- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-06-16
- Bylos Nr.
- 1-185-369/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03132-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Kaltinamasis
- V. K.
- Nukentėjusysis
- K. M.
- Advokatai
- Renata Janušytė, Stanislovas Nalivaika
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
2009 m. kovo 30 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 149 straipsnio 4 dalį (septynios veikos), 153 straipsnį (trys veikos), 150 straipsnio 4 dalį keturių metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 92 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. K. tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, tačiau ne vėliau kaip 2020 m. sausio 5 d., dienos metu, socialiniame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su mažamete sutuoktinės dukra K. M., gim. (duomenys neskelbtini), metu šlapiu skuduru, tyčia, sudavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių, tačiau ne daugiau kaip tris smūgius į K. M. kūno vietas, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, bei padarydamas poodinę kraujosruvą dešinės šlaunies priekiniame paviršiuje ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Taip V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.
Kaltinamasis V. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino ir pateikė analogiškus parodymus kaip ir ikiteisminio tyrimo metu. Jis paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio metu kartu su sutuoktine E. K. gyveno dviejų kambarių socialiniame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Bute kartu su jais gyveno sutuoktinės mažametės dukterys – K. M., gim. (duomenys neskelbtini), V. T., gim. (duomenys neskelbtini), A. D., gim. (duomenys neskelbtini) ir sutuoktinės motina E. R.. Kaltinamasis tvirtino, kad jo santykiai su žmonos mama ir viena iš žmonos dukterų, o būtent su K. M. buvo komplikuoti. K. elgdavosi įžūliai, nuolatos atsikalbinėdavo ir jo neklausydavo. Nesutarimai su K. kildavo dėl to, kad ji nesutvarkydavo kambario, skriausdavo mažesnes seseris. 2020 m. sausio 5 d. namuose jis buvo tik su sutuoktinės motina, E. R. ir trimis sutuoktinės dukterimis. Jo sutuoktinė tuo metu buvo darbe. Vienu metu jis paprašė, kad K. sutvarkytų kambarį, nes jis norėjo išplauti grindis. Tarp jų įvyko žodinis barnis. K. atsisakė vykdyti jo prašymą, apsirengė ir išėjo iš namų. Tuo metu, kai jis barėsi su K., iš turgaus jau buvo sugrįžusi E. R.. Barnio metu ji sėdėjo virtuvėje. Į namus K. sugrįžo apie 21.00 val. Iš kur tyrimo eigoje ant K. kojos buvo rasta mėlynė, jis nežino. K. jis nemušė. Mano, kad K. jam keršija ir jį apkalba. Atsakydamas į teismo klausimą, jog teisme apklausta liudytoja (duomenys neskelbtini) darbuotoja J. K. patvirtino, kad kartu su sutuoktine atvykęs į vaiko teisių apsaugos skyrių V. K. pokalbio metu pripažino, kad mušė K., šis atsakė, kad tuo metu jam buvo daromas psichologinis poveikis, buvo grasinama iš šeimos „paimti“ K., todėl prieš savo valią buvo priverstas pripažinti, kad sudavė K., nors iš tikrųjų taip nebuvo.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. K. nepripažino jam teikiamų įtarimų. Nurodė, kad sekmadienį, 2020 m. sausio 5 d. buvo namuose. Kartu su juo buvo žmonos dukterys K., A., V. bei žmonos mama E. Apie 12.00 val. jis nuėjo į vaikų kambarį ir paprašė K. susitvarkyti kambarį, nes tvarkė namus ir reikėjo išplauti grindis. Apie 14.00 val. jau atėjęs į vaikų kambarį plauti grindų pamatė, kad kambaryje betvarkė. Tada jis pakeltu tonu pasakė K., kad ji vėl nevykdo savo pareigų ir nesitvarko. K. atsakė, kad nesitvarkys ir jam atkeršys. Tai pasakiusi K. apsirengė ir išėjo pas mamą į (duomenys neskelbtini) g. esančią parduotuvę „X“. Žmonos mama E. R. į jų žodinį konfliktą nesikišo. Po minėto konflikto praėjus savaitei, jam būnant darbe, pas juos į namus atvyko Vaikų teisų specialistai. Jie pasakė, kad paima K. M. iki kol bus nustatytas jų šeimoje grėsmės lygis ir bus sprendžiama dėl vaiko tolimesnės gyvenamosios vietos. Kaip vėliau sužinojo, K. mokykloje socialinei darbuotojai papasakojo, kad neva jis mušė su šlapiu skuduru, tačiau to nebuvo. Jokio fizinio smurto prieš K. jis nenaudojo. Ji tiesiog išsigalvoja jam kerštaudama už tai, kad liepė susitvarkyti kambarį. Kur K. galėjo užsigauti koją, nežino. Galimai žaisdama lauke, o po to, progai pasitaikius, pasakė, kad neva tai jis ją sumušė. Taip pat nori paaiškinti, kad jo žmonos mama E. R. jo labai nemėgsta, nes jis stengiasi palaikyti tvarką namuose ir trukdo jai netrukdomai vartoti alkoholį. E. R. serga priklausomybės liga ir nuolat vartoja alkoholį. E. R. visuomet nuteikinėdavo K. prieš jį, skatino neklausyti mamos. Visa ši situacija yra E. R. manipuliacija, pasinaudojant pažeidžiamu ir lengvai įtikinamu vaiku (K.) siekiant sugriauti jų šeimą. Kokie dar motyvai verčia E. R. jį apkalbėti ir šitaip elgtis, jis nežino (t.1 b.l. 95).
2020 m. sausio 8 d. (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos direktorė raštu kreipėsi į valstybės vaiko teisių ir apsaugos įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyrių ir nurodė, kad grįžusi po žiemos atostogų mergaitė K. M. pasakojo auklėtojai, kad galimai patiria smurtą namuose (t.1 b.l. 7).
2020 m. sausio 14 d. (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyrius raštu kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Ikiteisminio tyrimo įstaigai buvo pranešta, kad iš mokymo įstaigos buvo gautas pranešimas, jog auklėtinė K. M. pasakojo, kad galimai namuose patiria smurtą. Skyriaus specialistai 2020 m. sausio 11 d. lankėsi šeimos namuose ir išklausė K. nuomonę. Vaikas nurodė, kad mamos vyras V. K. prieš savaitę jai trenkė šlapiu skuduru per kojas ir jai labai skaudėjo. Mergaitė neprieštaravo, kad būtų paimta iš nesaugios aplinkos, todėl skyriaus specialistai priėmė sprendimą laikinai ją apgyvendinti (duomenys neskelbtini) tarnyboje. K. buvo apžiūrėta gydymo įstaigoje. Vaikui nustatytas dešinės šlaunies sumušimas (ant dešinės šlaunies priekinio paviršiaus yra 5x3cm dydžio blykštanti mėlynė, atsiradusi po sumušimo prieš savaitę laiko). Pakartotinai bendraujant su K. ji nurodė, kad tai nėra pirmas kartas, kai V. K. ją muša su šlapiu skuduru ( t.1 b.l. 6).
2020 m. kovo 9 d. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusioji K. M. parodė, kad jai (duomenys neskelbtini) metų. Ji sutinka šiandien pakalbėti ir pažada sakyti tiesą. Pakalbės apie tai, kas įvyko šeimoje. Truputį pasibarė su mamos vyru ir įvyko skandalas. Ji išėjo į lauką, grįžo ir pradėjo pyktis. Susipyko ir patėvis smurtavo. Ji pati šiek tiek kalta, kad neklausė. Buvo įvykis su šlapiu skuduru ir daugiau nieko. Patėvis sušlapino skudurą ir pradėjo ją mušti. Močiutė ją gynė, bet jai buvo sunku. Patėvis jai sudavė su šlapiu skuduru ir liko trys mėlynės. Jos jau praėjo. Daugiau nieko neatsimena. Tai įvyko prieš 3-4 mėn. namuose, jos kambaryje. Su šlapiu skuduru jai pataikė į kairę koją aukščiau kelio ir arti kelio ir į dešinę koją prie kelio. Jai žiauriai skaudėjo. Jautė, kad jai nesaugu namuose. Apie tai jai teko pasakyti mokykloje. Ji pasakė socialinei darbuotojai, kuri pranešė vaikų teisėms ir ją nuvežė į krizių centrą. Paskui ją nuvežė į globos namus. Įvykio metu namuose buvo V., jos sesės V. ir A. bei močiutė. Patėvis ją mušė, nes truputį atsikalbinėjo. Ji tingėjo tvarkytis, susipyko, nes sesės ant jos „varė“. Susipyko su mama ir sesėmis. Kiek jai kartų trenkė, nelabai atsimena, bet buvo 2-3 kartai. Įvykio metu ji tvarkėsi. Jai trenkė apie 12.00-13.00 val. Tada jai buvo atostogos. Jeigu patėvis jos atsiprašytų, ji jam atleistų, tik kad dar kartą tai nepasikartotų. Apie tai, kas jai nutiko, pakalbėjo su buvusia auklėtoja ir dabartine. Mamai papasakojo, atėjo pas ją verkianti, bet mama nieko nereagavo. Anksčiau jos patėvis nėra skriaudęs (t.1 b.l. 76-77).
2020 m. sausio 11 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta, kad K. M. nustatytas dešinės šlaunies sumušimas. Ant dešinės šlaunies priekinio paviršiaus yra 5 cm x 3 cm dydžio blykštanti mėlynė, atsiradusi po sumušimo prieš savaitę laiko (t.1 b.l. 10).
Specialisto išvadoje Nr. G-1336/2020 (01) nurodyta, kad K. M. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės šlaunies priekiniame paviršiuje, kuri padaryta kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas padarytas prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Įprastinėmis sąlygomis patiriant tokio pobūdžio sužalojimus yra juntamas fizinis skausmas (t.1 b.l. 82-83).
Apklausta teisme ekspertė R. G. patvirtino jos pateiktos specialisto išvados duomenis. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus paaiškino, kad suduodant šlapiu audiniu (skuduru) toks smūgis ant kūno negalėtų palikti poodinės kraujosruvos ir toks daiktas negalėtų būti įvardintas kaip kietas, bukas, turintis ribotą kūno paviršių. Tačiau jeigu smūgis buvo suduotas šlapiu susuktu skuduru, toks smūgis galėtų palikti kraujosruvą ir būtų įvertintas kaip kietas bukas daiktas. Taip pat neatmestina, kad specialisto išvadoje nustatyta kraujosruva galėjo atsirasti pačiai mergaitei atsitrenkiant į kokį nors kietą daiktą. Nukentėjusiosios ji neapžiūrinėjo. Jos pateikta išvada buvo paremta tik medicininiais duomenimis, kurie buvo nurodyti gydymo įstaigoje apžiūrėjus nukentėjusiąją ir tie duomenys buvo minimalūs. Tai, kad ant nukentėjusiosios kojos užfiksuota blykštanti mėlynė, negalima teigti, kad ji nyksta. Iš pradžių kraujosruva turėtų pakeisti spalvą, o tik po to pradėti blykšti.
Apklausta teisme liudytoja K. M. mama E. K. nurodė, kad nagrinėjamo įvykio metu ji buvo darbe. Liudytoja patvirtino, kad jos vyriausia dukra K. buvo pas ją atėjusi į darbą. Apie tai, kad patėvis V. K. jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, dukra jai nieko nepasakojo. Dukra tik pasakė, kad ji negerai elgėsi ir susipyko su patėviu. Tuo metu ji negalėjo ilgiau bendrauti su dukra, nes dirbo ir paprašė jos pasivaikščioti. Per pietų pertrauką ji paskambino sutuoktiniui – V. K. ir paklausė, kas ten įvyko. Šis papasakojo, kad K. skriaudė seserį, todėl „ant jos pakėlė toną“ ir K. išbėgo iš namų. Sugrįžusi iš darbo K. rado miegančią, todėl su ja nepasikalbėjo. Sekančią dieną jai vėl neišėjo su K. pasikalbėti, nes ji sėdėjo su močiute - E. R. kambaryje, o vėliau išvažiavo į miestą. Liudytoja teisme tvirtino, kad K. linkusi meluoti ir manipuliuoti, todėl ir duoda tokius parodymus prieš patėvį. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus liudytoja nurodė, kad šiuo metu K. gyvena „(duomenys neskelbtini)“. Ji lanko dukrą, bendrauja su ja telefonu. Pokalbio su K. metu ši skundėsi, kad ją lankanti močiutė - E. R. ją nuteikinėja prieš patėvį. K. yra jai prisipažinusi, kad pasakoti apie įvykį ją privertė močiutė. Jos ir dukros pokalbių niekas iš socialinio centro darbuotojų negirdėjo, nes jos kalbėjosi pasivaikščiojimo metu. Liudytoja taip pat tvirtino, kad jos mama piktnaudžiauja alkoholiu ir yra nusiteikusi prieš jos dabartinį vyrą – V. K..
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. K. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su vaikais - K. M., gim. (duomenys neskelbtini), V. T., gim. (duomenys neskelbtini)., A. D., gim. (duomenys neskelbtini)ir vyru V. K.. Nuo 2019 m. pradžios iki 2020 m. pradžios kartu su jais gyveno jos mama E. R.. Jos mama labai manipuliatyvus žmogus. Gyvendama su jais mama nuolatos prieš ją nuteikinėdavo jos vaikus, stengdavosi supykdyti su vyru. Kai su jais pradėjo gyventi jos mama, vyresnioji dukra K. M. pradėjo jų su vyru neklausyti, atsikalbinėti, meluoti, vagiliauti ir panašiai. Per jos laisvadienius K. mieliau rinkdavosi laisvalaikį su močiute, nei su ja. Jai niekaip nepavykdavo rasti su K. kontakto, ypač jei močiutė būdavo namuose. Nori pažymėti, kad K. M. yra linkusi meluoti, manipuliuoti ir fantazuoti, todėl į jos pareiškimus žiūri su atitinkamu skeptiškumu ir jos pateiktą informaciją kruopščiai tikrina. Galimai 2020 m. sausio 5 d. ji dirbo parduotuvėje „X“, esančioje (duomenys neskelbtini) g. Apie 16.00-17.00 val. pas ją į darbą atėjo K. ir pasakė, kad išėjo iš namų, nes V. ją barė. Paklausus, ką ji padarė, dukra atsakė, kad skriaudė sesę A. D. ir V. dėl to ją barė. Apie tai, kad prieš ją būtų kas nors smurtavęs, K. jai nieko nesakė. Tuomet ji pasakė savo dukrai, kad ji nurimtų, pasivaikščiotų ir eitų namo, o apie tai, kas atsitiko, jie pakalbės kitos dienos ryte. Apytiksliai po valandos ji paskambino V. ir paklausė, kur K., tačiau V. atsakė, kad nežino. K. į namus sugrįžo apie 20.00-21.00 val. Ji baigia darbą apie 23.30 ir grįžo namo apie 24.00 val. Jai grįžus namo K. jau miegojo. Kitą rytą su K. norėjo pakalbėti, bet K. vengė su ja bendrauti, sakė, kad nieko nenutiko ir daugiau nesileido į kalbas. Ji nusprendė jos nekamantinėti ir palaukti, kol praeis šiek tiek laiko. Ant K. kūno jokių sužalojimų, mėlynių, ar kraujosruvų ji nematė. Pasibaigus mokyklos atostogoms K. grįžo į mokyklą ir po savaitės (galimai 2020 m. sausio 11 d.) į namus atvažiavo Vaiko teisų specialistai ir pasakė, kad pasiima K.. Ji iš pradžių nesuprato dėl ko, tačiau jai paaiškino, kad dėl smurto artimoje aplinkoje, nes neva V. ją sumušė. Jie K. išsivežė. Jos dukra linkusi meluoti ir manipuliuoti ir taip darė skatinama močiutės, nes pastarajai nepatiko V. K., kuris stengėsi palaikyti tvarką namuose, nevartojo alkoholio ir neleido to daryti jos motinai E. R.. Mano, kad jos dukra yra primokyta sakyti, kad neva V. ją sumušė. Netikėti vyru ji neturi pagrindo (t.1 b.l. 55).
Apklausta teisme E. K. mama, liudytoja E. R. parodė, kad jos santykiai su dukra ir jos vyru kaltinamuoju V. K. yra priešiški. Liudytoja patvirtino, kad nagrinėjimo įvykio metu gyveno su dukros šeima, jiems skirtame socialiniame būste. Liudytoja tvirtino, kad 2020 m. sausio 5 d. ji matė, kaip dukters vyras, kaltinamasis V. K. eilinį kartą muša K.. Iš pradžių ji buvo virtuvėje, tačiau išgirdusi „plakimo garsą“ atėjo į vaikų kambarį. Ten atėjusi pamatė, kaip V. K. šlapiu skuduru muša K.. Kiek buvo suduota smūgių, pasakyti negali. Smūgiai buvo suduodami per nuogas K. kojas, blauzdas. Tuo metu K. dėvėjo trumpus šortukus. Jai įėjus į kambarį K. gulėjo ant grindų, ant šono. V. K. garsiai keikėsi ir ją mušė. Tai tęsėsi apie 15 minučių. Tuo metu kambaryje buvo ir kiti vaikai. Liudytoja tvirtino, kad matė kaip V. K. vieną kartą spyrė K. į koją. K. šaukė ir verkė. Po to V. K. vaikščiojo po butą, o K. paprašė, kad ji (E. R.) jai duotų savo telefoną, nes norėjo paskambinti savo biologiniam tėvui T. M.. Ji davė K. savo telefoną ir girdėjo jos ir tėvo pokalbį. K. tėvui skundėsi, kad ją pastoviai muša ir prašė, kad tėvas ją pasiimtų pas save. Po įvykio K. liko namuose ir niekur nėjo. Vakare iš darbo sugrįžo jos mama. Ji nežino, ar K. apie smurtą papasakojo savo mamai.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. R. parodė, kad maždaug prieš 2,5 metų jos dukra E. K. su dukromis: K. M., gim. (duomenys neskelbtini), V. T., gim. (duomenys neskelbtini)., ir A. D., gim. (duomenys neskelbtini), gavo socialinį būstą adresu (duomenys neskelbtini). Dėl susiklosčiusių aplinkybių liudytoja neteko vyro ir gyvenamo ploto, todėl 2018 m. atsikraustė gyventi pas dukrą. Minėtas butas yra dviejų kambarių. Viename kambaryje gyveno jos dukra su sugyventiniu V. K., o kitame kambaryje ji su trimis anūkėmis. Visa namų buitis ir vaikų priežiūra gulė ant jos pečių, nes dukra labai daug dėmesio skyrė savo sugyventiniui V. K.. V. K. dirbo ir pinigus parnešdavo namo. Dukra pakankamai aprūpindavo maistu ir kitomis reikmėmis savo dukras. Iš pat pradžių jai V. nepatiko. Ji pastebėjo, kad jis labai nekultūringas, dažnai keikdavosi prie jos ir nepilnamečių mergaičių. Per pastaruosius paskutinius metus jos vyriausioji anūkė K. M. keletą kartų jai pasakojo, kad mamos sugyventinis V. jai trenkė šlapiu skuduru. Ji bandė kalbėtis su dukterimi dėl jos sugyventinio elgesio. Dukra šaukdavo, kad ji nesikištų ir aiškindavo, kad K. per daug išlepinta ir ją reikia auklėti. Visos dukros (jos anūkės) mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje ir ten lanko darželį. Mokykla ir darželis savaitiniai, todėl jos anūkės namo adresu (duomenys neskelbtini) grįždavo penktadieniais, o išvykdavo pirmadieniais. Ji pati visada anūkes pasiimdavo ir po savaitgalio nuveždavo į mokyklą bei darželį. 