ degs. G. jam sakė, kad jis taip nesakė, tada jam sudavė du smūgius rankomis ir vieną spyrė koja. Po to jam pasakė bėk iš čia ir jis nubėgo. Jis su broliu atsisveikino ir nuvažiavo namo. Dar davė Ž. balionėlį ašarinių dujų, kad apsisaugotu nuo G.. Atvažiavo V. automobiliu, daugiau, be V. , nieko nebuvo. Nežino kodėl yra sakoma, kad buvo du automobiliai. Po šio įvykio G. toliau tyčiojosi iš jo brolio, apie savaitę dar jį vadino „ožiu“. (b.l. 83-85).
Motyvuojamoji dalis
Šiuos parodymus teisme kaltinamasis pilnai patvirtino. Papildomai E. Š. paaiškino, kad sutinka su byloje esančia specialisto išvada, galėjo dėl buvusio susijaudinimo įvykio metu tiksliai nesuskaičiuoti visų suduotų smūgių. Prieš posėdį nukentėjusiojo atsiprašė ir su juo susitaikė. Naujų nusikalstamų veikų daryti nežada. Su nukentėjusiuoju ir jo motina sutarė dėl žalos atlyginimo dalimis per kelis mėnesius. Nedirba, bet eis įsidarbinti, materialiai padeda ir išlaiko tėvai. Dėl įvykio gailisi.
Kaltinamajam E. Š. pilnai pripažinus savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, proceso dalyviai, privalomai nurodyti BPK 273 str. 1 d. sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).
Be E. Š. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:
- 2016-01-27 nukentėjusiojo G. M. parodymais nustatyta, kad nuo 2015 m. rugsėjo mėn. pradėjo mokytis Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centre 9-oje klasėje. 2016 sausio 19 d. per istorijos pamoką, tarp A. G. ir Ž. Š. kilo konfliktas. A., sulankstęs popierių, metė į Ž.. Tada tarp jų kilo žodinis konfliktas, jie vienas kitą pradėjo gąsdinti, sakė, kad pasikvies draugus. Tada Ž. išėjo iš pamokos rankose „maigydamas“ telefoną. Eidamas iš klasės jis (G.) pradėjo juoktis, tada Ž. pasakė: nesijuok nes ir tau tas pats bus. Ž. daugiau į pamokas negrįžo. Dar tą dieną, likus dviem pamokoms, per langą pamatė prie paradinių durų 9 asmenis, jie buriavosi prie mokyklos, suprato, kad jie kažko laukia. Ž. tuo metu buvo mokykloje ir pasakė, kad jis su A. išeitu į lauką pakalbėti. Jie suprato, kad kažkas negerai, todėl į lauką nėjo. Per muzikos pamoką, kuri buvo priešpaskutinė Ž. sugrįžo ir bandė juos toliau su A. įkalbėti, kad eitu į lauką ir pradėjo grasinti, kad juos sumuš išsiveš į mišką, suspardys. Kas tai padarys, jis neminėjo. Jis Ž. atsakė, kad jam irgi bus blogai, „degs tavo chata“, buvo labai įpykęs ir pasakė, kad nueis pakalbėti. A. pasakė, kad bėgtu pro kitą pusę iš mokymo centro. A. išėjo namo, o jis per pertrauką išėjo į lauką. Ž. ėjo kartu su juo. Jie nuėjo už mokyklos kampo, ten buvo du automobiliai, viso buvo 9 žmonės su Ž. 10. Jie buvo visi vyresni, maždaug 19-20 metų, tarp jų buvo Ž. Š. brolis, tai sužinojo iš draugų, be to jis buvo panašus į Ž. Š.. Ž. brolis jo paklausė: ar jo „chata degs“? kažkas iš ten buvusių padavė Ž. broliui žiebtuvėlį ir tada jis sudavė jam kumščiu apie 8 smūgius į galvos sritį, 3 smūgius į dešinį petį . Po to spyrė į galvos sritį, bet jis rankomis dengėsi galvą todėl jam pataikė į kairę ranką, dar vieną kartą spyrė į kairę šlaunį. Jį mušė tik Ž. brolis, kiti aplinkui tik stovėjo žiūrėjo ir juokėsi. Jį primušęs Ž. brolis pasakė, „bėk“ ir jis taip padarė. Jis grįžo į paskutinę pamoką, klasiokai matė, kad jis sumuštas, bet jis jiems pasakė, kad tai nesvarbu. Po pamokų grįžo į namus. Kitą dieną 2016-01-20 atėjus į mokyklą jo klasės auklėtoja pastebėjo, kad ranka ištinusi, tada socialinis darbuotojas A. R. nuvežė jį į Kauno klinikų traumatologinį punktą. Ten, peršvietus ranką, nustatė plaštakos lūžį. Po to kreipėsi į TMI. Šiuo metu su Ž. nebendrauja. Šis konfliktas tarp jo ir Ž. ne pirmas, buvo ir anksčiau, tik pasistumdydavo. Vienas iš minėtų automobilių buvo raudonas BMW, o kito negali nurodyti nei markės, nei spalvos, valstybinių numerių nežino.( b.l. 57-58,);
- 2016-02-17 liudytojo Ž. Š. parodymais nustatyta, kad 2016 m. tiksliai dienos pasakyti negali, per ekonomikos (pirmą) pamoką, jo bendraklasis G. M., pradėjo prie jo lįsti, smaugė, tyčiojosi iš jo, vadino „bomžu“. Sakė, kad jis rūbus traukia iš nakvynės prieglaudos, nakvynės namų. Jis į G. nekreipė dėmesio, nes šis taip jį vadino ne pirmą kartą. G. vis lindo prie jo, neleido rašyti, sakė sutryps jam galvą, jeigu toliau rašys. Ekonomikos mokytoja tuo metu buvo pagalbiniame kambarėlyje ir nematė kas vyko klasėje. G. toliau prie jo kabinėjosi ir per istorijos (ketvirtą) pamoką. Priėjęs jam spjovė į knygą, tada jis jau neiškentęs G. pasiuntė „eiti namo“, pavadino necenzūriniu žodžiu „pyderu“. Jam sėdint prie stalo G. jį pastūmė. Jis nieko nedarė toliau sėdėjo, tada G. pradėjo jam trankyti su knyga per galvą. Pamokoje buvo istorijos mokytojas, bet jis nieko nedarė, vedė toliau pamoką, jam atrodė, kad mokytojas bijojo G.. Pasibaigus pamokai, jis paskambino broliui E. Š., jam 19 metų, ir pasakė, kad G. lenda prie jo, kad jį stumdė. Brolis atvažiavo pas jį į mokyklą, prieš muzikos pamoką. Per pertrauką, brolis paprašė, kad G. ateitu pasikalbėti. Tada G. pradėjo jo (Ž.) atsiprašinėti, sakė, kad jį (Ž.) gins, kad jam padės. Jis E. pasakė, kad G. jo atsiprašė, tada brolis išvažiavo. Broliui išvažiavus atėjo G. ir vėl pradėjo iš jo tyčiotis, vadino, ne tik jį, įvairiais žodžiais, „mižniumi“ , bet ir jo brolį. Dar grasino, kad padegs jo namus. Tada jis vėl paskambino broliui ir pasakė, kad G. vėl grasina. Brolis vėl atvažiavo ir paprašė, kad G. ateitu pasikalbėti. Jis kartu su G. išėjo į lauką, prie valgyklos, tiksliau, nuošaliau nuo mokyklos. Brolis G. paklausė kieno namai degs. Tarp brolio ir G. kilo žodinis konfliktas ir to konflikto metu E. spyrė G., o G. norėdamas užsidengti galvą, pakėlė ranką ir tada E. pataikė jam į ranką. Dar sudavė kelis smūgius į kūną, ir brolis liepė G. bėgti į mokyklą. G. grįžo į pamoką, jis irgi grįžo paskui. Brolis buvo atvažiavęs vienas, tiksliau jį atvežė jo draugas V., pavardės nežino, BMW automobiliu (mėlynos spalvos), valstybinių numerių nežino. Jie buvo dviese, antro automobilio nebuvo. Po šio įvykio su G. daugiau nebendrauja. ( b.l. 28-30);
- 2016-02-17 liudytojo A. G. parodymais nustatyta, kad nuo 2015 m. spalio mėn. pradėjo mokytis Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centre 9-oje klasėje. 