Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamiems L. K. ir B. S. bei jų atstovei advokatei Gitanai Gudaitei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje:

L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 72 straipsnio 1 dalį;

B. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausta, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181³ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas kaltinant jį tuo, jog jis laikotarpiu nuo 2017 m. kovo17 d. 00.00 val. iki 2017 m. kovo 23 d. 00.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), sudrausmindamas mažamečius P. V. S., gimusį (duomenys neskelbtini) metais, A. S., gimusį (duomenys neskelbtini) metais, keletą kartų tampė juos pačiupęs už sprando ir (ar) apykaklės ir tokiu savo elgesiu neabejotinai sukėlė mažamečiams neigiamas emocijas, vaikai jautė fizinį ir psichologinį nepatogumą, tokie veiksmai prieštaravo vaiko interesams, buvo pažeista vaiko teisė į sveiką ir saugią aplinką.

B. S. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas kaltinant ją tuo, jog ji laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. 09.00 val. iki 2016 m. gruodžio 31 d., tiksliai nenustatytu laiku adresu (duomenys neskelbtini), drausmindama mažamečius vaikus P. V. S., gimusį (duomenys neskelbtini) metais, A. S., gimusį (duomenys neskelbtini) metais, keletą kartų tampė juos už sprando ir drabužių apykaklės, be to, drausmindama mažamečius vaikus bei S. S., gimusią (duomenys neskelbtini) metais, keletą kartų sudavė jiems per pakaušį (galvą), smūgiavo vaikams sulenktu pirštu (sprigtu) ir tokiu savo elgesiu mažamečiams vaikams sukėlė neigiamas emocijas, fizinį ir emocinį nepatogumą.

Teismo posėdžio metu L. K. parodė, kad jam pareikšti kaltinimai yra nesąmonė. Vaikai pas jį ir B. S. į namus atvažiuoja niekeno neverčiami. Jis bendrauja su vaikais, jais rūpinasi netgi daugiau, nei vaikų tėvas L. S.. Jei anūkai susibara, jo pareiga vaikus išskirti, kad jie vienas kito nesužalotų. B. vaikus drausmina balsu pakeldama toną. Buvo taip, kad A. su V. susipešė, o jis juos išskyrė, tačiau jokio skausmo vaikams nesukėlė. Vaikai buvo nuvesti į skirtingus kambarius, jiems buvo liepta nusiraminti ir apgalvoti savo poelgius. Parodo, kad kai vaikai atvažiuoja po bendravimo su tėvu jie būna irzlesni, kas labai matosi, o vaikai gali prifantazuoti bet ką. Mano, kad L. S. bando primokyti vaikus. Parodo, kad su L. S. jie kartu gyveno penkis metus, santykiai buvo geri. Yra pasakęs prieš L. S. kelis žodžius, todėl jis turi teisę ant jo pykti. Mano, kad L. S. tikslas „per teismus su triukšmu“ grįžti į „atsisakytą“ namą.

