Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2023-10-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-292-927/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-10-26
Bylos Nr.
II-292-927/2023
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00108-2023-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė
Pareiškėjas
O. Z.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-292-927/2023
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00108-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.8; 21.10.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTART I S2023 m. spalio 26 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė,sekretoriaujant Dovilei Vėgnerei, Katažynai Žurienei,dalyvaujant pareiškėjui O. Z. (O. Z.),

nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo O. Z. (O. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) piliečio, turinčio leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. birželio 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-13462-2023 (ROIK:23206186266) (toliau – Skundžiamas nutarimas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Skundžiamo nutarimo esmė

1. O. Z. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus Vyriausiosios specialistės K. G. 2023 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-13462-2023 (ROIK:232061862266) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2023 m. gegužės 1 d. 17.28 val. Dvaro g., Buivydiškių k., Vilniaus rajono sav., vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, t. y. būdamas Baltarusijos Respublikos piliečiu, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvoje ir deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, nepasikeitė vairuotojo pažymėjimo per 180 dienų. Skundžiamu nutarimu O. Z. paskirta 325 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 6 mėnesių laikotarpiui.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2023 m. liepos 20 d. gautas Pareiškėjo skundas dėl Skundžiamo nutarimo (b. l. 1).

II. Pareiškėjo skundo argumentai ir prašymai

3. Skundu Pareiškėjas prašo nutraukti administracinio nusižengimo bylą ir pripažinti administracinio nusižengimo protokolą neturinčiu juridinės galios dėl galiojančių įstatymų pažeidimo bei proceso pažeidimų. Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2023-06-06 Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nedalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui, priėmė nutarimą nutraukti O. Z. administracinėn atsakomybėn ir paskirti 325 eurų baudą, vadovaujantis administracinio nusižengimo protokolu, kurį surašė neprisistatęs pareigūnas. Be kita ko, pareiškėjas pažymi, kad prieš surašant administracinio nusižengimo protokolą pareigūnas bei komisariatas iki bylos nagrinėjimo ir bylos nagrinėjimo metu neišaiškino asmeniui, dėl kurio atliekamas administracinis procesas, jo teisių ir pareigų. Taigi, taip buvo pažeista teisė į gynybą. Taip Pareiškėjas teigia, kad pareigūnas atsisakė priimti ir leisti asmeniui, dėl kurio atliekamas administracinis procesas, teikti prašymus, dėl ko pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą nedalyvaujant vertėjui ir gynėjui. Taigi, pareiškėjo manymu, tyrimas atliktas neišsamiai ir šališkai. Asmuo, dėl kurio atliekamas administracinis procesas, nebuvo informuotas apie galimybę teikti savo nekaltumo įrodymus ir pasinaudoti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso jam garantuojamomis teisėmis bei iš esmės iš jo buvo atimtos viso teisės. Vadovaudamasis anksčiau minėtais argumentais, Pareiškėjas prašo: priimti sprendimą dėl pradėjusio administracinį procesą pareigūno, atlikusio administracinio nusižengimo tyrimą tyrėjo būtino dalyvavimo teismo posėdyje ir iškviesti juos pagal šaukimus; išreikalauti visą vaizdo įrašą (nuo automobilio, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymo momento iki leidimo tęsti judėjimą) iš sustabdžiusio transporto priemonę pareigūnų kūno vaizdo registratoriaus, nes šiame vaizdo įraše gali būti asmens, dėl kurio atliekamas administracinis procesas, nekaltumo įrodymai bei yra įrodymai, kad pareigūnas neišaiškino teisių ir pareigų; pridėti prie bylos medžiagos ir pripažinti įrodymu vaizdo įrašą iš vaizdo registratoriaus, esančio automobilyje, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris (vaizdo įrašas) patalpintas globaliniame tinkle Internet adresu http://youtu.be/KgxssmaGyPE; išnagrinėti ir priimti sprendimus dėl visų pateiktų komisariatui prašymų, nagrinėti, kuriuos jis savavališkai atsisakė; išnagrinėti ir priimti sprendimus dėl visų pateiktų komisariatui skundų, kuriuos nagrinėti jis savavališkai atsisakė, pripažinti administracinio nusižengimo protokolą neturinčiu juridinės galios dėl galiojančių įstatymų pažeidimo bei proceso pažeidimų jo surašymo metu; nutraukti administracinio nusižengimo bylą (b. l. 2–5).

