- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-12-30
- Bylos Nr.
- 1-445-387/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00583-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algimantas Valantinas
- Kaltinamasis
- R. S.
- Advokatai
- Vita Neverauskaitė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietė, ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 str. 2 d., padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą turtą. Nusikalstama veika padaryta šiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis.
R. S., R. S. individualios įmonės 2012 m. birželio 18 d. vadovo įsakymu Nr. 201206-1 būdama paskirta įmonės buhaltere, turėdama savo žinioje jai patikėtą didelės vertės svetimą – R. S. individualios įmonės turtą, t.y. pinigines lėšas, jas laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 22 d. iki 2013 m. birželio 25 d. paimdama iš R. S. individualios įmonės kasos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) pasisavino. Per šį laikotarpį R. S. paimdama grynais pinigais pasisavino 74 485,68 litų (21 572,54 eurų), kuriuos panaudojo asmeninėms reikmėms, padarydama R. S. individualiai įmonei 74 485,68 litų (21 572,54 eurų) žalą.
Apklausta teismo posėdyje kaltinamoji R. S. savo kaltę pripažino pilnai. Jos parodymais nustatyta, kad 2012 m. netekusi buhalterės darbo Švenčionių r. savivaldybėje dėl etatų mažinimo, ji įsidarbino R. S. individualioje įmonėje. Į jos kaip buhalterės pareigas įėjo buhalterinės apskaitos tvarkymas: pirkimo-pardavimo sąskaitų išrašymas ir suvedimas, darbo užmokesčio apskaita, bankinių pavedimų vykdymas, atsargų apskaita, darbas su kasa. Jai pradėjus eiti buhalterės pareigas nuo 2012-06-18 grynųjų pinigų perdavimo priėmimo aktas surašytas nebuvo. Ar buvo kasoje grynųjų pinigų ji neprisimena. Įsidarbinusi IĮ pasiūlė buhalterinę apskaitą vesti į buhalterinę programą „Apskaita 5“. Į „Apskaita 5“ programą duomenis vedė pagal ankstesnius buhalterinius dokumentus nuo 2012-01-01. Visus duomenis į „Apaskaita-5“, suvedinėjo tiksliai pagal jai R. S. ir Z. Z. pateiktus buhalterinius dokumentus. Kasa buvo tvarkoma žodiniu R. S. nurodymu. Tą pačią dieną, kai į kasą pagal kasos pajamų orderį buvo priimami pinigai, su grynaisiais pinigais turėdavo važiuoti į DNB banką, Švenčionių centre ir pinigus įnešti į IĮ banko sąskaitą LT174010043200090216. Kilo mintis dalį pinigų neįnešti į banko sąskaitą, o paimti savo reikmėms. Maždaug kiekvieną mėnesį tokiu būdu paimdavo iš IĮ kasos sumas, kurios svyravo nuo maždaug 3000 iki 4000 Lt. Grynuosius pasisavintus pinigus ji laikydavo namuose. Iš IĮ pasisavintus pinigus panaudojo įvairioms reikmėms. Didžiąją dalį sumos 2013 m. rudenį išleido anytos L. S. buto remontui, pirko buitinę techniką. Vėliau nusipirkus ir savo butą, pinigus leido šio buto remontui. Likę pasisavinti pinigai buvo išleisti bendroms reikmės, pragyvenimui, vaikų drabužiams, vaikų pramogoms. 2013 m. vasarą, birželio mėn. išaiškėjo faktas, kad ji savinasi pinigus. Ji iš karto prisipažino tai padariusi. Buvo surašytas kasos patikrinimo aktas. Tikslus pinigų kasoje trūkumas buvo nustatinėjamas remiantis jos į „Apskaita 5“ suvestais duomenimis. Ji pasižadėjo grąžinti pasisavintus pinigus ir dalį jų grąžino. Gailisi dėl to, kad pasisavino svetimus pinigus. Teismo posėdyje ištyrus papildomai pateiktus dokumentus kaltinamoji pripažino, kad įtraukdama į apskaitos registrą kai kuriuos dokumentus nurodydavo neteisingą išlaidų sumą, o taip pat neapskaitė ir dokumento, kurio pagrindu į kasą buvo įnešti grynieji pinigai, t.y. kaltinamoji pilnai sutiko su jai inkriminuotos pinigų sumos pasisavinimu.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltė padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Civilinio ieškovo R. S. paaiškinimu nustatyta, kad jo Įmonė buvo įsteigta prieš maždaug 20 m., įmonė prekiauja pašarais gyvuliams. R. S. pradėjo dirbti IĮ buhaltere į dekretines atostogas išėjus buhalterei Z. Z., 2012 m. vasarą. R. S. jo akimis darbus atlikdavo profesionaliai. R. S. buvo atleista 2013 m. vasarą, praėjus nedaug laiko po to, kai pastebėjo, kai IĮ trūksta pinigų. Kasa buvo tvarkoma žodiniu jo nurodymu. Išėmus pinigus iš kasos aparato ir pasirašius kasos pajamų orderius, pinigai būdavo perduodami R. S., kad ji įneštų juos į IĮ sąskaitą, esančią DNB banke. Ar R. S. pinigus įnešdavo į banką tą pačią dieną, ar vėliau, jis nežino, jos dėl to nekontroliavo, nes pilnai pasitikėjo. Jis niekada netikrindavo nei R. Z., nei R. S., kaip jos veda buhalterinę apskaitą, ar viskas tvarkoje, nes jomis pasitikėjo, be to, įmonės apyvarta nebuvo labai didelė. 2013m. birželio mėn. jam kilo įtarimas, kad kasoje trūksta pinigų. R. S. iš karto prisipažino, kad paėmė pinigus sau, tačiau neatsiminė, kiek. Kodėl paėmė pinigus R. S. nepaaiškino, kam juos panaudojo taip pat nenurodė. Buvo atliktas patikrinimas ir nustatytas trūkumas. Trūko 74 485,68 Lt. Po to R. S. dalį pinigų grąžino. Šiai dienai yra negrąžinta 65 285,68 Lt, t.y. 18 908,04 EUR (iš 74 485,68 Lt atėmus R. S. grąžintą 9 200 Lt sumą), todėl reiškiamas tokio dydžio ieškinys. Teismo posėdyje apklaustos liudytojos Z. Z. parodymais nustatyta, kad jai išėjus motinystės atostogų buhaltere Įmonėje buvo įdarbinta R. S.. R. S. jai pasirodė labai profesionali, puikiai atlikdavo visas užduotis, turėjo buhalterinės apskaitos vedimo patirties. Kasos tvarkymo tvarka niekada nesikeitė. Kasa buvo tvarkoma žodiniu sutarimu, klausant nusistovėjusios R. S. nurodytos tvarkos, tvarka nebuvo reglamentuota. Realiai R. S. niekada netikrindavo kiekvieno pinigų įnešimo į banką. Tiesiog metų pabaigoje R. S. buvo pateikiama rašytinė buhalterinė ataskaita, kurią R. S. atidžiai patikrindavo ir sutikrindavo su kasa. 2013 m. birželio pabaigoje pas ją į namus atvažiavo R. S. ir pasakė, kad reikia padaryti reviziją, nes R. S. pasisavino iš jo IĮ pinigus. R. S. paaiškino, kad R. S. pinigus iš kasos pasiimdavo sau ir neįnešdavo į banko sąskaitą. Atlikus patikrinimą buvo nustatytas pinigų trūkumas. 2013-06-30 dienai trūkumas buvo 74 485,68 Lt. R. S. ginčijo dalies pinigų pasisavinimą, tačiau buhalterinėje programoje esančiuose duomenyse, kuriuose suvedinėjo R. S., liudytoja pastebėjo neatitikimų. Taip, 2012-01-02 R. S. įrašė 608 Lt atostoginių, nors iš tiesų suma turėjo būti 488,46 Lt, 2012-02-06 darbo užmokestis už sausį turėjo būti įrašytas 3130,05, o R. S. įrašė 3 618,51 Lt, taip pat nebuvo įtraukusi savininko R. S. įnašo į kasą 4200 Lt ir panašiai. Viską patikrino su pirminiais dokumentais ir ištaisė programoje taip, kaip turėtų būti. Įvesdama neteisingus duomenis arba neįrašydama tam tikrų ūkinių operacijų, R. S. taip didino išlaidas, kad kasoje būtų mažiau pinigų. Liudytoja taip pat nurodė, kad 2012-06-22 pinigų likutis įmonės kasoje buvo 1485,86 litai. Ši pinigų suma, t.y. 1485,86 litai, buvo laikomi įmonės kasoje, t.y. jos darbo stalo stalčiuje. Be to 2012-06-22 buvo inkasuota dar plius 2000 litų.