2016 sausio mėn. tikslios dienos neprisimena, per istorijos pamoką, tarp jo ir Ž. Š. kilo konfliktas. Jis metė į Ž. popierių, o Ž. į jį metė knygą. Jie tarpusavyje apsižodžiavo, tada Ž. nuėjo paskambinti savo broliui, nes jis kažko išsigando. Po pamokos atvažiavo jo brolis. Matė pro langą, kad atvažiavo du automobiliai, buvo apie 10 žmonių, pačio Ž. brolio nematė. Tada jį kvietė pakalbėti Ž. brolis paskambinęs telefonu, grasino nuvežti į mišką, todėl jis išsigando ir nėjo kalbėtis. G. pradėjo juoktis, tai pamatęs Ž. paklausė šio: gal tu nori eiti? G. atsakė, taip noriu. G. kartu su Ž. nuėjo į lauką. Nežino, kada jie išėjo, nes jau buvo išėjęs į namus pro kitas mokyklos duris, vengdamas susitikti su Ž. brolio draugais. Kas tarp jų vyko nematė, tik iš G. žino, kad jį sumušė Ž. brolis. G. su Ž. nebendrauja, pasitaiko dar kartais konfliktų. Viskas vyko per istorijos pamoką, kas vyko per ekonomikos pamoką jis nematė. Jaunuoliai, kurie buvo su Ž. broliu atvyko dviem automobiliais BMW, kokios spalvos neprisimena, valstybinių numerių nežino. (b.l. 34- 35);
- 2016-05-12 liudytojo J. P. parodymais nustatyta, kad nuo 2015 m. rugsėjo mėn. pradėjo mokytis Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centre 9-oje klasėje. 2016 sausio mėn. dienos tiksliai neprisimena, per vieną iš pamokų, irgi neprisimena per kokią pamoką, tarp G. ir Ž. kilo konfliktas. Vienas su kitu apsižodžiavo, ką jie sakė neprisimena. G. sudavė ranka du smūgius per galvą Ž., Ž. atsistojo ir bandė išeiti klasės. Kiek žino jis paskambino tėvams, o vėliau, gal po kelių dienų, G. Ž. pradėjo grasinti, kad padegs jo namus. Tada jis, atrodė, paskambino broliui ir vėliau Ž., bei G. išėjo iš klasės, iš mokyklos ribų. Kur jie eina, nesakė. Kas vyko toliau, ne klasės ribose, jis nieko nematė. Į klasę grižus jiems abiems, G. pasiskundė, kad jo ranka sulaužyta, jis sakė, kad atvažiavo Ž. brolis ir jį sumušė. Ž. nieko neaiškino. G. ir jam (J.) grasino, kad jį padegs, taip norėjo pasirodyti prieš klasę. (b.l. 43-44);
- 2016-05-12 liudytojo E. L. parodymais nustatyta, kad nuo 2016 m. sausio mėn. 4 dienos, pradėjo mokytis Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centre 9-oje klasėje. 2016 sausio mėn. dienos neprisimena ir per kurią pamoką taip pat, tarp A. ir Ž. kilo konfliktas. Ž. kažką metė į A., A. jam atrodo metė kažką atgal Ž., galėjo mesti sąsiuvinį. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Ką jie vienas ant kito sakė jis negirdėjo. Per kitą pamoką Ž. paskambino savo broliui ir jis girdėjo, kaip Ž. broliui pasakė „atvažiuok“. Ž. pamokoje laukė savo brolio ir žino, kad atvažiavus Ž. broliui, G. nuėjo pasikalbėti su šiuo, iš mokyklos pastato. Jis nuėjo su klasioke G., pavardės nežino iki mokyklos tvoros, kur sutiko G. ir šis pasakė, kad geriau ten, t. y. už mokyklos, jie neiti. Tada jie su G. nuėjo į kavinę. Pamatė, kad už mokyklos stovėjo būrelis žmonių, apie 6-7 vaikinai, pilnamečiai. Automobilį matė vieną, BMW sidabrinės spalvos, valstybinių numerių nežino. Iš kavinės jie su G. grįžo į pamoką. Į pamoką grįžo ir G., kuris prasėdėjo pamoką nulenkęs galvą. Kas vyko lauke, G. nepasakojo. Apie tai, kad jis buvo sumuštas sužinojo tik kitą dieną, kai jis atėjo į mokyklą. (b.l 39-40);