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė savo skundą ir paaiškino, jog mano, kad policijos pareigūnai nėra specialistai, negali tinkamai traktuoti, kas yra nuolatinis gyventojas. Teigė, kad nuolatinis gyventojas tai užsienio pilietis, kuris gavo leidimą gyventi ir turi nuolat gyventi ne mažiau 185 dienų per kalendorinius metus. Nurodė, kad jo darbas buvo susijęs su komandiruotėmis, kur nereikalavo pakeisti vairuotojo pažymėjimo, kadangi jis atitinka visus reikalavimus, Ženevos, Vienos konvencijų. Patvirtino, kad gavo leidimą gyventi Lietuvoje 2022 m. vasario 7 d. Kadangi jis nebuvo Lietuvos teritorijoje 185 dienas, todėl mano, kad policijos pareigūnai neatsižvelgė į teisės aktų reikalavimus, neteisingai išaiškino teisės aktus, negavo ir neišreikalavo specialistų išvadų, todėl policijos teiginių pripažinti įrodymais, jo nuomone, negalima. Pareiškėjas paaiškino, kad šiuo metu nėra deklaravęs gyvenamosios vietos. Tuo momentu buvo registruotas Širvintose, tikslaus adreso nepamena, „(duomenys neskelbtini)“ firmos adresu. Tą adresą deklaravo, kai gavo leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Paskui keitėsi adresas nuosavame name – (duomenys neskelbtini), ten buvo nuoma, kuri šiuo metu jau pasibaigusi. Teigė, kad yra vairuotojas, vairuoja sunkiasvores mašinas, tarptautiniai pervežimai. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šioje įmonėje dirbdamas turi dažnai išvykti į komandiruotes. Kartais į Lietuvą atvykdavo 10 d. ar savaitei. Taip pat tvirtino, kad 2022 metais jis nebuvo per metus daugiau nei 185 dienas per kalendorinius metus. 2023 m. jo gyvenamoji vieta tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, dar iki administracinio nusižengimo tyrimo pradžios turėjo jam išaiškinti apie tai, kad vairuotojo pažymėjimas negaliojantis ir kad jis privalo pateikti galiojantį Lietuvoje. Taip pat teigė, kad Pareigūnai nepaklausė ar jis turi kitą vairuotojo pažymėjimą, kuris galiotų Lietuvoje. 2023 m. gegužės 1 d. kai sustabdė policijos pareigūnai prie savęs turėjo kitą vairuotojo pažymėjimą, bet nepadavė. Kai sustabdė, policijos pareigūnas jį informavo, kad vyksta neblaivių vairuotojų patikrinimas ir paprašė dokumentų, paprašė pavažiuoti į šoną. Tuomet Pareiškėjas paklausė ar kuo nors yra įtariamas, o jam sakė, kad nori patikrinti dokumentus. Nurodė, kad nevartoja alkoholio, pas jį nebuvo jokių įtarimų, kad padarė pažeidimą. Teigė, kad vairuotojo pažymėjimas jam yra reikalingas darbui, todėl pareigūnui padavė baltarusišką vairuotojo pažymėjimą. Kadangi buvo sustabdytas pakartotinai praėjus mažam laiko tarpui, padarė pastabą policijos pareigūnams, kad jau daromas pažeidimas, kad jau buvo patikrintas, policijos pareigūnas apkaltino jį, kad keleiviai nebuvo prisegti saugos diržais, todėl nebuvo įsitikinęs, kad ir gegužės 1 d., kai sustabdė ar vėl neapkaltins pažeidimu ir atims vairuotojo pažymėjimą. Pareiškėjas paaiškino, kad 2019 m. buvo mokymuose Estijos firmoje, kur gavo 95 kodą, nežino kokia valstybė išdavė, dar dirbo Švedijoje, Suomijoje. Tą dokumentą paliko Lenkijoje. Išlaikė egzaminą ir gavo pažymėjimą jau po to, kai buvo pradėtas administracinis procesas. Pareiškėjas patvirtino, kad kai jį sustabdė, jis neturėjo Lietuvoje galiojančio pažymėjimo. Jis turėjo išlaikyti egzaminą, o Baltarusijos pažymėjimas turi būti saugomas, kol sugalvos grįžti. Kai buvo pradėtas procesas, jis buvo išlaikęs teorijos egzaminą ir tris kartus laikė praktikos egzaminą, dėl amžiaus, taip pat išsirinko patį sudėtingiausią automobilį ir su priekaba, taip pat nurodė, kad laikas tarp egzaminų labai ilgas ir reikia laukti eilėje. Prašė teismo į šias aplinkybes atkreipti dėmesį, nes jis neturėjo tikslo pažeisti įstatymo. Terminai buvo tokie ilgi, kad buvo sunku užsirašyti egzaminui. Kai tik grįžo iš komandiruotės, iškart išlaikė teorijos egzaminą. Pareiškėjo tvirtinimu svarbiausia ne tas, kad turėjo ar neturėjo jis vairuotojo pažymėjimą, bet jie neturėjo teisės jo tikrinti, nes jis nieko nepažeidė, o todėl, kad nieko nepažeidė - pabijojo jiems pateikti, kad neatimtų jo turimo vairuotojo pažymėjimo. Paaiškino, kad lietuvišką vairuotojo pažymėjimą jam išdavė po gegužės 1 d., labai norėjo gauti šį pažymėjimą, nes dabar gali laisvai važinėti visur.

III. Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

4. Institucija pateiktu atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašo Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir O. Z. skundo netenkinti. Nurodo, jog O. Z. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės. Sustabdymo metu O. Z. pateikė Baltarusijos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, tačiau pareigūnai nustatė, kad minėtas asmuo turi nuolatinį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Institucija nurodė, kad Saugaus eismo automobilių kelias įstatymo (toliau – SEAKĮ) 22 straipsnio 9 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakyme Nr. 1V-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ 40 punkte numatyta, kad pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje (toliau – trečioji šalis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius vairavimo egzaminą. Institucija nurodo, jog O. Z. gavo leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje nuo 2022-02-07, ir kuris galioja iki 2027-01-26, t. y. kaip numatyta SEAKĮ, O. Z. privalėjo ne vėliau kaip iki 2022-08-07 pasikeisti Baltarusijos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą. Institucija taip pat nurodė, jog prašo teismo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant (b. l. 12-13).

5. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Augis Trinkūnas paaiškino, kad yra Lietuvos kelių policijos specialios paskirties skyriaus specialistas. Datos tiksliai nepasakys, dirbo ir vykdė neblaivumo kontrolę, vykdė Buivydiškių kaime. Patikrino transporto priemonę, jo kolega sustabdė automobilį, o jis suprato, kad tarp vairuotojo ir kolegos kilo konfliktas, vairuotojas buvo nepatenkintas, kad stabdoma jo judėjimo laisvė. Buvo paaiškinta dėl ko sustabdė, kad vykdoma neblaivumo kontrolė, paklausė ar jis atitinka kažkokius požymius, bekontakčiu būdu patikrino blaivumą, kuris rodo teigiamą arba neigiamą rezultatą. Tada kolega, kuris su juo bendravo priėjo prie jo ir pasakė, kad negali su vairuotoju susikalbėti, gal jis geriau kalba rusiškai, nei kolega, ir gali su juo bendrauti. Kai kolega su juo kalbėjo, tuo metu jis buvo mašinoje. Paskui jis priėjo prie automobilio, vairuotojas jau toliau kalbėjo su juo (teismo pastaba – liudytoju), buvo nepatenkintas. Buvo paprašyta pateikti vairuotojo pažymėjimą, jis pateikė Baltarusijos Respublikos išduotą vairuotojo pažymėjimą, o kadangi jie negali patikrinti trečiųjų šalių išduotų pažymėjimų, paprašė, kad pateiktų pasą tos valstybės. Vairuotojas pateikė leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, kuriame yra asmens kodas. Liudytojas paaiškino, kad kai asmuo išbūna ilgiau nei 185 dienas privalo pasikeisti vairuotojo pažymėjimą. Vairuotojas pateikė pasą, patikrino, ten nebuvo jokių žymų apie išvykimą į trečiąją šalį. Patikrino per duomenų bazes, tai Lietuvoje irgi ilgą laiko tarpą buvo gyvenamoji vieta. Tuomet surašė protokolą už tai, kad nepasikeitė vairuotojo pažymėjimo, jis turėjo persilaikyti lietuvišką pažymėjimą. Surašius protokolą vairuotojas supyko, kad jo niekas nepaklausė, sakė laikosi Regitroje egzaminus, buvo išvykęs į Skandinavijos šalis, nors realiai visą laiką buvo Europos Sąjungos teritorijoje. Surašius protokolą pastebėjo, kad kolega iš jų tarnybos jau irgi buvo surašęs prieš mažiau nei mėnesį dėl tos pačios priežasties - neturėjimo teisės vairuoti. Liudytojo teigimu, jie teisingai surašė protokolą, jis konfliktiškas asmuo. Papildomai paaiškino, kad turi