Kauno apylinkės teismo nutartis

2020-10-20 · Byla Nr. TS-135-946/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-20
Bylos Nr.
TS-135-946/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37351-2017-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Nuteistasis
S. G.
Kategorijos
Byla Nr. TS-135-946/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37351-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.14.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. spalio 20 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. G. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo Nr. 95-485 netaikyti nuteistajam S. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Nuteistasis S. G. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą Nr. 95-485 netaikyti nuteistajam S. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir priimti sprendimą taikyti jam lygtinį paleidimą.

Skunde nuteistasis nurodė, jog Komisijos išvada dėl jam netaikomo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos neatitinka tikrovės ir iš esmės prieštarauja Socialinio tyrimo išvadai. Skundžiamu nutarimu akivaizdžiai nebuvo laikomasi diskrecijos teisės, t. y. Socialinio tyrimo išvada greta dviejų nuobaudų, kurios buvo padarytos seniai ir nebegalioja, jį charakterizuoja išskirtinai teigiamai, kaip išskirtinai pasitaisiusį asmenį, suvokiantį savo klaidas, prisiėmusį pilną atsakomybę ir nelinkusį toliau nusikalstį. Be to, Komisija nagrinėjo jo ankstesnį elgesį, kas yra teismo prerogatyva. Jo atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas 2018 m. gruodžio 6 d. ir šiuo nuosprendžiu jam nebuvo paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, po 2017 m. gegužės 30 d. jam paskutinį kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas, po ko jis nei karto nenusižengė įstatymui nei administracine, nei baudžiamąja tvarka. Be to, jis po 2017 m. gegužės 30 d. įgijo profesiją, pradėjo mokslus aukštojoje mokykloje, savanoriavo ir vykdė kitas pozityvias veiklas, tad galima teigti, kad jis pradėjo savo pataisos procesą savarankiškai, dar gerokai anksčiau, nei buvo įkalintas pataisos įstaigoje. Paskutinį kartą drausmine tvarka jis buvo baustas 2020 m. sausio 14 d., nuobaudos galiojimas baigėsi, tad jis galiojančių nuobaudų neturi. Be to, po paskutinės nuobaudos gavimo, jis buvo du kartus skatintas ir tris kartus buvo teikta jį skatinti. Jis pataisos proceso metu dalyvavo ar vis dar dalyvauja 38 užsiėmimuose ir renginiuose, iš kurių 13 iniciavo ir organizavo jis pats. Taip pat jis 2020 m. kovo – gegužės mėnesiais organizavo 2 renginių ciklus kitiems nuteistiesiems ir už šias iniciatyvas gavo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Resocializacijos skyriaus viršininko vardinę padėką. Be to, jis nuolat lankosi pas psichologą ir keičia savo elgesį, dirba su savimi, taip pat dirbo individualiai su psichologe. Nuteistasis skunde taip pat nurodė, kad jis vykdo socialinės reabilitacijos planą, kuriame numatyta dalyvauti tikslinėse veiklose ir pozityvaus užimtumo programose, taip pat savo inciatyva pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Jis laisvėje visada buvo dirbantis, dėl savo nusikaltimų prisiima visą atsakomybę ir labai gailisi, kaip įmanydamas pagal galimybes dengia civilinius ieškinius ir vykdomuosius raštus, yra sumokėjęs ženklią sumą ieškinių ir vykdomųjų raštų dengimui. Jis niekada nepalaikė, nepalaiko ir nepalaikys ryšių su nusikalstamu pasauliu susijusiais asmenimis, turi ir palaiko stiprius socialinius ryšius su artimaisiais, išėjęs į laisvę turės gyvenamąją vietą, turi įvairų darbo pasiūlymų, dali dirbti ir pagal individualios veiklos pažymą, be to, yra įstojęs į VU teisės studijas ir jam nepradėjus mokytis 2020 metais, bus išbrauktas iš studentų sąrašų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Komisijos 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. 95-485 nutarta netaikyti nuteistajam S. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą, motyvuojant tuo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu buvo baustas drausmine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi tik nuo 2019 m., ir nors šiuo metu nuobaudos negalioja, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis per bausmės atlikimo laiku nesistengė elgtis nepriekaištingai, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena siekiant pataisyti asmenį, yra vienodai svarbi. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Toks nuteistojo elgesys atskleidžia dviprasmišką jo požiūrį į taikomas pataisos priemones, kurių nepriekaištingas vykdymas, taikant Komisijai lygtinį paleidimą, yra itin aktualus. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau ne kartą teistas, taip pat jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus, kas rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei ir polinkį nusikalsti. Nuteistasis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, išlaikyti tinkamą savo elgesį ilgesnį laikotarpį nesugebėjo. Konstatuota, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įvertinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Komisija padarė išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