- 2016-04-15 liudytojo V. B. parodymais nustatyta, kad jis turi automobilį (duomenys neskelbtini) valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos. Automobilį turi nuo 2015 m., gruodžio mėn. 2016 m. sausio mėn. tiksliai dienos pasakyti negalėjo, jis kartu su E. Š. važinėjo jo automobiliu, kai E. paskambino brolis Ž. ir pasakė, kad prie jo „lenda“ bendraklasis, kurio vardo ir pavardės nežino. Kad Ž. užgaulioja ir iš jo šaiposi. E. jo paprašė, kad jį nuvežtu iki mokyklos, nes jam reikia pasikalbėti su Ž. bendraklasiu. Jiems atvažiavus prie mokyklos E. su Ž. bendraklasiu pasikalbėjo telefonu ir kaip suprato, jie susitaikė, todėl su E. išvažiavo. Jiems jau nuvažiavus nuo mokyklos, po kokių 5 min. E. vėl paskambino Ž. ir pasakė, kad bendraklasis grasina padegti namus. Tada jie grįžo atgal prie mokyklos. E. paskambino Ž. ir po kurio atėjo šis su savo bendraklasiu. Jie su E. išlipo iš automobilio. Jis liko stovėti prie automobilio, o E. nuėjo prie brolio ir jo bendraklasio. Girdėjo, kad jie aiškinosi, kas nori padegti namus ir tuo metu pamatė kaip E. sudavė du smūgius iš rankos ir vieną kartą spyrė, daugiau smūgių, kad suduotu E. nematė. Ir pasakė, kad G. bėgtu iš čia. Šis pabėgo, Ž. taip pat grįžo į mokyklą. Atvykę buvo tik jie dviese, jokių kitų pašalinių asmenų nebuvo, nebuvo ir kito automobilio BMW. Daugiau neturi ką pasakyti. (b.l. 48-50);
- 2016-03-05 nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą J. M. parodymais nustatyta, kad apie 2016-01-19, tikslaus laiko pasakyti negalėjo, jai paskambino sūnus, bei pasakė, kad jis yra išvežtas į gydymo įstaigą ir jam muštynių metu buvo sulaužyta ranka. Taip pat, kad tai padarė nepažystami asmenys ir jis tuo metu ginė draugą nuo jų, kurio ji nepažysta (žino, kad iš to paties mokymo centro). Dar pasakė, kad ranką skaudą ir ją sugipsavo. Taip pat, jog apie tai buvo pranešta policijai ir pareiškimą parašė mokymo centro socialinis darbuotojas. Daugiau nieko pasakyti negalėjo, nes nežinojo. (b.l. 54);
- 2016-01-20 liudytojo A. R. parodymais nustatyta, kad Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centre dirba socialiniu pedagogu ir jam G. papasakojo, jog 2016-01-19, mokyklos patalpose, pertraukos metu tarp mokinių A. ir Ž. įvyko konfliktas. Jie apsimėtė popieriniais rutuliukais. G. iš konflikto nusijuokė ir išeidamas iš klasės Ž. pasakė šiam, kad jam bus blogai, kaip ir A.. 2016-01-20 Ž. pykosi su kitais mokiniais ir pasakė G., kad šis išeitų į lauką pakalbėti, o A. pabėgo, nes išsigando. Kiti klasės mokiniai matė pro langą, kad buvo atvažiavę 2 BMW automobiliai (vienas tamsiai raudonos spalvos, kito nepamena), bei buvo apie 10 nepažystamų asmenų, vienas iš jų Ž. brolis. Šie buvo panašūs į narkomanus, bei iš kalėjimo paleistus žmones. Apie 14:00 val. G. išėjo savo noru pas juos pasikalbėti. Kai atėjo, jie pasakė: „dabar, pydere, tau pyzda“ ir visi puolė mušti. G. stovėjo, rankomis užsidengęs veidą, nematė kas jį mušė. Paskui kažkuris pasakė: „dabar, bėk, debile“ ir G. ramiai nuėjo į pamokas. Mokymo centro mokiniai nematė šių muštynių, nes tai vyko prie sporto salės, nuo mokyklos nesimato. Tiek jam papasakojo G.. Jis aiškinosi mokykloje apie šį įvykį, bei atvežė G. į traumatologinį punktą, taip pat dėl šio įvykio kreipėsi į policiją. (b.l. 27);
- 2016-01-20 A. R. pareiškimu nustatyta, kad užfiksuota pranešimas apie nusikalstamą veiką bei pirminiai jo parodymai.( b.l. 6);
- 2016-01-20 daiktų dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad A. R. pateikė VšĮ Kauno klinikinės ligoninės išrašo iš medicininių dokumentų kopiją, kurioje nurodyta, kad G. M. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) yra nustatytas kairės plaštakos II delnakaulio lūžis, bei paviršiniai sužalojimai, apimantys kitus kūno sričių derinius, dešinio peties, kairės šlaunies, galvos. (b.l. 12-13);
- 2016-01-20 apžiūros protokolu nustatyta, kad užfiksuota įvykio vietos apžiūra, kuri yra Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro kiemas. Jame nurodyta, kad matomas 3-jų aukštų pastatas, kurio teritorija yra aptverta, galimai, metaline tvora. Ant jo pakabinta lentelė su užrašu „ Taikos per. 133“. Už kairės pastato pusės matosi apsnigta stovėjimo aikštelė, ji ištrypta, bet pėdsakų tinkamų identifikavimui nerasta. ( b.l. 7-9);
- VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G170/2016(02) nustatyta, kad G. M. konstatuota: pakaušio srities sumušimas su minkštųjų audinių patinimu, dešinio paties srities, dešinio žasto išorinio paviršiaus, kairės šlaunies apatinės dalies vidinio paviršiaus sumušimai su poodinėmis ir gilesnių minkštųjų audinių kraujosruvomis, kairės plaštakos sumušimas su poodine ir gilesnių minkštųjų audinių kraujosruva, bei II delnakaulio lūžiu. Tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Visi šie sužalojimai padaryti smūgiuojant kietais, bukais, riboto paviršiaus daiktais, tai galėjo būti ranka, koja ar panašių savybių daiktas. Pagal sužalojimų lokalizaciją, galima išskirti mažiausiai penkis smūgius, tačiau tikėtina, jog galėjo būti ženkliai daugiau. Sužalojimų visuma nebūdinga griuvimui. Visi sužalojimai yra padaryti vienu metu, švieži, iki vienos paros ir atitinka užduotyje nurodyta traumos laiką.( b.l. 62-63).
Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo.
Baudžiamojoje byloje ištyręs esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai dėl nusikalstamos veikos įvykdymo E. Š. pasitvirtino. Taigi, šioje byloje teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištyrus ir teismui įvertinus įrodymus, darytina išvada, jog kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje E. Š. nukentėjusiajam G. M. tyčia kumščiu sudavė 8 smūgius į galvos sritį, 3 smūgius į dešinį petį, bei spyrė į galvos sritį, tačiau nukentėjusiajam G. M. užsidengus rankomis galvą, įspyrė į kairę ranką bei vieną kartą spyrė į kairę šlaunį, tokiais veiksmais padarydamas G. M. pakaušio srities sumušimą minkštųjų audinių patinimu dešinio peties srities, dešinio žasto išorinio paviršiaus, kairės šlaunies apatinės dalies vidinio paviršiaus sumušimus su poodinėmis ir gilesnių minkštųjų audinių kraujosruvomis, kairės plaštakos sumušimą su poodine ir gilesnių minkštųjų audinių kraujosruva bei II delnakaulio lūžiu, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, kaip tai ir buvo nustatyta teismo med. specialisto išvadoje Nr. G170/2016(02) (b. l. 62-63). Kaltinamasis E. Š. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia - jis suvokė daromos pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, tai yra, jog suduodamas smūgius nukentėjusiajam G. M. daro pavojingą poveikį nukentėjusiojo organizmui, numatė, kad tokiu neteisėtu veiksmu gali sukelti jam bet kokį sveikatos sutrikdymą, taip pat ir nesunkų, ir to norėjo. Apibendrinus visa tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog kaltinamasis E. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d. ir jo padaryta nusikalstama veika yra kvalifikuota teisingai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.