Teismo posėdžio metu B. S. parodė, kad nesutinka su jai pareikštais kaltinimais. Pati užaugimo tris vaikus ir turi septynis anūkus, vaikams atiduoda viską, ką turi geriausio. Anūkai ją myli, santykiai su anūkais geri. Apie savo gyvenimo draugą L. K. gali pasakyti tik pačius geriausius žodžius. Jos buvęs žentas L. S., kai dar gyveno kartu, buvo nusišalinęs nuo vaikų auklėjimo, mušdavo vaikus per užpakalį. Parodo, kad ji 2013 metais buvo patekusi į avariją, po ko jai yra sunku judėti. Dabar L. S. terorizuoja jų šeimą skųsdamas į įvairias institucijas ir taip traumuoja savo vaikus.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų atstovė prašė teismo nutraukti bylą L. K. ir B. S.. Atstovė pažymėjo, kad šis procesas yra dirbtinai inicijuotas vaikų tėvo L. S., kuris kerštauja vaikų motinos A. P. šeimai po santuokos nutraukimo, o teisme pagal L. S. ieškinį nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-888-783/2017, kurioje iš naujo sprendžiama dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo. Kadangi vaikai turi lakią vaizduotę ir yra linkę fantazuoti, skyrium gyvenantis tėvas L. S. gali lengvai jais manipuliuoti ir primokyti kalbėti apie neva L. K. ir B. S. netinkamą elgesį. Kadangi vaikai yra judrūs seneliams L. K. ir B. S. yra sudėtinga juos prižiūrėti, vaikus kartais tenka subarti ir sudrausminti, tačiau netgi fizinis vaikų atskyrimas nėra nukreiktas į fizinio skausmo jiems sukėlimą. Be to, B. S. po avarijos sunkiai juda, naudojasi ramentu, todėl net ir norėdama negalėtų pagauti vaikus ir prieš juos smurtauti. Atstovė pažymėjo, jog seneliai vaikus myli, vaikai pas juos važiuoja ir toliau po neva prieš juos naudoto smurto, kas rodo, kad vaikai ten jaučiasi saugūs ir mylimi.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. P. parodė, jog turi tris vaikus: S., V. ir A.. Vaikų seneliai yra L. K. ir B. S.. Su vaikų tėvu L. S. ji yra išsiskyrusi. Niekada negirdėjo iš savo vaikų, kad prieš juos seneliai vartotų smurtą. Seneliai labai myli vaikus, vaikai labai noriai važiuoja pas senelius, jais ten rūpinamasi. Dažniausiai ne visi trys vaikai važiuoja pas senelius, nes yra judrūs, dažniausiai važiuoja S. ir A., mažiausiai ten būna V.. 2016 metais nuo rugsėjo iki gruodžio vaikai daug laiko praleisdavo pas senelius, nes ji atidarė savo verslą ir būdavo darbe. Vaikai dieną būdavo mokymosi įstaigose, o po to veždavo juos pas senelius. Vaikai dažnai miegodavo pas senelius. Nebuvo taip, kad vaikai nenorėtų likti pas senelius, nes santykiai šilti, vaikai likdavo ten savo noru. S. gali apibūdinti, kad yra protinga, judri, kūrybiška, turi lakią vaizduotę, mėgsta piešti, gaminti, nemėgsta namų ruošos darbų, būna, kad S. meluoja, būna uždara, jei ko nenori daryti, maištauja. V. P. yra protingas vaikas, su vaizduote, jis yra hiperaktyvus vaikas, judrus, turi agresyvumo, greitai susinervina, supyksta, bet greitai ir atsileidžia. Kai supyksta muša ir ją, kanda, skriaudžia brolį, sesę. A. yra judrus, bet mažiau judrus kaip brolis, mėgsta piešti, meilus, šiltas. Parodo, jog vaikai su dideliu noru vaikai važiuoja pas senelius, nes L. K. labai užsiima su vaikais, moko dirbti, žaisti šachmatais, šaškėmis, vaikai niekada nėra skriaudžiami. Parodo, kad 2016 m. gruodžio 11 d. iš jos buvusio vyro L. S. tėvų grįžo dukra S., ir prasitarė, kad „reiks eiti pasiaiškinti, kad ją skriaudžia močiutė“. Po to atsirado jos buvusio vyro skundas. Parodo, jog po vaikų susitikimo su tėvu L. S. vaikai yra prigąsdinti ir primokinti. Po skyrybų buvo nustatyta vaikų bendravimo su tėvu tvarka, bet ši tvarka bus keičiama. Kovo mėnesį ji girdėjo, kaip L. S. kieme prie garažo teigė V., kad „tu pasakysi policijai, kad taip ir taip buvo“. Anksčiau, vaikai jai yra pasakoję, jog tėtis juos nusivežė prie kažkokio namo ir pasakė, kad čia gyvena mamos meilužis. Vaikai tiki tėčiu, nes tėtis autoritetas. Jis pasakė vaikams, kad „mama išvarė tėtį iš namų“. Nors su L. S. išsiskyrė bendru sutarimu, bet skyrybos vyko jos noru, todėl jis pyksta ant jos ir keršija visai šeimai. Gyvenant sodyboje, buvęs vyras nesirūpino buitimi, tokiu būdu atšalo santykiai, vyras neužsiimdavo vaikais, vyro gyvenimas buvo - darbas ir kompiuteriniai žaidimai, filmai. Vaikams pas senelius puikios sąlygos, jei močiutė sprigtuotų, vaikai pabėgtų ir ji nepavytų, nes ji sunkiai vaikšto su ramentais. Yra mačiusi, kaip senelis L. vaikus atplėšia, vaiką nuo vaiko, nes V. yra paėmęs peilį, žirkles, broliui nesaugu. Atitraukia delnais vaiką nuo vaiko, nes kitaip neįmanoma sudrausminti. Tėvas L. S. yra įteigęs vaikams, kad jie yra skriaudžiami, nors vaikai yra mylimi. Su vaikais vaikščiojo pas psichologę V. Š., buvo išduota psichologo išvada.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. J. parodė, kad yra L. K. ir B. S. šeimos draugas. Pas juos namuose lankosi dažnai, padeda ūkio darbuose, bendrauja, žaidžia su vaikais. Parodo, jog vaikus ir senelius sieja šiltas ir artimas ryšys, vaikai ten jaučiasi saugūs ir mylimi, seneliai su vaikais užsiima. Kai berniukai susipeša, tarp jų įsiterpia senelis L., o močiutė B. vaikus drausmina žodžius. Vaikai yra judrūs, linkę fantazuoti, tačiau iš vaikų nėra girdėjęs, kad jie būtų skriaudžiami. Iš vaikų yra girdėjęs, kad vaikams gaila tėčio. Vaikai sako, jog reikia klausyti tėvelio, pasakojo, kad tėtis neturėjo pinigų, pardavė televizorių, kad turėtų ką valgyti. L. S. pažįsta, mano, kad jis iš pykčio yra įteigęs vaikams, kad jie yra skriaudžiami. Kol L. S. dar gyveno pas K. yra matęs, kaip L. S., jei vaikas neklausydavo, suduodavo vaikui per užpakalį, bet pastabų, kad negalima mušti vaikų L. nesakė, atitinkamai institucijai nepranešė.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. A. parodė, jog yra B. S. marti. Su savo šeima lankosi 2-3 kartus per mėnesį pas uošvius. Tuo metu ten būna ir A. P. vaikai. Ir jos vaikų ir A. P. vaikų santykiai su seneliais geri. Vaikai yra vaikai, jie dūksta, nepasidalina, aiškinasi savo santykius, reikia sudrausminti, nes ypač vaikinai aktyvūs, seneliai vaikus drausmina žodžiu, jei neklausoma iš karto drausminimo žodžiu, pakartojama kartą, kitą, o tada pakeliamas balsas. Apie mušimą negali būti ir kalbos, būna, kad išskiriami, prašoma apsiraminti, atsiprašyti. Kuris iš senelių būna arčiau, tas ir drausmina. Kadangi močiutė dėl fizinės sveikatos, negali vaikų išskirti, nes tik vieną ranką, ji neturi galimybės išskirti rankomis vaikų. Senelis ir močiutė puikiai susitvarko su vaikais. Skyrybos sunkus procesas, L. S. gali neigiamai paveikti vaikus. Vaikai tapo uždaresni po skyrybų, pergyvena nuo to kas vyksta. Vaikai kūrybiški, mėgsta pafantazuoti.