2019 metų pabaigoje vaikams buvo žiemos atostogos, kurias anūkės praleido namuose. Prieš pat Kalėdas (tikslios datos nepamena) K. sėdėjo savo kambaryje su ja prie stalo ir iš gėlių darė puokštes, V. prie jos priėjo ir pradėjo kabinėtis ir sakyti, kad ji eitų tvarkytis ir rinkti seserų daiktus ir žaislus. K. atsakė, kad savo daiktus ji susitvarkė, o seserų daiktų ji netvarkys. V. įsiuto ir pradėjo ant K. šaukti ir įžeidinėti necenzūriniais žodžiais (suka, kurva). K. pasakė, kad jis atstotų, tačiau jis toliau keikė mergaitę necenzūriniais žodžiais. V. išėjus į savo kambarį ji su K. nuėjo į virtuvę. Neužilgo į virtuvę atėjo V., kuris vėl pradėjo aiškinti, kad K. privalo sutvarkyti seserų drabužius ir keikėsi necenzūriniais žodžiais. K. atsakė, kad netvarkys seserų drabužių, nes jai atsibodo nuolat rinkti jų daiktus. Tada V. įsiuto ir griebė taburetę (virtuvės kėdę), kurią pakėlė sau virš galvos ir norėjo ją mesti į K.. Ji greitai stojo tarp jų ir mesta taburetė pataikė jai į koją (šlaunį). K. buvo išsigandusi, ji drebėjo ir jai teko ją raminti. Žiemos atostogų metu ji paprašė K., kad koridoriuje aukščiau pakeltų batus, nes planavo iššluoti grindis. Tuo tarpu V. vėl K. kažką pasakė. Ji išgirdo, kad K. jam atsakė, kad nuo jos atstotų. V. jai pasakė, kad išmokys ją mandagiai kalbėti ir jį gerbti. K. atsakė, kad nenori su juo kalbėtis, nes jai jis ne tėvas. V. pasakė, kad ji išeitų iš namų, o K. jam atkirto, kad ji savo namuose ir iš namų jis gali pats išeiti. Neužilgo K. nuėjo į savo kambarį pas seseris, o ji liko virtuvėje. Tuo metu jos dukra E. buvo darbe. Po akimirkos į virtuvę užėjo V. ir pasakė jai, kad nesikištų ir uždarė virtuvės duris. Ji atidarė duris ir bėgdama į K. kambarį girdėjo plakimo garsus. Įėjus į kambarį pamatė ant grindų gulinčią K.. Virš jos stovėjo V. ir rankose laikė žalios spalvos šlapią skudurą. Tuo skuduru jis trankė K. per rankas, kojas, nugarą. Ji užrėkė, kad jis paliktų ją ramybėje. Tada V. metė skudurą į K.ir išėjo iš kambario. Kaip V. smurtavo prieš jos anūkę K., matė jos abi jaunesnės sesutės A. ir V.. Jos nesikišo ir nieko nesakė. Ji apkabino ir nuramino savo anūkę, kuri po kelių minučių paprašė jos mobilaus telefono, nes norėjo paskambinti savo biologiniam tėvui T. M.. Tada pastebėjo, kad ant K. priekinės dalies šlaunies (kiek pamena, dešinės kojos) buvo ryški mėlynė apie 10 centimetrų skersmens. Mano, kad V. jai trenkė kumščiu. Mergaitės rankos ir kojos buvo nusėtos paraudusiais dryžiais nuo šlapio skuduro smūgių. Mano, kad jis su šlapiu skuduru jai dar ir per galvą trenkė, nes jos galvos viršugalvio plaukai buvo drėgni. Gavusi mobilųjį telefoną K. paskambino savo biologiniam tėčiui T. M., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), ir papasakojo, kad namuose ją skuduru mušė patėvis. T. M. po trijų dienų atskrido į Lietuvą ir šiuo metu tvarkosi dokumentus, nes nori globoti savo dukrą K.. Ji po įvykio policijos nekvietė, nes bijojo, kad V. su jos dukra E. ją su K. išvarys iš namų (t.1 b.l. 48-50).
Apklausta teisme liudytoja K. T. paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje. Nuo 2019 m. rugsėjo iki 2020 metų pradžios ji buvo K. M. auklėtoja. 2020 metų pradžioje, po žiemos atostogų, per klasės valandėlę prie jos priėjusi K. pasisakė, kad prieš ją smurtavo. Pasakė, kad ant jos kojos yra mėlynė. Ji smulkiau K. neklausinėjo ir ją nukreipė pas mokykloje dirbančią socialinę pedagogę. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus liudytoja nurodė, kad buvusi jos auklėtinė yra linkusi meluoti. Ji gudriai manipuliuodavo, ieškodavo sau naudos ir galėdavo apšmeižti kitus vaikus.
