Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2017-03-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-36-443/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-03-01
Bylos Nr.
1-36-443/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05046-2017-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arturas Rauktys
Nukentėjusysis
Z. B.
Kaltinamasis
A. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-36-443/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05046-2017-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.2.1.; 2.3.6.4.2.; 2.12.2.8. (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 1 d.Šakiai
Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys,sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, Eglei Kukienei,dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui,nukentėjusiai Z. B.,kaltinamajam A. B., jo gynėjui advokatui Raimundui Vasiliauskui,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., gimęs 1973-05-01, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 1. 2003 m. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str.; 2. Šakių rajono apylinkės teismo 2016-11-18 pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. 6 mėn. (šešiems mėnesiams) viešųjų darbų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. paskirta galutinė bausmė 4 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui ir per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. B. 2017-01-31 apie 20.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, žodinio konflikto metu, tyčia, kumščiu sudavė vieną smūgį į kaktą, keletą smūgių kumštimi į pakaušį ir vieną kartą į sprandą savo motinai Z. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, – tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis A. B. visiškai prisipažįsta padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. Be to, kaltinamojo kaltė įrodyta liudytojos E. R., nukentėjusios Z. B. atitinkamai teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tarnybiniu pranešimu, pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, apie galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusį asmenį, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ar proceso veiksmų atlikimo protokolu ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Kaltinamasis A. B. parodė, kad konfliktas su motina kilo dėl to, kad jis gavo iš probacijos laišką – dėl motinos skundų buvo anksčiau nuteistas. Silpno alaus vakare buvo išgėręs – 5 laipsnių stiprumo alus buvo. Išgėrė apie litrą. Supykęs A. B., mama irgi supykusi, todėl prasidėjo konfliktas. Negražių žodžių daug pasakė motinai, kuri sėdėjo ant lovos. Kaltinamasis ją paguldė, užklojo ir švelniai sudavė kumščiu – prisipažįsta padaręs nusikaltimą. Sudavė mamai į kaktą ir į kaklą, papešė už plaukų, paguldė ją ir išėjo.

Teisėjas, kaltinamojo parodymuose esant esminių prieštaravimų su jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. 3 p. balsu perskaito A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Kaltinamasis A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-01-31, apie 20 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išgėręs stipraus alaus, pradėjo priekaištauti savo motinai Z. B., kad dėl buvusio smurto artimoje aplinkoje buvo nuteistas ir šiuo metu yra kontroliuojamas Probacijos tarnybos darbuotojų. Priėjęs prie ant lovos sėdinčios motinos, suėmė ją už pečių ir paguldė ant lovos. Buvo labai susinervinęs, šaukė ant jos necenzūriniais žodžiais, užklojo ją patalais, papešė už plaukų ir liepė Z. B., kuri verkė, miegoti. Smūgių kumščiu motinai nesudavė, tik pešė už plaukų. Dėl to gailisi, mano, kad įtakos turėjo išgertas alkoholis. Pasižada ateityje panašiai nebesielgti (b. l. 39-41).

Kaltinamasis A. B. parodė, kad teisingi parodymai yra teisme – ir dėl išgerto alaus, kuris tikrai nebuvo stiprus, ir dėl smurto prieš motiną. Padarė nusikaltimą, kuriuo yra kaltinamas. Kai davė parodymus ikiteisminiame tyrime buvo dar buvau pusgirtis, o teisme yra blaivas. Neneigia, kad buvo išgėręs, blaivas nebūtų taip pasielgęs. Girtumas turėjo įtakos jo veiksmams. Nervai buvo, nes darbo nerado, o dabar jau rado – tuoj pradės dirbti Jurbarko rajone medienos apdirbimo įmonėje UAB „E.“. Dar nedirba, bet viskas sutarta ir laukia teismo sprendimo. Nervai pasitaisė, kai surado darbą. Su mama bandė taikytis, mama atleido, jaučia, kad tapo geresnis. Padeda mamai buities darbuose – jis antrame aukšte gyvena, tame pačiame pastate. Mama prisideda prie kūrenimo, maisto gaminimo. Bausmę atlieka, taisosi. Čia grynai priėjęs buvo gyvenime duobę didelę, pradėjo prieš kelias dienas lankyti anoniminių alkoholikų klubą Jurbarke – tai duoda rezultatų. Stengsis tą daryti ir ateityje. Sausį nedirbęs viešųjų darbų, vasarį atidirbęs už sausį. Kovo mėnesį tik 14 val. liko atidirbti. Gėrimas – vienas pagrindinių veiksnių, dėl ko nusikalto. Smurtinį elgesį keičiančioje programoje dar lankosi. Tai turėtų duoti efektą, gailisi taip pasielgęs. Nevartojęs alkoholio nuo tada, kai ikiteisminis tyrimas pradėtas. Lankosi anoniminių alkoholikų klube – labai patiko ten. Rezultatą jaučiąs. Simboliškai užsiima medienos darbais, turi pomėgių. Motinos atsiprašęs ir dabar teismo posėdyje atsiprašantis vėl.