Teismo posėdyje apklausto liudytojo G. P. parodymais nustatyta, kad R. S. individualioje įmonėje, jis dirba vadybininku. Įmonė užsiima pašarų prekyba. 2013 m. vasarą, tikslios datos nepamena, buvo darbo vietoje, garaže, kai pas jį atėjo R. S. ir pasakė, kad įmonės sąskaitoje nėra pinigų. R. S. jam pasakė, kad buhalterė R. S. tuos pinigus pasisavino per keletą mėnesių tų pinigų neįnešdama į sąskaitą. Tuo metu R. S. įmonėje jau dirbo apie metus. Po to, kai savininkas jam pasakė, jog R. S. pasisavino įmonės pinigus, jis, savininkas, R. S. ir Z. B. patikrino grynųjų pinigų kasą, buvo nustatyta, kad joje yra 00,00 Lt. R. S. prie jų pasakė, kad ji tuos pinigus pasisavino ir sutiko, tuos pinigus grąžinti. Buvo surašytas grynųjų pinigų įmonės kasoje patikrinimo aktas. Žino, kad buvo nustatyta, jog R. S. iš viso pasisavino apie 70 000 Lt. Kokiomis dalimis ir kokiu laikotarpiu R. S. pasisavino tokią pinigų sumą, jis nežino. Iš R. S. girdėjo, kad R. S. keletą mėnesių savo skolą grąžino dalims, tačiau vėliau mokėti nustojo.
Teismo posėdyje apklausto liudytojo Z. B. parodymais nustatyta, kad R. S. individualioje įmonėje jis dirba pašarų parduotuvės pardavėju. Pinigus gautus už parduotas prekes jis perduodavo R. S., o pastarasis - buhalterei. Tokia tvarka darbo tvarka niekada nesikeitė. Pačio pinigų perdavimo buhalterei jis niekada nematydavo. Kaip vyksta pinigų įnešimas į kasą, jis nežino. Maždaug nuo 2012 m. vasaros, tuometinei buhalterei Z. Z. išėjus motinystės atostogų, į darbą buvo priimta buhalterė R. S.. 2013 m. vasarą, tikslios datos nepamena, buvo darbe, kai atėjęs R. S. jam pasakė, kad įmonės kasoje trūksta pinigų ir kad pinigus pasisavino R. S.. Jam žinoma, kad Įmonėje buvo nustatytas apie 60 000-70 000 Lt trūkumas. Jam taip pat žinoma, kad dalį pinigų R. S. grąžino.