S. G., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį 1 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžiu (pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu) bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutartimi paskirta bausme, paskirta 3 m. 8 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 4 m. laisvės atėmimo.

Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 2 m. 1 mėn. 15 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2020 m. rugpjūčio 27 d.).

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo (Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. G. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo Komisija, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas.

Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu netaikyti nuteistajam S. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos 2020 m. rugpjūčio 27 d. posėdžio protokolu, Socialinio tyrimo išvada, pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, Išvada apie nuteistojo individualaus socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimą, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2020 m. rugpjūčio 31 d. priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam S. G. yra pagrįstas ir motyvuotas – Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką.

Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Nagrinėjamu atveju, S. G. subendrintą laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, teistas aštuonis kartus, jo padarytos nusikalstamos veikos praeityje yra turtinio pobūdžio (sukčiaujant), jis taip pat buvo teistas už vairavimą esant neblaiviam, jam už padarytas nusikalstamas veikas buvo skiriamos ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis toliau darė nusikalstamas veikas, ir šios aplinkybės, kaip teisingai pažymėjo Komisija nutarime, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Ir nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau tiek, kiek jos atskleidžia S. G. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Juo labiau, kad remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, informacija apie S. G. teisės pažeidimus yra vienas iš kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą.

Kaip jau minėta, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo pagrįstumo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, už gerą darbą, elgesį, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose paskatintas, bausmės atlikimo metu dirba pataisos įstaigoje, palaiko artimus socialinius ryšius su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, sudaro pagrindą spręsti apie nuteistojo siekį pasitaisyti, tačiau, įvertinus tai, kad nuteistojo elgesys ne visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo koreguojamas išimtinai teigiama linkme, darytina išvada, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Pažymėtina, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog nuteistasis nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Ta aplinkybė, jog S. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, nereiškia, kad jis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai. Priešingai – nuteistasis per bausmės atlikimo laiką du kartus už analogiškus veiksmus (mobilaus ryšio telefono turėjimą) buvo baustas drausminėmis nuobaudomis (paskutinį kartą dar 2020 m. sausio 14 d.). Pažymėtina, jog nuteistieji pataisos įstaigoje privalo elgtis nepriekaištingai, o net ir vienas nustatytų taisyklių pažeidimas rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir neigiamai jį charakterizuoja. Nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, vėl gi neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis jau šiuo metu gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Pažymėtina ir tai, jog nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Teismas pažymi, kad abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme taip pat kelia ir S. G. nustatomi kriminogeniniai veiksniai – jau anksčiau minėta informacija apie teisės pažeidimus; taip pat ryšiai bei gyvenimo stilius ir draugai. Šie kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek S. G. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus S. G. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis nors socialines situacijas vertina teisingai, tačiau yra linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatytas 38 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius – nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro ir dinaminiai balai, kurie gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama S. G. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir kas, anksčiau aptartų duomenų kontekste, taip pat suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam S. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

Dėl išdėstyto nuteistojo S. G. skundas dėl Komisijos 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo Nr. 95-485 netaikyti nuteistajam S. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas

nutaria:

Atmesti nuteistojo S. G. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo Nr. 95-485 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis