- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-11
- Bylos Nr.
- N-575-292-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-64-3-00386-2010-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Stasys Gagys
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. nutarties G. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
G. Š. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis 2010 m. rugsėjo 20 d., laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 23.59 val., Radviliškio rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime, leido nenustatytiems asmenims važiuoti be atitinkamo leidimo pertaisyta, neparuošta žmonėms ir kroviniams vežti bei nustatyta tvarka neįregistruota transporto priemone be valstybinės techninės apžiūros, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 235, 238 ir 239 punktų reikalavimus. Atsižvelgiant tai, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. spalio 13 d. nutarimu G. Š. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 132 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą buvo paskirta 300 Lt bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 3 d. nutartimi minėtą Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaltu neprisipažino, teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad G. Š. kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą įrodyta. Pažymėjo, jog KET 235 punktas numato, kad eisme dalyvaujanti transporto priemonė turi atitikti nustatytuosius techninius reikalavimus. Pagal KET 238 punktą, dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatytąja tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurioms atlikta ir galioja privalomoji techninė apžiūra ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. Tuo tarpu remiantis KET 239 punktu, motorinės transporto priemonės, priekabos, dalyvaujančios eisme, techninę būklę, registravimą ir civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą užtikrina transporto priemonės valdytojas ir vairuotojas. Atkreipė dėmesį, jog KET nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (KET 1 p.), o vadovaujantis KET 3 punktu, kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas. Pabrėžė, jog pagal minėtą punktą keliui priskiriama ir naudojama žemės ar statinio paviršiaus juosta, nesukonkretinant žemės paviršiaus ar dangos tipo, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentą, jog įvykio vietoje nėra kelio, teismas atmetė kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad KET numato bendrąjį reikalavimą, jog transporto priemonės turi atitikti nustatytuosius techninius reikalavimus, o techninę būklę, registravimą ir civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą užtikrina transporto priemonės valdytojas ir vairuotojas. G. Š. teiginį, kad nagrinėjamu atveju nėra užfiksuotas automobilio važiavimo faktas, teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstą, kadangi pagal ATPK 132 straipsnį asmuo, atsakingas už transporto priemonių techninę būklę ir eksploatavimą, baudžiamas už leidimą važiuoti pertaisyta be atitinkamo leidimo arba neįregistruota nustatyta tvarka, arba be valstybinės techninės apžiūros, arba neparuošta žmonėms ir kroviniams pervežti transporto priemone, nereikalaujant nustatyti automobilio eksploatavimo faktą. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes ir tai, kad G. Š. pripažino leidęs jam nuosavybės teise priklausantį, nustatyta tvarka neįregistruotą, be valstybinės techninės apžiūros, neparuoštą žmonėms ir kroviniams vežti automobilį vairuoti nepažįstamiems asmenims, teismas konstatavo, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas nekelia abejonių, asmens veika kvalifikuota tinkamai ir administracinė nuobauda paskirta nepažeidžiant jos skyrimo taisyklių.
II.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas G. Š. prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino KET nuostatas, kadangi kelias, pagal KET 3 punktą, yra ne tik eismui naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, tačiau ji turi būti ir skirta eismui. Pažymi, jog kitiems asmenims pasinaudoti automobiliu leido tik su sąlyga, kad jie neišvažiuos už administracinėn atsakomybėn patraukto asmens žemės sklypo ribų ir medžius iš vienos jo sklypo vietos perveš į kitą vietą jo sklype, o minėtame sklype nėra jokio kelio, todėl nagrinėjamu atveju KET netaikytinos. Teigia, jog automobilis jau apie 2 metus yra nenaudojamas ir byloje nėra nustatytas naudojimosi juo faktas, todėl joks administracinis teisės pažeidimas nebuvo padarytas. Be to, pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo fakto, jog automobilį iš jo stovėjimo vietos į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens mamos kiemą atvairavo girininko pavaduotojas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartį. Mano, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą bei priėmė pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju G. Š. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 132 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 132 straipsnyje įtvirtinta, kad leidimas važiuoti transporto priemone, turinčia gedimų, dėl kurių draudžiama ją eksploatuoti, arba pertaisyta be atitinkamo leidimo, arba neįregistruota nustatyta tvarka, arba be valstybinės techninės apžiūros, arba neparuošta žmonėms ir kroviniams pervežti, užtraukia baudą asmenims, atsakingiems už transporto priemonių techninę būklę ir eksploatavimą, nuo 200 Lt iki 400 Lt.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad G. Š. padarė ATPK 132 straipsnyje numatytą pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Pažymėtina, jog pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigia, kad nagrinėjamo įvykio metu leido nenustatytiems asmenims važiuoti jam priklausančia be atitinkamo leidimo pertaisyta, neparuošta žmonėms ir kroviniams vežti bei nustatyta tvarka neįregistruota transporto priemone be valstybinės techninės apžiūros. Kita vertus, pareiškėjas teigia, jog automobilis nebuvo išvažiavęs už jo sklypo ribų ir jokiu keliu nevažiavo, be to, byloje nėra nustatytas naudojimosi automobiliu faktas. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad žodis „važiuoti“ reiškia judėti važiuokle, vykti susisiekimo priemone (Lietuvių kalbos instituto Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, P. 916). Taigi, lingvistiškai aiškinant ATPK 132 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad šis straipsnis asmens veikos nesieja su tuo, ar automobilis buvo naudojamas važiuojant keliu. Atsižvelgiant į tai, minėti apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Juolab kad iš byloje esančios administracinės bylos Nr. 07-10-5573498 medžiagos (b. l. 5) matyti, jog liudytojas A. K., būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad nagrinėjamu atveju įvykio vietoje buvo matomos automobilio vėžės iš miško į G. Š. sodybą, o pats automobilis stovėjo valstybiniame miške, apie 200 metrų atstumu nuo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sodybos sklypo pradžios (administracinė byla Nr. 07-10-5573498, b. l. 18-20). Atkreiptinas dėmesys, kad minėto liudytojo parodymai yra aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis pažįsta administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, gali būti šališkas ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, todėl netikėti šio liudytojo parodymais nėra jokio pagrindo. Be to, byloje esančios nuotraukos (administracinė byla Nr. 07-10-5573498, b. l. 11-14) patvirtina, kad įvykio vietoje buvo aiškiai matomos visiškai naujos automobilio vėžės, t. y. automobilis buvo neseniai eksploatuojamas, kas paneigia pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog minėtas automobilis jau apie 2 metus buvo nenaudojamas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo fakto, kad automobilį iš jo stovėjimo vietos į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens mamos kiemą atvairavo girininko pavaduotojas, nagrinėjamu atveju jokios teisinės reikšmės neturi, kadangi byloje sprendžiamas G. Š. administracinės atsakomybės klausimas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, todėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
G. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.