Teismo posėdyje apklausto liudytojo A. S. parodymais nustatyta, kad R. S. yra jo žmona. Ji yra buhalterė. Žino, kad žmona apie metus laiko dirbo R. S. įmonėje. Dirbdama šioje įmonėje R. S. pradėjo daugiau pirkti visko vaikams (geresnis maistas, drabužiai, pramogos Vilniuje, spektakliai ir panašiai), sakė, kad jai pakėlė atlyginimą. Liudytojas patvirtino, kad jo mamai L. S. (duomenys neskelbtini) priklausančiame bute buvo darytas remontas. Žmona užsakė virtuvės komplektą, pirko visą buitinę techniką (šaldytuvą, viryklę, orkaitę, dūmtraukį, mikrobangų krosnelę). Už kokią kainą buvo pirkti tie daiktai, jis dabar nepamena, nes pats nemokėjo. 2013 m. su žmona nusprendė pasiimti paskolą ir įsigyti butą. 2013 m., kada tiksliai – nepamena, tačiau R. jam atrodo dar dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje, nusipirko butą (duomenys neskelbtini), už maždaug 30 000 Lt. Kartu su R. ėmė paskolą „Kredito Unijoje“. Žino, kad už butą reikėjo mokėti pradinį įnašą, tačiau kokia tai buvo suma – jis nežino, taip pat negali pasakyti, kur ir kokiu būdu buvo atsiskaityta. Įsigijus butą pradėjo jį remontuoti. Žmona Vilniuje pirko statybinės medžiagas (gipso kartono plokštes, dažus, laminatą ir panašiai) 6 vienetus durų, buitinę techniką (orkaitę, kaitlentę, skalbimo mašiną), kriaukles virtuvėje ir vonioje, dušo kabiną. Didžiąją dalį prekių žmona pirko viena, tad jis nežino kiek ji išleido šioms prekėms. Maždaug 2013 m. rudenį, tikslios datos nepamena, miestelyje išgirdo kalbas, kad R. S. įmonėje apsivogė. Jis paklausė R., ar tai tiesa ir ji jam pasisakė, kad ji iš tiesų pasisavino (duomenys neskelbtini) įmonės pinigus – apie 70 000 Lt. R. pasakė, kad tuos pinigus pasisavino, kai veždavo pinigus įnešti į banką. Žino, kad žmona dalimis kažkiek grąžino pasisavintus pinigus (duomenys neskelbtini) įmonei.
Be pačios kaltinamosios, civilinio ieškovo paaiškinimo ir liudytojų parodymų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės įrodytos ir rašytiniais dokumentais, specialisto išvada bei specialistės apklaustos teismo posėdžio metu paaiškinimais.
Taip, 2015 05 04 Specialisto išvada Nr.53 nustatyta, kad R. S. ĮĮ kasoje 2013-06-28 buvo 74.485,68 Lt (21.572,54 EUR) piniginių lėšų trūkumas (t.2., b.l. 28-180; t.3. b.l. 1-153; t.4., b.l. 1-27).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje apklausta specialistė pilnai patvirtino savo išvadą ir nurodė, kad piniginių lėšų trūkumas buvo nustatytas išanalizavus visus R. S. ĮĮ buhalterinius dokumentus.
Bylos dokumentais nustatyta, kad dalį pasisavintų pinigų R. S. grąžino. Tai patvirtina: 2013-08-09 R. S. IĮ Pinigų priėmimo kvitas Nr. 0409809, kuriuo R. S. perduoda Įmonei 5200 Lt. Sumokėta už: „Dalinis skolos dengimas“ (t. 1, b.l. 4); 2013-10-13 R. S. IĮ Pinigų priėmimo kvitas Nr. 7486342, kuriuo R. S. perduoda 1000 Lt. Sumokėta už: „Dalinis savavališkai pasisavintų pinigų skolos dengimas“ (t. 1, b.l. 6); R. S. IĮ sąskaitos išrašai, iš kurių matyti, kad R. S. pervedė į Įmonės sąskaitą iš viso 3 000 lt (t. 1, b.l. 7, 9, 10).
R. S. kaltę pasisavinus jai patikėtas pinigines lėšas patvirtina ir jos 2013-11-28 „Pasisavintų pinigų grąžinimo sutartis“ (t. 1, b.l. 8).
R. S. IĮ savininko 2012-06-18 įsakymu Nr. 201206-1 nustatyta, kad R. S. priimta dirbti buhaltere nuo 2012-06-18 (t. 2, b.l. 24), su ja 2012-06-18 sudaryta Darbo sutartis Nr. 65 (t. 2, b.l. 40, 41).
2012-07-13 „Įgaliojimu dėl pinigų įnešimo“ nustatyta, kad R. S. IĮ savininko R. S., buhalterė R. S. buvo įgaliota įnešti pinigus į DNB banke esančią atsiskaitomąją sąskaitą (t. 2, b.l. 16).
R. S. IĮ savininko 2013-06-25 įsakymu nustatyta, kad R. S. nuo einamų pareigų buvo nušalinta 2013-06-25 (t. 1, b.l. 11).
R. S. IĮ savininko 2013-07-15 įsakymu nustatyta, kad R. S. nuo 2013-07-15 buvo atleista iš buhalterės pareigų (t. 2, b.l. 17).
Taigi iš surinktų, aukščiau išdėstytų ir teismo posėdžio metu ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta tinkamais įrodymais daroma išvada, kad R. S. padarė nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju R. S. pagal jos pareigas buvo patikėta tvarkytis su Įmonės grynaisiais pinigais, tačiau vietoj to, kad juos įnešti į Įmonės sąskaitą, dalį piniginių lėšų ji pasisavino ir panaudojo savo nuožiūra. Taigi iš surinktų, aukščiau išdėstytų ir teismo posėdžio metu ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta tinkamais įrodymais daroma išvada, kad R. S. padarė nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis. Jos veika dėl svetimo turto pasisavinimo kvalifikuotina pagal BK 183 str. 2 d. , nes ji pasisavino didelės vertės turtą.
R. S. IĮ pareikštas 65285,68 Lt ( 18908,04 Eur) civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi yra įrodytas ir pagrįstas bylos medžiaga. Kaltinamoji civilinio ieškinio dydžio neginčija.
Skiriant kaltinamajai R. S. bausmę atsižvelgiama į tai, kad ji iki šiol nebuvo teista, administracine tvarka nebausta, psichiatrijos ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašyta, dirba, augina du mažamečius vaikus. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Paminėtina ir tai, kad kaltinamoji atlygino dalį padarytos žalos. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. S. padarė sunkų nusikaltimą (BK 11 str.). Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad bausmės tikslų galima pasiekti skiriant R. S. sankcijoje už jos padarytą veiką numatytą laisvės atėmimo bausmę. Teismas pažymi, kad padarytos veikos aplinkybės, kaltininkės asmenybė, liudija apie tai, kad pasirinktos bausmės rūšies – laisvės atėmimo paskyrimas pagal BK 61 str.2d. taisykles negali būti vieninteliu kriterijumi. Bausmė už šias jos padarytas veikas turėtų pasitarnauti teisingumo principo įgyvendinimui. Ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui, todėl jai skirtina laisvės atėmimo bausmė artimesnė sankcijose numatytai minimaliai trukmei.
Įstatymo leidėjo priimtu 2015 m. kovo 19 d. įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2015 m. kovo 24 d., BK 75 straipsnio 1 dalies nuostata pakeista, nurodant, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad bausmės vykdymo atidėjimo institute humaniškumo principo reikalavimai derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Spręsdamas ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Šioje byloje vertintinos tiek nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, tiek kaltinamojo asmenybė. Kaip jau ir buvo nurodyta R. S. anksčiau nebuvo teista. Kaltinamoji dirba, augina du mažamečius vaikus, labai gailisi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių kaltinamosios antivisuomenines nuostatas.
Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgus į išdėstytus argumentus, konstatuotina kad yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog R. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslas bus pasiektas be realaus bausmės atlikimo, todėl jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant BK 75 str. numatytas pareigas.
Prokuroras šioje byloje siūlė taikyti turto konfiskavimą. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininkus ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, parduotas ar dėl kitų priežasčių dingęs ir dėl to jo nebuvo galima paimti natūra, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tokiu būdu gauti pinigai ir (ar) kitą materialą vertę turintys daiktai konfiskuojami, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-329/2011, 2K-7-84/2012 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje civilinis ieškinys pareikštas ir priteistas, dalį žalos atlygino pati kaltinamoji, tad išvadai jog kaltinamoji neteisėtai praturtėjo pagrindo nėra. R. S. turto konfiskavimas netaikytinas.
Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti R. S. paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
R. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 183 str. 2 d., ir paskirti jai 2(du) metų laisvės atėmimą.
Remiantis BK 75 str. R. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2(dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu R. S. įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
R. S. IĮ civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš R. S. R. S. IĮ naudai 18908,04 Eur (aštuoniolika tūkstančių devynis šimtus aštuonis Eurus ir keturis eurocentus).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.