Liudytoja E. R. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Šiuo metu nedirba, yra grįžusi iš užsienio dėl tėvų sveikatos, juos prižiūri. Z. B. yra liudytojos teta – mamos sesuo. Gyvena gretimoje gatvėje. Santykiai su Z. B. yra geri. Neturėjo jokių problemų. A. B. yra pusbrolis. Su juo iki šiol santykiai buvo geri. Situacija tokia, kad liudytoja nuo 2016 m. gruodžio mėnesio iki sausio pabaigos apipirkdav maistą Z. B.. A. B. pinigų nelabai gali paduoti, nelabai pasitikėdavo juo. Vieną kartą nuėjusi, rado Z. B. verkiančią, kad sūnus vėl ją muša, kad davė su kumščiu į galvą. Sakė, kad užsėda duris, kad ji neišeitų per konfliktus. Taip būti negali. Rado ją verkiančią, ji buvo susijaudinusi, guodėsi. Tiksliai nežino, kodėl smurtauja, bet ji yra prasitarusi, kad jeigu pinigų neduoda, tai tie konfliktai vyksta. Liudytoja pati savo akimis nematė smurtavimo – sako tą, ką girdėjusi. Žino, kad A. B. buvo teistas. Dar yra viena sesuo – P., nes kai būna konfliktai, nakčiai Z. B. išeina pas ją kelioms dienoms arba nakčiai. Z. B. liudytojai guosdavosi, kad, kai A. B. geria, tai namie nepadeda, ji prašo kaimynų, kad malkų atneštų. Užmoka kaimynams, kad atneštų malkų. Ką žino, tai iš jos girdėjusi. A. B., kai pradeda gerti, tai sustoti sunku, jau būna daugiadienės, ilgai tęsiasi. Mano, kad dabar jis negeria, kai teismo procesas prasidėjo. Gerai būna kol negeria, tai padeda, tų malkų atneša, jos neskriaudžia. Bet jeigu pradeda gerti, tai viskas. Tada jau to gėrio nedaug būna, nes jis jai nepadeda nieko, dar ir skriaudžia. Blaivas jis to nedarytų, bet jis turi problemą, su kuria nesusitvarko. Taip, jis reikalauja pinigų alkoholiniams gėrimams, jeigu jis jų neturi: jis nedirba, jis niekur neužsidirba, tai jis reikalauja iš jos. Už kažką tai jis turi gerti. Liudytoja yra Lietuvoje nuo rugsėjo mėnesio. Girdėjusi apie paskutinius du įvykius iš tetos, tiesiogiai nemačiusi, kad A. B. ją muštų. Kai jie susitaiko, tai teta vėl gina sūnų, kažkiek gal jo ir prisibijo. Girto žmogaus visi prisibijotų. Po kiek laiko jis jau nebegeria, jos atsiprašo, ji jam atleidžia ir vėl jie gyvena. Čia daina be galo. Pagrindinė priežastis – gėrimas. Jis niekada nebuvo agresyvus, būdamas blaivas.

Nukentėjusi Z. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad parėjo sūnus girtas, kažką tai pasakė blogo. Išėjusi tada ji pas seserį, tai visa klaida, kad išėjusi. Sesuo dar nemiegojo, kai ji atėjau. A. B. atėjo vestis jos namo, kad ji ilgai nepareina. Ten sėdėjusi porą valandų. Pabarškino į langą. Sesuo ėmė šaukti, ar čia policija, kad girtuokliai langus daužo. Tie išsigandę atvažiavo keturi. Niekas ten tų langų nedaužė, o tik pabarškino. Sesuo sakė sakyti, kad mušti norėjo. Bet kad jos kaip ir nemušė. Paskui sūnus pradėjo atidirbti tuos viešus darbus. Yra sena, tuo 80 m. bus, tai nereikalaukite, kad ji viską prisimintų kaip ten buvo.