priemonių planą, stengiasi eliminuoti neblaivius iš eismo, stabdė visus iš eilės, su vienais - pabendrauti, kitiems - duoti bekontaktį blaivumo patikrinimą. Jeigu stabdytų ne pagal eilę, susidarytų kamščiai, stabdė visus iš eilės. Taip pat nurodė, kad jie sustojo, kolega jau buvo su liemene, jis pasiruošė, susijungė visas duomenų bazes, šito asmens mašina, kažkur, trečia buvo sustabdyta. Kai iš karto kolega sustabdė, nemano, kad kolega neprisistatė. Liudytojas teigė, kad pradžioje, kai prisistato nežino, kokia kalba vairuotojas kalba, o ant jų aprangos visada yra parašyta pavardė (b. l. 69-71).

Motyvuojamoji dalis

IV. Teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

7. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

8. ANK 424 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų eurų. ANK straipsnio 424 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

9. Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau ir – KET), 14 punktas nustato, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad O. Z. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. liepos 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje 10-ANR_N-13462-2023 (ROIK:232061862266) nubaustas 325 eurų bauda ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – 6 mėnesiams atimta teisė vairuoti – pagal 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2023 m. gegužės 1 d. 17.28 val. Dvaro g., Buivydiškių k., Vilniaus rajono sav., vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, t. y. būdamas Baltarusijos Respublikos piliečiu, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvoje ir deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje nepasikeitė vairuotojo pažymėjimo per 180 dienų.

11. Pats Pareiškėjas su padarytu nusižengimu nesutiko, kaltės nepripažino, teigė, kad jis nepertraukiamai nebuvo Lietuvos Respublikoje įstatyme nustatytą laiko tarpą, kadangi dirba tarptautinių pervežimų vairuotoju ir nuolat keliauja už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, todėl jo Baltarusijos Respublikos išduotas vairuotojo pažymėjimas tuo metu buvo galiojantis ir tinkamas. Šiuo metu jis yra įgijęs Lietuvos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, tačiau patvirtino, kad lietuvišką vairuotojo pažymėjimą įgijo jau po to, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir surašytas administracinio nusižengimo protokolas už ginčijamą nusižengimą. Pareiškėjas tiek savo skunde, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu akcentavo tai, jog policijos pareigūnai neturėjo pagrindo jo stabdyti ir tikrinti, nes jokių požymių dėl galimo nusižengimo nebuvo.

13. Liudytoju apklaustas pareigūnas Augis Trinkūnas teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo vykdoma neblaivių vairuotojų kontrolė ir stabdomos visos pravažiuojančios transporto priemonės iš eilės, nepraleidžiant nei vienos, tarp kurių buvo sustabdytas ir patikrintas Pareiškėjas. Tikrinimo metu Pareiškėjas pateikė Baltarusijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą bei leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Taip pat buvo patikrintas ir Pareiškėjo Baltarusijos Respublikos pasas. Liudytojo teigimu tikrinimo metu paaiškėjo, kad vairuotojas turėdamas leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, nepasikeitė Baltarusijos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą ir jau yra praėję daugiau kaip 185 dienos, dėl šios priežasties buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.

13. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau ir – SEAKĮ) 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat policijos įstaigų išduoti vairuotojo pažymėjimai ir šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai. Pagal minėto 13 straipsnio 9 dalį Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 m. Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 m. Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo.

14. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakyme Nr. 1V-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta vairuotojų pažymėjimų išdavimo tvarka asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Pagal Taisyklių 2.4 punktą, nuolatinė gyvenamoji vieta – asmens gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.

15. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 4 straipsnyje yra apibrėžta nuolatinio Lietuvos gyventoja sąvoka. Minėto straipsnio 4 straipsnio 1 dalyje nuolatiniu Lietuvos gyventoju laikomas: 1) fizinis asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta mokestiniu laikotarpiu yra Lietuvoje, arba; 2) fizinis asmuo, kurio asmeninių, socialinių arba ekonominių interesų buvimo vieta mokestiniu laikotarpiu yra veikiau Lietuvoje nei užsienyje, arba; 3) fizinis asmuo, kuris mokestiniu laikotarpiu Lietuvoje išbūva ištisai arba su pertraukomis 183 arba daugiau dienų. 183 dienų laikotarpio apskaičiavimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, arba; 4) fizinis asmuo, kuris Lietuvoje išbūva ištisai arba su pertraukomis 280 arba daugiau dienų vienas paskui kitą einančiais mokestiniais laikotarpiais ir viename iš šių mokestinių laikotarpių išbuvo Lietuvoje ištisai arba su pertraukomis 90 arba daugiau dienų, jei šio straipsnio 3 dalyje nenustatyta kitaip. 90 ir 280 dienų laikotarpio apskaičiavimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, arba; 5) fizinis asmuo, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis ir neatitinka šios dalies 3 ir 4 punkto kriterijų, tačiau tokiam fiziniam asmeniui atlyginimas pagal darbo sutartį arba pagal jų esmę atitinkančias sutartis mokamas arba jo gyvenimo kitoje valstybėje išlaidos dengiamos iš Lietuvos valstybės arba savivaldybių biudžetų.

16. Teismas iš nagrinėjęs Pareiškėjo skundą ir byloje pateiktus bei ištirtus duomenis nustatė, kad O. Z. yra Baltarusijos Respublikos pilietis, kuris Baltarusijos Respublikoje įgijo teisę vairuoti ir turi šios valstybės išduotą vairuotojo pažymėjimą, kuris išduotas 2019 m. liepos 20 d., taip pat šiuo metu yra įgijęs Lietuvos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, jis išduotas 2023 m. gegužės 24 d. (b. l. 36-37). Institucija savo atsiliepime nurodė, jog Pareiškėjas gavo leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje nuo 2022 m. vasario 7 d. ir šis leidimas galioja iki 2027 m. sausio 26 d. (b. l. 42). Šį faktą teismo posėdžio metu patvirtino ir pats Pareiškėjas, taip pat nurodydamas, kad tuo metu deklaravo savo gyvenamosios vietos adresą darbovietės, kurioje dirba vairuotoju „(duomenys neskelbtini)“ adresu. Šis juridinis faktas leidžia pripažinti, kad O. Z. nuo to momento (2022-02-07) įgijo nuolatinio Lietuvos gyventojo statusą.

17. Teismo posėdžio metu O. Z. tvirtino, kad dėl savo darbo pobūdžio (vairuotojas dirbantis su tarptautiniais krovinių pervežimais) nuolat vykdavo į komandiruotes ir Lietuvos teritorijoje nebuvo daugiau kaip 185 dienas per kalendorinius metus. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas pareigūnas Augis Trinkūnas, kuris surašė administracinio nusižengimo protokolą byloje, nurodė, kad sustabdymo metu buvo patikrintas O. Z. pasas, kuriame nebuvo jokių žymų apie išvykimą į trečiąją šalį, taip pat patikrinus informaciją duomenų bazėse paaiškėjo, kad Pareiškėjo gyvenamoji vieta irgi ilgą laiko tarpą buvo Lietuvoje.