Teismo posėdžio metu liudytojas L. S. parodė, kad B. S. buvusi uošvienė, o L. K. jos sugyventinis. Parodo, kad važiuojant į Kauną pas jo tėvus vaikai pasakė, kad B. S. vartoja smurtą. Kitą dieną sūnus V. pakartojo, kad jie trankomi į galvą pirštu, kad traukiami už apykaklės, tai buvo 2016-12-10, penktadienis. Pirmas pasakė V.. Sakė, kad sprigtu duoda į kaktą, tranko kumščiu į galvą ir tempia už apykaklės smaugiant. Kiti vaikai tą patį patvirtino. Suprato, kad tokie veiksmai atliekami visiems vaikams. Kitą dieną perklausė sūnų V., klausė ar neprisigalvoja, jis vėl tai patvirtino, tai ką pasakojo penktadienį. Sekmadienį pasikvietė pasikalbėti S., klausė ar V. neprisigalvoja, Salomėja patvirtino V. žodžius. Paklausė S. ar nepabijos pasakyti VTAS specialistui, S. sutiko, sutarė su ja, kad pirmadienį po pamokų važiuos į VTAS. Po pamokų nuvažiavus pas dukrą į mokyklą, dukra apsiverkė, pasakė, kad mama sakiusi, kad jei papasakos kam kitam, ji nebematys nei mamos, nei močiutės. Po to, jis nuvyko į VTAS ir raštu viską išdėstė specialistams. Vaikus apžiūrėjo, tačiau nei mėlynių, nei nubrozdinimų ant jų kūno nebuvo. Mano, kad vaikai neprisigalvojo, nes vaikai tą patį patvirtino Panevėžyje apklausiant psichologui. Parodo, jog 2016-08-09 išsiskyrė su A. P., po to su uošviene nebendrauja, pykčių jai neturi, nors gyvenant santuokoje jo santykiai su uošviene buvo blogi. Buvo konfliktas ir su švogeriu. Pykčio L. K. neturi. Jam irgi buvo keista, kai vaikai pasakė, kad seneliai juos skriaudžia, nutarė, kad tokį elgesį turi įvertinti tarnybos, todėl jis prieš kreipdamasis į institucijas nesikreipė į senelius. Jis parašė tik vieną skundą, po to jie parašė ant jo skundus VTAS, prokuratūrai, policijai, jo vadovybei, kurie skundai nepasitvirtino, tyrimai dėl jo buvo nutraukti ar net nepradėti.

