Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. Č. skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 8 d. nuosprendžio, kuriuo

Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 metams 10 mėnesių;

Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2, 5 d. 2 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 10 mėnesių. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Priteista iš T. Č. 9098,86 Lt turtinės, 2500 Lt proceso išlaidų, 25000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiosios K. P. naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. Č. nuteistas už tai, kad 2006 m. liepos 4 d. apie 24 val., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojo fizinį smurtą, tai yra sudavė kumščiu ne mažiau 4 kartus K. P. į veido sritį, užgulė ją visu savo kūnu, taip atėmęs galimybę jai priešintis, lytiškai santykiavo su K. P. prieš jo valią, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kieme, panaudojo fizinį smurtą, tai yra sudavė kumščiu K. P. į veido sritį ne mažiau 3 kartus, užgulė ją visu kūnu, taip atėmęs galimybę jai priešintis, lytiškai santykiavo su K. P. prieš jos valią, dėl ko nukentėjusiajai K. P. padarė kairiosios akiduobės apatinės sienelės lūžį su poakiduobinio nervo pakenkimu, viršutinio žandikaulio dešinės pusės 1 danties ir kairės pusės 1 bei 2 dantų išmušimas, muštines žaizdas ir pogleivines kraujosruvas abiejų lūpų vidiniuose paviršiuose, poodines kraujosruvas abiejose pakaušio pusėse, kairės akies vokuose, abiejuose žastuose, abiejų pečių priekiniuose paviršiuose, nugaroje odos nubrozdinimus kairėje nugaros pusėje ir dešiniame dilbyje.

T. Č. nuteistas už tai, kad 2005 m. rugpjūčio 13 d. apie 20.30 val. prie parduotuvės „Pigiau grybo“, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, maršrutiniame autobuse Nr. 14, viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sukėlė fizinį skausmą, tai yra tyčia, iš chuliganiškų paskatų smogė minėtame autobuse sėdinčiam R. S. į nosį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Nukentėjusiajam apie įvykį pranešus autobuso vairuotojui, T. Č. , viešoje vietoje, elgdamasis įžūliai ir sutrikdymas visuomenės rimtį bei tvarką, sugriebė R. S. už striukės, tampė ją, bei ne mažiau dviejų kartų smūgiavo nukentėjusiajam į veidą, tačiau pastarasis rankomis apsigynė nuo smūgių.

Apeliaciniu skundu nuteistasis T. Č. prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendį ir jį išteisinti dėl nusikaltimo, numatyto BK 149 str. 1 d. padarymo. Skunde nurodo, kad su K. P. susitiko restorane, kur išgėrė. Po to lydėjo ją į namus. Įėjus į namo laiptinę, kur gyveno K. P. , nukentėjusioji pati atsisegė kelnių diržą, paskui K. P. įkando jam į petį, už ką jis nukentėjusiajai sudavė ir išbėgo iš laiptinės. Vėliau jis lauke norėjo K. P. atsiprašyti, tačiau netikėtai atsirado trys jaunuoliai, jis išsigando ir pabėgo. Apeliantas teigia, kad nukentėjusiosios nežagino ir net neketino to daryti, taip pat ekspertai nerado jo spermos. Nurodo, kad pripažįstą nukentėjusiosios sumušimą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusioji ir civilinė ieškovė nurodė, kad T. Č. ne tiktai ją sumušė ir sužalojo, sugadino jai sveikatą, bet ir pažeidė lytinę laisvę , prievartaudamas ir taip tenkindamas savo lytines aistras. Nurodė, kad savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek teisme patvirtino, tuose parodymuose aiškiai nurodė kaip buvo padarytas nusikaltimas, mano, kad teismas objektyviai vertino bylos įrodymus ir priėmė motyvuotą , teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį.

Nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras, nukentėjusiosios atstovas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, teisingai pripažino T. Č. kaltu, įvykdžius nusikaltimą, numatytą BK 149 str. 1 d. Pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos yra įtvirtintos BK 2 straipsnyje. Viena iš jų yra šio straipsnio 3 dalies nuostata, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Kaltė baudžiamojoje byloje yra vienas iš įrodinėjimo dalykų. Apkaltinamasis teismo nuosprendis yra teisingas, kai juo įrodyta objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio nusikalstamą veiką, kaltė, kuri yra bendrų nusikalstamos veikos požymių visuma. Tai yra asmens sąmonės ir valios ryšys su daroma pavojinga veika ir jos pasekmėmis, todėl asmuo negali būti pripažintas kaltu, neatsižvelgus į jo padarytą pavojingą veiką. Kaltė yra susijusi su objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmeta kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 8 d. nuosprendyje nurodyti motyvai, kuriais remdamasis teismas pripažino T. Č. kaltu, yra pagrįsti byloje esančiai įrodymais, išvados motyvuotos ir pagrįstos. Toks nuosprendis atitinka BPK 305 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Nors nuteistasis T. Č. bylos nagrinėjimo metu neigė savo kaltę, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, nusikaltimas yra akivaizdus, todėl nuteistasis pripažintas kaltu pagrįstai. Nuteistojo pateikta versija, kad jis tik sumušęs nukentėjusiąją K. P. , nes ji jam įkandusi, neatitinka byloje surinktų įrodymų. Nukentėjusioji K. P. viso bylos nagrinėjimo metu davė nuoseklius, išsamius parodymus, kuriuos patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t.1,b.l.21-24). Nukentėjusiosios parodymus taip pat patvirtina liudytoją J. Ž. , kuri nurodė, jog įvykio naktį pirmame laiptinės aukšte girdėjusi šaukiant. K. P. suduotų smūgių neginčija pats nuteistasis, o taip pat juos patvirtina ir specialisto išvada (t.2,b.l.45-46). Nuteistojo T. Č. versiją, jog jis sudavė nukentėjusiajai, nes ji įkando jam, paneigia byloje esantys daiktai, kurie buvo prijungti prie baudžiamosios bylos: suplėšytos apatinės kelnaitės, laiptinėje rastas diržas. Taip pat ir liudytojai V. Ž. , R. P. , A. Š. apklausų metu parodė, kad T. Č. iš laiptinės išbėgo pirmas, o moteris, buvusi laiptinėje buvo pusiau nuoga, movėsi kelnes, visa atrodė „išdraikyta“, laiptinėje mėtėsi kelnaitės, diržas, akiniai.

Taip pat neabejojama ir T. Č. kaltės dėl K. P. žaginimo veiksmų atlikimo namo kieme. Nuteistojo neteisėtus veiksmus patvirtino nukentėjusioji K. P. , liudytojai A. Š. , R. P. , V. Ž. , kurie parodė, kad namo lauke liudytojai matė ant žolės gulinčią nukentėjusiąją, o jai ant viršaus T. Č. , atliekantį lytinį aktą, kad nuteistajam T. Č. atsistojus nuo nukentėjusiosios , matėsi nuogi jo lytiniai organai. Nuteistasis pamatęs atbėgusius liudytojus, apsimovė kelnes ir pabėgo. Be to, byloje esanti specialisto išvada patvirtina, jog ant T. Č. trumpikių rasti biologiniai pėdsakai priklauso K. P. (t.2, b.l. 40-42).

Apeliantas savo apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jo nekaltumą įrodo tai, kad nerasta spermos, tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teisingai nurodyta, jog tai, kad tyrimo metu nebuvo rasta spermos, nepaneigia, jog T. Č. įvykdė išžaginimą, nes išžaginimo nusikaltimo sudėtis yra formali ir nėra siejama su išžaginimo veiksmų pabaigos. Išžaginimas yra baigtas nusikaltimas nuo lytinio santykiavimo pradžios, nepriklausomai ar kaltininkas pabaigė lytinį aktą.

Teisėjų kolegijos nuomone, paskirtos bausmės už padarytas nusikalstamas veikas atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ( BK 54 str.), bausmės paskirtį ( BK 41 str.) bei savo dydžiu nėra per griežtos. Bausmių subendrinimas vadovaujantis BK 63 str. atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Byloje nėra aplinkybių, duomenų apie aplinkybes, leidžiančias taikyti nuteistajam BK 62 str. ir skirti švelnesnę bausmę ar kitą bausmės rūšį už padarytas nusikalstamas veikas.

Nurodytos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai, visiškai įrodo T. Č. kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo, numatyto BK 149 str. 1 d., todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jo keisti, išteisinant nuteistąjį dėl išžaginimo, nuteisiant jį, kaip jis teigia apeliaciniame skunde, dėl nukentėjusiosios sumušimo, nes visi byloje duomenys, kurie buvo ištirti ir įvertinti apylinkės teisme, liudija apie tai, kad T. Č. savo veiksmais – smurtaudamas ketino nukentėjusiąją ne sumušti, o išžaginti. Išžaginimas, be kita ko, yra prievartiniai lytiniai santykiai panaudojant smurtą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sutinkamai su Lietuvos BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis patikrino baudžiamąją bylą, neviršydama nuteistojo T. Č. apeliacinio skundo ribų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.

Rezoliucinė dalis

n u taria:

nuteistojo T. Č. apeliacinį skundą atmesti.