- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-03
- Bylos Nr.
- T-489-890/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16925-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės termino pratęsimo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, gyvenančiam (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi D. P., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, riboto pakaltinamumo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
2019 m. kovo 22 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartimi D. P. priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamą vietą ir jo gydymas pratęstas.
Šalies argumentai
VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro teikimu prašoma D. P. pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – terminą.
Teismo posėdyje dalyvavęs gydymo įstaigos atstovas S. L. prašė teikimą tenkinti. Nurodė, kad Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinė komisija nusprendė, jog tikslinga asmenį stebėti dar šešis mėnesius, negali nesutikti su tokia gydytojų išvada. Jei D. P. įsidarbintų, neturėtų kilti sunkumų darbo suderinti su lankymusi centre.
Prokurorė teisme teikimą palaikė ir prašė jį tenkinti.
Teismo posėdyje dalyvavęs D. P. prašė teikimo netenkinti. Teigė, kad sutinka gydytis savanoriškai, nenorėtų, kad toliau būtų taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, kadangi ją bus sunku suderinti su darbu, kai jį susiras. Šiuo metu nedirba. Buvo, kad pavartojo alkoholio, bet nebevartoja, vaistus geria, gydymo įstaigoje lankosi.
Šalies argumentai
D. P. motina B. P. nurodė, kad sūnus vaistus vartoja, yra ramus, savarankiškas, gaus būstą ir gyvens atskirai. Palaiko sūnaus nuomonę.
D. P. gynėja palaikė ginamojo poziciją, mano, jog nebetikslingas priverčiamosios medicinos priemonės tolimesnis taikymas, priemonę galima būtų švelninti.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas.
Viena iš priverčiamųjų medicinos priemonių paskirčių yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant jam medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių panaikinimo, kaip ir dėl taikomos jos rūšies pakeitimo į švelnesnę, priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo apie asmens dabartinę sveikatos būklę, jam taikytą gydymą bei rezultatus, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė yra pagerėjusi, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti panaikinta ar pakeista į švelnesnę. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo D. P. pratęsimo, atsižvelgia į Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinės komisijos 2019-09-06 išvadą ir gydymo įstaigos atstovo paaiškinimus teisme, iš kurių matyti, kad nors D. P. Klaipėdos psichikos sveikatos centre lankosi reguliariai, tačiau jis vartoja alkoholį ir nevartoja vaistų. Nors teismo posėdžio metu D. P. teigė, jog vaistus vartoja, buvo, kad pavartojo ir alkoholio, tačiau teismas neturi jokio pagrindo abejoti D. P. gydančių gydytojų ir gydytojų komisijos kompetencija bei turimomis žiniomis, byloje nėra jokių faktinių duomenų paneigiančių šias gydytojų nurodomas aplinkybes. Gydymo įstaigos atstovas teisme patvirtino, kad jei D. P. susiras darbą, jį bus galima suderinti su taikoma priemone, tačiau toliau taikyti priverčiamąją medicinos priemonę jam yra tikslingą.
Įvertinęs bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad D. P. psichinė būklė nėra pagerėjusi tiek, kad tolimesnis priverčiamosios medicinos priemonės taikymas būtų betikslis, todėl priverčiamoji medicinos priemonė jam turi būti taikoma toliau.
Darytina išvada, kad D. P. nevisiškai laikosi priverčiamojo medicininio stebėjimo nustatytos tvarkos, jo sveikatos būklė nėra pasikeitusi, Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinė komisija įvertinusi dabartinę paciento psichinę būseną, anamnestinius duomenis, rekomenduoja pratęsti taikomą priverčiamąją medicininę priemonę - ambulatorinį stebėjimą, todėl teikimas tenkintinas, priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pratęstinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 440 straipsniu,-
nutaria:
VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro teikimą tenkinti.
Pratęsti D. P. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.