Teismo posėdžio metu liudytoja V. Š. parodė, jog yra medicinos psichologė ir turi kabinetą, verčiasi privačia praktika. 2017 m. sausio 8 d. jai paskambino A. P. ir pasakė, kad nori atsivesti vaikus. Visi trys vaikai pas ją lankėsi iki gegužės mėnesio, po kelis kartus per mėnesį. S. turėjo daugiau apsilankymų, berniukai sirguliuodavo, lankėsi mažiau. Vaikai komunikabilūs, kontaktas iš karto buvo geras su vaikais. Vaikų psichoanalitinė raida atitinka jų amžių. S. mąstymas formuojasi, vaikams sunku suprasti pasekmių ryšį, numatyti priežastis kas turėjo įtakoti aplinkybes. Vaikai supranta puikiai, bet sulieti į visumą, jie dar nedaaugo. Vaikams išsigalvoti aplinkybes nesudėtinga, ypač berniukams, jie linkę fantazuoti, nes vaikai žiūri filmukus, klauso pasakų, vaikai turi polinkį į fantazavimą, kūrimą, tai natūralu. Natūralu, kad ir visi šie trys vaikai turi polinkį fantazuoti. Vykstant skyrybų procesui, vaikai išgirsta abiejų šalių nuomonę, išsakytas mintis, nesugeba integruoti informacijos, kai būna pasakoma, kad tai šeimos paslaptis, jie kitaip reaguoja. Vaikai suprato pakitimą, tik kitaip nuomonė vaikų išsakyta ir yra, kaip psichologės įrašas, tas užfiksuota išvadoje. Yra girdėjusi iš vaikų, kad seneliai juos skriaudžia. Seneliai liečia vaikus natūraliai, sako senelis suėmė už tam tikros vietos, kūno, sprando, kita dalis, kaip vaikas interpretuoja, tai labai slidi riba. Ar sukėlė skausmą - sunku nustatyti ribą, gal vaikas girdėjo darželyje, nes kalbama dėl smurto šeimoje, galėjo įtakoti kitų žmonių pasisakymai, televizijos laidos. Negali teigti, kad senelis smurtavo. Vaikai apie senelį pasakojo, kad su seneliu slidinės su „pašikniukais“, pasakodavo, kad labai smagiai su seneliu leidžia laiką. Kad nenori pas močiutę, vaikai nesakė. Labiau jausdavo ilgesį Kauno seneliams ir norą vykti pas juos. Vaikams labai reikia tėčio, nuo sausio mėnesio piešiniuose ir testuose visur figūravo tėtis, vaikai kalbėdavo, kad laukia susitikimų su tėčiu, kad nori būti ir pas mamą, ir pas tėtį. Vaikai nori, kad tėvai susitaikytų ir būtų šeima. Parodo, jog vaikai būna pas senelius, tėtį, mamą, tėvo senelius, juos sunku sudrausminti, nes vaikai neturi vienodų namų su vienodomis taisyklėmis. Vaiko nuvedimas į ramią aplinką, kad nurimtų, tai tas pats kaip jį stipriai apkabinti, tai nėra smurtas, nors jėga kai laikomas apkabinamas irgi yra slidi riba, kad tai smurtas. Nemano, kad seneliai vartojo smurtą prieš vaikus, tačiau galėjo vaikai būti stipriau suimti, kai buvo norima juos išskirti.

Iš prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, jog 2016 m. gruodžio 27 d. pagal L. S. skundą ir Kupiškio VTAS raštą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį dėl L. K. ir B. S. galimo smurtavimo prie mažamečius Salomėją, P. V. ir A. S., kuris buvo nutrauktas nustačius, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. (b. l. 9-14) Tiek L. K., tiek B. S. jiems surašytuose administracinių nusižengimų protokoluose buvo kaltinami savo veiksmais pažeidę Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo atitinkamas nuostatas. Iš nepilnamečių liudytojų apklausų protokolų (b. l. 22-24) matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu mažamečiai S. S. ir V. P. S. buvo apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir davė parodymus apie L. K. ir B. S. prieš juos ir brolį A. atliktus veiksmus, kurie ir yra inkriminuojami L. K. ir B. S.. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu, nebuvo gauta objektyvių duomenų, kurie patvirtintų mažamečių S. S. ir V. P. S. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus. Išnagrinėjus bylą yra nustatyta, jog A. P. ir L. S. 2016 metų rugpjūčio mėnesį nutraukė santuoką. Po santuokos nutraukimo jų vaikai liko gyventi su motina A. P., o L. S. buvo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog Kupiškio rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-888-783/2017 pagal L. S. ieškinį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Anksčiau išdėstyti liudytojų parodymai ir aplinkybė apie ginčą teisme po santuokos nutraukimo patvirtina, kad L. S. santykiai su A. P. ir jos šeima iš tiesų yra konfliktiški. L. K. ir B. S. kategoriškai neigia jiems pareikštus kaltinimus, tačiau pripažįsta, jog mažamečius vaikus kartais būna sunku prižiūrėti, jie dūksta, neklauso, susipeša, todėl vaikus tenka išskirti, bet teigia, jog tam jokie neleistini veiksmai nėra naudojami. Tokius administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų parodymus patvirtina liudytojų A. P., R. J., A. A. ir iš dalies liudytojos V. Š. parodymai. Liudytojai A. P. ir A. A. yra susiję su administracinėn atsakomybėn traukiamais asmenimis artimais giminystės ryšiais, o liudytojas R. J. yra jų šeimos draugas. Teismas neatmeta galimybės, jog minėti asmenys sąmoningai gali duoti L. K. ir B. S. naudingus parodymus, arba tiesiog nesugebėti kritiškai įvertinti L. K. ir B. S. veiksmų dėl jau minėto artimo ryšio buvimo, nenorėjimo gadinti santykių ir pan. Taigi, šių asmenų parodymų teismas nelaiko patikimais. Savo ruoštu liudytojo L. S. parodymų teismas irgi negali laikyti patikimu L. K. ir B. S. kaltės įrodymu, kadangi jo parodymai yra išvestinis duomenų šaltinis iš vaikų parodymų, ir be to šis asmuo gali siekti pakenkti L. K. ir B. S. dėl praeityje buvusių įvykių. Teismas, laiko, jog liudytojos V. Š. parodymai yra patikimas duomenų šaltinis, kadangi tai bylos baigtini nesuinteresuoto ir pagal nustatytus teisės aktus veikiančio psichologo duoti parodymai. Liudytojos V. Š. parodymai atskleidžia svarbias detales apie vaikus bei yra informatyvūs vaikų psichologijos prasme, todėl teismas jais remiasi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs vaikų amžių bei byloje nustatytas aplinkybes apie vaikų tėvų A. P. ir L. S. tarpusavio santykius, sprendžia, jog vaikai augdami aplinkoje, kurioje yra girdimi neigiami atsiliepimai apie tėvus ir artimus giminaičius, dėl savo amžiaus ir priklausomumo nuo aplinkos (tėvo, motinos, senelių) yra lengvai paveikiami suaugusiųjų asmenų, todėl jų parodymais gali būti perteikiama iškraipyto pobūdžio informacija, kuri nors ir turi atitikties su objektyvia realybe, tačiau šios informacijos patikimumo neįmanoma patikrinti. Vaikai kalbėdami apie savo bendravimą su seneliais gali fantazuoti, be to savo realybės suvokimą vaikai perteikia per vaikišką prizmę. Byloje objektyviai neįmanoma nustatyti ar L. K. ir B. S. iš tikrųjų atliko jiems inkriminuojamus veiksmus, o juo labiau konstatuoti tyčinį veiksmų pobūdį, t. y. akivaizdų veikimą prieš vaikų interesus. Vaikų išskyrimą vaikams susipešus L. K. pripažįsta, tačiau tai nėra pagrindas teigti, kad taip jis padarė administracinį nusižengimą. Teismas nesvarsto galimybės atnaujinti įrodymų tyrimą ir byloje paskirti vaikų psichologinę ekspertizę, kadangi laiko, jog šis būdas patikrinti vaikų parodymų patikimumą būtų neproporcinga priemonė nagrinėjant tokio pobūdžio administracinio nusižengimo bylą, kurioje net nėra duomenų apie tai, kad vaikams dėl L. K. ir B. S. veiksmų būtų kilusios kokios nors neigiamos pasekmės. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog vaikai ypatingai pažeidžiami dėl jų tėvų nutrauktos santuokos, todėl vaikų psichologinės ekspertizės paskyrimas neatitiktų, o gal net pažeistų jų interesus.

Taigi, išnagrinėjus bylą teismo ištirti įrodymai nepatvirtina, jog L. K. ir B. S. padarė vaikų teisių pažeidimą, todėl šie asmenys negali būti traukiami administracinėn atsakomybėn. Esant aptartų aplinkybių visumai L. K. ir B. S. administracinio nusižengimo byla nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas, ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635, 636 straipsniais, ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

L. K. nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pradėtą pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį.

B. S. nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pradėtą pagal ATPK 181³ straipsnio 1 dalį.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Kupiškio rajono apylinkės teismą.