Dėl civilinių ieškinių.
BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Ikiteisminio tyrimo metu Kauno teritorinės ligonių kasa (jų įgaliotas atstovas Evelina Džiovenytė) pareiškė civilinį ieškinį už pacientui G. M. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas iš PSDF biudžeto 62,26 eurus turtinei žalai atlyginti. (b.l 20-24). Kaltinamasis sutiko su šiuo civiliniu ieškiniu, pažadėjo jį atlyginti. Civilinis ieškovas palaikė ieškinį ir prašė nagrinėti jam nedalyvaujant. Ieškinio dydis pagrindžiamas byloje esančiais duomenimis, todėl dėl ieškinio dydžio ir pagrįstumo teismas neturi pagrindo abejoti. E. Š. pripažinus kaltu dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, ikiteisminio tyrimo metu nurodyta žala ir teisme palaikytas civilinis ieškinys 62,26 eur sumai yra pagrįstas ir tenkintinas pilnai (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.279 str. 1 d.).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo G. M. atstovas teisininkas A. Z. pareiškė civilinį ieškinį už 181,50 eurą už suteiktas teisines paslaugas ir 500 eurų neturtinei žalai atlyginti, viso 681,50 eurų, bei prašė priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki pilno sprendimo įvykdymo, remiantis LR CK 6.37 str., 6.210 str. 1d. ( b.l. 75-76, 79 ). Ieškinyje nurodoma, jog nukentėjęs dėl jam sukeltų daugybinių kūno sužalojimų buvo priverstas ilgai gydytis, kęsti skausmą ir nepatogumus. Taip nukentėjusiajam buvo sukeltas dvasinis sukrėtimas, kadangi kaltinamasis smurtinius veiksmus atliko matant tretiesiems asmenims. Dėl paminėtų aplinkybių visumos nukentėjęs prašo jo naudai priteisti civiliniame ieškinyje nurodomą žalos atlyginimą bei išlaidas už teisines paslaugas.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas teisininkas A. Z. nurodė, kad nukentėjęs su kaltinamuoju sutarė dėl civilinio ieškinio išmokėjimo dalimis nurodant, kad per pirmą mėnesį po nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamasis E. Š. nukentėjusiajam sumoka 181,50 eurų už teisinių paslaugų atlyginimą, o per paskesnius tris mėnesius sumoka 500 eur neturtinei žalai atlyginti. Atstovas pažymėjo, kad nukentėjusysis atsisako nuo procesinių palūkanų. Šią atstovo išsakytą nuomonę palaikė nukentėjęs G. M. ir jo atstovė pagal įstatymą J. M..
Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad E. Š. nusikalstamais veiksmais buvo nesunkai sutrikdyta nukentėjusiojo G. M. sveikata, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iš kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.
Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Teismo med. specialisto išvadoje Nr. G170/2016(02) nurodyta, kad G. M. konstatuota: pakaušio srities sumušimas su minkštųjų audinių patinimu, dešinio paties srities, dešinio žasto išorinio paviršiaus, kairės šlaunies apatinės dalies vidinio paviršiaus sumušimai su poodinėmis ir gilesnių minkštųjų audinių kraujosruvomis, kairės plaštakos sumušimas su poodine ir gilesnių minkštųjų audinių kraujosruva, bei II delnakaulio lūžiu. Tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Visi šie sužalojimai padaryti smūgiuojant kietais, bukais, riboto paviršiaus daiktais, tai galėjo būti ranka, koja ar panašių savybių daiktas. Pagal sužalojimų lokalizaciją, galima išskirti mažiausiai penkis smūgius, tačiau tikėtina, jog galėjo būti ženkliai daugiau. Sužalojimų visuma nebūdinga griuvimui. Visi sužalojimai yra padaryti vienu metu, švieži, iki vienos paros ir atitinka užduotyje nurodyta traumos laiką.( b.l. 62-63). Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjęs patyrė didelius fizinius skausmus, taip pat dvasinius išgyvenimus. Akivaizdu, jog dėl patirtų kūno sužalojimų nukentėjusiajam buvo apribotos judėjimo galimybės, nukentėjusiojo gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo pablogėjusi dėl skausmų.
Iš kitos pusės teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2010, 2K-280/2014), esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje 3K-3-263/2007), todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nusikalstama veika nesunkiai sutrikdžius sveikatą, priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai svyruoja nuo 2 000 Lt, t.y. 579,24 EUR, iki 20 000 Lt, t.y. 5792,40 EUR (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-557/2010, 2K-420/2010; 2K-325/2010, 2K-463/2009, 2K-29/2011).
Bylos duomenimis, kaltinamasis nuo pat tyrimo pradžios kaltę pripažino, dėl įvykio gailėjosi. Jis yra jauno amžiaus, mokinasi, savo pajamų ar kito turto neturi, turi pastovią gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į virš išdėstytų aplinkybių visumą, bei vertinat kaltinamojo amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatą, darbo neturėjimą (moksleivis), nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiojo sveikatai ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, neturtinė žala priteistina pilnai, t.y. 500 eurų. Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, kaltinamojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.
E. Š. pripažinus kaltu, nukentėjusiojo turėtos išlaidos dėl atstovo teiktų teisinių paslaugų iš kaltinamojo yra priteistinos pilnai 181,50 eur sumai (BPK 106 str. 2 d.).
Dėl BK 38 straipsnio taikymo.
BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:
2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir
3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir
4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.
Kaltinamasis E. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiuoju susitaikė, sudarė žalos atlyginimo susitarimą. E. Š. neteistas (b.l. 88), administracine tvarka nebaustas (b.l. 89), į gydymo įstaigų psichiatrinę bei narkologinę įskaitas neįrašytas. (b.l. 95, 93). Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), jis dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, pažadėjo nebenusikalsti. Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Anksčiau jis nėra buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 str. 1 d. jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu – G. M. ir nukentėjusiojo atstove pagal įstatymą J. M., baudžiamąją bylą nutraukiant.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, nuosprendžiui įsiteisėjus – E. Š. naikintina.
Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD su įrašyta E. L. ir J. P. apklausa, prisegta prie bylos Nr. 01-1-03148-16. (b.l. 101), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 109 str., 115 str., 272 str., 273 str., 276 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str.,
nusprendžia:
E. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu G. M. ir nukentėjusiojo atstove pagal įstatymą J. M., ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir civilinio ieškovo naudai iš E. Š. priteisti 62,26 eurus (šešiasdešimt du eurus 26 cnt.) turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo G. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, atmesti prašymą dėl procesinių palūkanų priteisino, o kitoje dalyje - dėl teisinių išlaidų priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo - tenkinti.
Patvirtinti tarp E. Š. ir nukentėjusiojo G. M. bei nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą J. M. sutartą civilinio ieškinio atlyginimą šiomis sąlygomis:
- E. Š. įsipareigoja per pirmą mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti nukentėjusiajam G. M. ir nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą J. M. 181,50 eurų (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą 50 cnt.) už teisinių paslaugų atlyginimą;
- per paskesnius (sekančius) tris mėnesius E. Š. įsipareigoja nukentėjusiajam G. M. ir nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą J. M. sumokėti 500 eurų (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
E. Š. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD su įrašyta E. L. ir J. P. apklausa, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Išaiškinti E. Š., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu E. Š. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti E. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti E. Š., jog jeigu jis be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.