18. Pagal jau minėtų teisės normų reikalavimus vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymu ir jame apibrėžtos nuolatinio Lietuvos gyventojo sąvokos turiniu O. Z. yra atitinkantis nuolatinio Lietuvos gyventojo statusą. Pareiškėjas nuo 2022 m. vasario 7 d. turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, kur asmuo vykdo ir darbinę veiklą. Tai teismo vertinimu, neginčijamai patvirtina, kad O. Z. ne tik gyvena Lietuvoje, bet ir jo asmeninių, socialinių bei ekonominių interesų buvimo vieta akivaizdžiai yra Lietuvoje, o ne kitoje užsienio valstybėje. Tai, kad asmuo dėl darbo funkcijų vyko į komandiruotes užsienyje, nėra lemiamas veiksnys kitos gyvenamosios vietos nustatymui. Asmens laikinas išvykimas į užsienį darbo tikslais nekeičia asmens nuolatinės gyvenamosios vietos ar ekonominių interesų buvimo vietos.

19. Teismo vertinimu, pareiškėjas O. Z. tapęs nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju Lietuvos Respublikoje privalėjo įgyti valstybės įmonės „Regitra“ išduotą vairuotojo pažymėjimą su įrašu Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre apie jam suteiktą teisę vairuoti kelių transporto priemones. Šios pareigos įvykdymui įstatymas numato ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą. To nepadaręs pareiškėjas Lietuvos Respublikoje nepagrįstai naudojosi Baltarusijos Respublikoje išduotu vairuotojo pažymėjimu, nesuteikiančiu jam teisės vairuoti transporto priemones Lietuvoje. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir į tai, kad O. Z. yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, todėl nesant tam tikrų išimtinių aplinkybių ir turint trečiosios valstybės (ne ES ir ne EEE) išduotą vairuotojo pažymėjimą (šiuo atveju Baltarusijos Respublikos), vairuotojo pažymėjimo nepasikeitus į lietuvišką vairuotojo pažymėjimą, Baltarusijos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje yra negaliojantis. Dėl to teismas pripažįsta, kad Institucija teisingai nustatė ANK 424 straipsnio 3 dalies administracinio nusižengimo sudėties požymius ir pagrįstai patraukė O. Z. administracinėn atsakomybėn.

20. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad Administracinių nusižengimų registro duomenimis Pareiškėjui 2023 m. balandžio 23 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už analogišką nusižengimą, tačiau nepaisant to, Pareiškėjas toliau vairavo transporto priemones ir 2023 m. gegužės 1 d. buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kai sustabdžius nustatyta, kad Pareiškėjas vairavo transporto priemonę neturėdamas lietuviško vairuotojo pažymėjimo, nors privalėjo jį turėti ir aiškiai tai žinojo, nes vos prieš septynias dienas buvo patrauktas atsakomybėn už analogišką pažeidimą.

21. ANK 424 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų. Nagrinėjamu atveju O. Z. buvo paskirta minimalaus termino administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 6 mėnesiams. Teismas, įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog byloje nenustatyta aplinkybių, rodančių, kad ši O. Z. paskirta administracinio poveikio priemonė prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas galėtų būti užtikrintas taikant išimtis.

22. Teismas įvertinęs nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes mano, kad yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjas O. Z. nepagrįstai naudodamasis Baltarusijos Respublikoje išduotu vairuotojo pažymėjimu, neturėjo teisės vairuoti Lietuvos Respublikoje, o šio pažeidimo pagrindu buvo pagrįstai surašytas Skundžiamas nutarimas bei paskirta nuobauda kartu su administracinio poveikio priemone. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. birželio 6 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-13462-2023 (ROIK:23206186266) yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti nėra pagrindo, todėl Pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo O. Z. (O. Z.) skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. birželio 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-13462-2023 (ROIK:23206186266) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Jolanta Bagdonienė