Teisėjas, nukentėjusiajai tiksliai neprisimenant aplinkybių, dėl kurių jos duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. 2 p. balsu perskaito Z. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Nukentėjusi Z. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-01-31 apie 20.00 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sūnus A. B., kuris su ja kartu gyvena, be jokios priežasties ant jos pradėjo šaukti, vadinti ją necenzūriniais žodžiais, sakydamas, kad ją po truputį užmuš. A. B. kumščiu sudavė vieną smūgį į kaktą, keletą smūgių kumštimi į pakaušį ir vieną kartą į sprandą. Po sūnaus A. B. smūgių, suduotų 2017-01-31, jai galvoje atsirado gumbas. Smurtas kartojasi dažnai, kai tik sūnus būna girtas, tada jai kumštimi vis daužo į galvą, tačiau į policiją Z. B. nesikreipia, į medikus taip pat, nes neturi transporto priemonės, su kuria galėtų nuvažiuoti, kenčia skausmą ir tiek. A. B. niekur nedirba, gyvena iš jos pensijos, pinigus išleidžia alkoholiniams gėrimams. Nukentėjusioji nuolat jaučia baimę, prastėja sveikata, nenori, kad sūnus pas ją gyventų (b. l. 13-15; 23).

Nukentėjusi Z. B. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad ne visai teisingi jos parodymai, duoti ikiteisminiame tyrime. Atsiprašo, kad tokius pasirašė – pirmą kartą teisme ji. Papildomai paaiškino, kad dvi paras sūnus neparėjo. Bet nei jai skaudėjo, nei ką, truputį sūnus krepštelėjo, nei čia gumbų buvo. Sūnui dovanojo. Jeigu jis bus nuteistas, Z. B. „ubagyne“ vietos nerasianti. Sūnus dabar daug padeda, jis gerti nustojo, sakė, kad niekada negers daugiau – ji juo tiki. gaila sūnaus. Bloga mama matyt buvusi. Kad negertų, tai būtų aukso vaikas. Jis yra nelaimingas žmogus. Z. Bendžiuvienė dabar laiminga, kad jis negeria. Pati nė sykio nekvietusi policijos. Nereikia sūnaus į pataisos namus išvežti. Gruodį ir sausį sesers duktė pirko maistą, nes sūnus gurkšnojo, jis būtų visus pinigus pragėręs. Vasarį jau negeria, namuose padeda, malkas atneša.

Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, šioje baudžiamojoje byloje nėra.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką patvirtina: Marijampolės AVPK Šakių RPK vyr. tyrėjo 2017-02-01 tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 6-7); nukentėjusios Z. B. 2017-02-01 asmens apžiūros protokolas (b. l. 18-22); 2017-02-07 išrašas iš Administracinių nusižengimų registro, kuriame nurodyta, kad A. B. laikotarpiu nuo 2012-10-19 iki 2016-11-05 administracine tvarka baustas 5 kartus (b. l. 51-52); UAB "Šakių psichikos centras" 2017-02-07 pažyma, kurioje nurodyta, kad A. B. gydytojo psichiatro ir psiklausomybės ligų kabineto įskaitoje nėra įrašytas (b. l. 55); A. B. laikinai sulaikytas 2017-02-03 14 val. 13 min., paleistas 2017-02-04 14 val. 22 min. (b. l. 30-31, 45-46); Marijampolės AVPK Šakių RPK 2017-02-04 nutarimu A. B. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 42-44).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, atsakomybė už kurį numatyta Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., kadangi jis, būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, kumščiu sudavė vieną smūgį į kaktą, keletą smūgių kumštimi į pakaušį ir vieną kartą į sprandą savo motinai, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Teismas vertina, kad kaltinamasis visiškai pripažįsta savo kaltę, kuri yra visiškai įrodyta.

Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.); atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, – nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui ir nusikaltimas padarytas priš asmenį, kuris dėl ligos, senatvės, buvo bejėgiškos būklės (BK 60 str. 1 d. 9 p. ir 6 p.).

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – nusikaltimas nesunkus; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant neapibrėžtai tyčiai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas dėl emocinio nesusivaldymo, padidėjusio pykčio ir agresyvumo, dėl neatsakingo ir nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo; į kaltinamojo asmenybę, amžių, socialinę brandą, mentalitetą, – teisiamasis yra pilnametis, išsiskyręs, baustas administracine tvarka, nedirbantis, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą pas savo motiną, kuriai reikia jo buitinės pagalbos namų ūkyje, deda realias pastangas pažaboti savo potraukį alkoholiui, objektyviai ir savikritiškai vertina savo elgesį; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes; į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje nereiškiamas civilinis ieškinys; į tai, kad nukentėjusioji atleido sūnui, nori, kad jis kartu su ja gyventų ir jai buityje padėtų, tiki, kad jis nebegers ir bus toks geras kaip ir visą vasario mėnesį; į tai, kad nukentėjusioji – kaltinamojo motina, senyvo amžiaus pasiligojusi moteris, ir jos prieštaringi parodymai ikiteisminiame tyrime ir aiškiai sūnaus atžvilgiu situaciją švelninantys teisiamajame posėdyje, galimai iššaukti atitinkamo artimos giminystės santykio, siekiant, kad sūnus nebūtų teismo griežtai nubaustas.

Teismas, nepaisant nukentėjusiosios išreikštos pozicijos, kad jis atleido A. B., sutinka taikytis su kaltinamuoju, vertina nesant Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. visų tam reikalingų sąlygų, kadangi teismui pagal dabartinę padėtį, kaltinamojo gydymosi nuo alkoholizmo klausimo sprendimui esant tik ketinimų ir pažadų stadijoje, nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. 4 p.).

Atsižvelgęs į byloje esančias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamajam, bausmės tikslams pasiekti ir sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skirtina Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. sankcijose numatytą bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Bylą tyrus ir teisme išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka, kaltinamajam prisipažinus dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, A. B. paskirtos bausmės atžvilgiu pritaikytina Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. ir bausmė sumažintina 1/3. Teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytina Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. ir 2 d. 10 p. bei BK 67 str. 2 d. 9 p. bei BK 72² str.

Iš 2017-02-14 teisme gautos 2017-02-13 pažymos Nr. NTP-7-1857 matyti, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus naudai priteistina išlaidų suma, teikiant advokatui E. Senovaičiui teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme pagreitinto proceso tvarka nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamajam, sudaro 11,58 Eur. Tačiau į 2017-02-14 15.30 val. ir 2017-02-22 10 val. teismo posėdžius atvyko advokatas R. Vasiliauskas, su kuriuo A. B. sudarė susitarimą dėl jo atstovavimo šioje byloje, tad advokatas E. Senovaitis A. B. teisme nebeatstovavo ir jo negynė.

Be to, įstatyme įsakmiai nurodyta, jog nagrinėjant teisme bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (Lietuvos Respublikos BPK 51 str. 1 d. 9 p.). Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, o atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d.).

Spręsdamas antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimą, teismas atsižvelgia į tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę pasinaudoti advokato paslaugomis tokioje padėtyje, kai byla nagrinėjama teisme pagreitinto proceso tvarka, kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn patrauktam asmeniui, nepaisant ir jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, bei vadovaujantis teismine praktika (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-322/2014), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir nuteisti 1 m. 6 mėn. (vieneriems metams šešiems mėnesiams) laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, tai yra 6 mėn., bausmę paskirti 1 m. (vieniems metams) laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti pagal Šakių rajono apylinkės teismo 2016-11-18 nuosprendį neatliktos bausmės dalį ir subendrintą galutinę bausmę paskirti 1 m. (vienerius metus) 2 d. (dvi dienas) laisvės atėmimo.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. ir 2 d. 10 p. bei BK 67 str. 2 d. 9 p., BK 72² str. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 m. (vieneriems metams), A. B. įpareigoti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti alkoholinių gėrimų ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įvykdyti teismo įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Į bausmės laiką įskaityti A. B. 1 (vienos) paros laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2017-02-03 iki 2017-02-04, 1 (vieną) sulaikymo parą prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, taikyti iki bausmės vykdymo pradžios. Nuosprendį pradėjus vykdyti – kardomąją priemonę panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus išlaidų, kurias sudaro 11,58 Eur, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu, nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme pagreitinto proceso tvarka, iš A. B. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Arturas Rauktys