Apklausta teisme liudytoja J. V. paaiškino, kad dirbo (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje socialine darbuotoja. 2020 m. sausio mėnesio pradžioje, po moksleivių žiemos atostogų pas ją atėjo pedagogė K. T. ir pasakė, kad jos auklėtinė, vardu K., jai prasitarė, kad jos namuose kažkas negerai. Auklėtoja prašė, kad ji kaip socialinė darbuotoja pakalbėtų su mergaite. Kitą dieną ji į kabinetą pokalbiui pasikvietė K.. Mergaitė buvo liūdna, pasakė, kad per atostogas namuose buvo konfliktai. Nurodė, kad jos ir seserų nesutarimus sprendžia mamos vyras. Pokalbio metu K. užsiminė apie smurtą ir pasakė, kad jai sudavė šlapiu skuduru. Apie pokalbio rezultatus ji informavo mokyklos vadovybę. Buvo priimtas sprendimas apie moksleivę K. informuoti vaikų teisių apsaugos skyrių.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. V. paaiškino, kad 2020 m. sausio 6 d. jai dirbant mokykloje pas ją į kabinetą užėjo mokytoja K. T.. Mokytoja pasakė, kad jos auklėtinė K. M. jai užsiminė, kad namuose ji nesutaria su patėviu ir gali būti, jog buvo mušama. Ji auklėtojai pasakė, kad pakalbės su K. M. ir, esant reikalui, suteiks visą reikiamą pagalbą. 2020 m. sausio 7 d. apie 8.10 val. ji pasikvietė K. M. pas save į kabinetą pasikalbėti. Ji mergaitei pasakė, kad jos auklėtoja pranešė apie mergaitės namuose galimus nesutarimus. K. M. ramiai pradėjo pasakoti, kad žiemos atostogų metu ji žaidė namuose. Kiek jai žinoma, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) ji gyvena su savo mažesnėmis dviem sesutėmis, kurių vardai A. ir V.. Mergaitė paaiškino, kad žaidimo metu visos trys sesutės susipyko (tame tarpe ir ji), spjaudėsi. Tada mergaičių sudrausminti į kambarį atėjo jų patėvis V., kurio pavardės nežino, kuris šlapiu skudurėliu sudavė K.. Nenorėdama K. traumuoti, ji neklausė, į kurią kūno vietą šlapiu skudurėliu jai buvo suduota. Paklausus K., kaip ji sutaria su sesėmis ir patėviu, ji pasakė, kad jaunesnės sesės dažnai ją skundžia mamai, ko pasekoje ji nesutaria su mama ir patėviu. K. paminėjo, kad geriausiai sutaria su močiute (jos vardo nežino), tačiau apie močiutę ji nepasakojo. Ji K. paklausė, ar ji sutinka, kad dėl šio įvykio informuos jos šeimos socialinę darbuotoją arba vaikų teises. Mergaitė sutiko ir patikino, kad viską smulkiau papasakos ir kitiems specialistams. Nenorėdama K. traumuoti smulkiai apie įvykį jos neklausinėjo. Jų pokalbis truko apie 10 minučių. Pokalbio metu mergaitė jautėsi normaliai. Po pokalbio mergaitė nuskubėjo į pamoką, o ji nuėjo pas mokyklos direktorę O. J. ir informavo apie pokalbį su K. M.. Minėtai šeimai yra taikoma „Atvejo vadyba“. Tai pagalbos teikimas ir organizavimas vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą, siekiant jiems padėti įveikti iškilusius socialinius sunkumus. Pasitarusi su mokyklos direktore, ji paskambino minėtą šeimą koordinuojančiai atvejo vadybininkei T. L. ir informavo apie galimą smurtą nepilnametės K. M. namuose. T. L. jai paaiškino, kad dėl galimo smurto artimoje aplinkoje reikia raštu informuoti (duomenys neskelbtini) Vaikų teisių apsaugos skyrių. 2020 m. sausio 8 d. buvo paruoštas raštas dėl galimo smurto K. M. namuose ir išsiųstas į (duomenys neskelbtini) Vaikų teisių apsaugos skyrių. 2020 m. sausio 10 d. apie 14.10 val. jai paskambino iš (duomenys neskelbtini) Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistė M. M.-S. ir informavo, kad gavo raštą dėl K. M., ji specialistę informavo, kad mergaitei jau baigėsi pamokos ir ji išvyko į „(duomenys neskelbtini)“ dienos centrą į eilinę konsultaciją pas psichologą. K. M. mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje penktoje klasėje, mokymosi dienomis gyvena mokyklos bendrabutyje. K. M. mokosi pagal pritaikytą bendrojo lavinimo programą. Mergaitė judri ir yra gavusi nemažai pastabų dėl savo elgesio pertraukų metu. Su K. periodiškai pabendrauja dėl jos elgesio laisvalaikio metu. Ją sudrausminus į pastabas ji sureaguoja. Anksčiau K. nebuvo užsiminusi apie galimai patiriamą smurtą namuose (t.1b.l. 45-46).
Apklausti teisme liudytojai (duomenys neskelbtini) darbuotojai A. J. ir E. B. parodė, kad 2020 metų pradžioje skyriui gavus pranešimą apie galimą fizinį smurtą mažametės atžvilgiu, jie nuvyko į jos gyvenamąją vietą. Jie bendravo su mažamete, kuri patvirtino, kad jos atžvilgiu buvo naudojamas fizinis smurtas. Mergaitė pasiskundė, kad patėvis ją skriaudžia ir šlapiu skuduru sudavė jai per kojas. Buvo nuspręsta, kad aplinka, kurioje gyvena mergaitė yra nesaugi ir nutarta ją apgyvendinti krizių centre. Mergaitė sutiko ten vykti. Prieš tai mergaitė apžiūrai buvo nuvežta į gydymo įstaigą. Tuo metu jiems neatrodė, kad mergaitė melavo ir išsigalvojo įvykį su patėviu ir šlapiu skuduru. Po šio vizito A. J. raštu pateikė informaciją (duomenys neskelbtini) vaiko teisių skyriui (t.1 b.l. 13-17).
Apklausta teisme (duomenys neskelbtini) specialistė liudytoja J. K. papasakojo, kad (duomenys neskelbtini) dirba apie dvejus metus. Pagal pavestas tarnybines funkcijas jai teko bendrauti su kaltinamuoju V. K.. 2020 m. pradžioje vaikų teisių apsaugos skyrių pasiekė pranešimas, kad grįžusi po žiemos atostogų į mokyklą, moksleivė K. M. pasisakė klasės auklėtojai, kad galimai namuose ji patyrė fizinį smurtą. Į gautą pranešimą iš karto sureagavo skyriaus darbuotojai A. J. ir E. B., kurie dirba vėlyvu paros laikotarpiu. Jie nuvyko į K. gyvenamąją vietą. Kiek jai žinoma iš nuvykusių asmenų paaiškinimų, gautas pranešimas pasitvirtino. K. minėtiems darbuotojams patvirtino, kad prieš ją buvo smurtaujama, kad tai darė V. K.. K. išreiškė norą išvykti iš šeimos ir apsigyventi „(duomenys neskelbtini)“. Iš pradžių mergaitė buvo nugabenta į gydymo įstaigą ir apžiūrėta. Gydytoja K. diagnozavo kairės šlaunies sumušimą. Po šios informacijos, ji (J. K.) kartu su kita skyriaus darbuotoja M. P. į skyrių pokalbiui pasikvietė K. motiną E. K.. Į skyrių K. mama atėjo kartu su viena iš dukrelių ir sutuoktiniu V. K.. Pokalbio metu E. K. neigė, kad jos sutuoktinis vartojo smurtą prieš jos dukrą ir tvirtino, kad K. yra linkusi meluoti. Tada buvo išklausyta kartu su E. K. atvykusi mergaitė, kuri patvirtino, kad jos sesuo K. gavo šlapiu skuduru per kojas. Buvo paklausta paties į skyrių atėjusio V. K., kaip viskas buvo iš tikrųjų. Jam buvo pasakyta, jog viena iš K. seserų patvirtino, kad matė, kaip jis šlapiu skuduru mušė K. per kojas. Tada V. K. prisipažino, kad taip buvo. Šios aplinkybės buvo užfiksuotos vaiko situacijos vertinimo anketoje. Ji (J. K.) buvo nuvykusi į K. mokymo įstaigą. Pokalbio metu K. patvirtino, kad tai ne pirmas kartas kai jos patėvis V. jai trenkė. Patikslino, kad įvykio metu ji susipyko su seserimis, nes jos spjaudėsi. Į tai reaguodamas V. iš pradžių pagrasino, kad neduos valgyti, o po to trenkė jai šlapiu skuduru per kojas. K. paminėjo, kad V. vieną kartą yra sviedęs kėdę į močiutę. Pokalbio metu pasakė, kad jos sesuo – V. T. nuo V. nėra nukentėjusi, o kita sesuo A. D. yra gavusi nuo V. sausu skuduru per kojas. E. K. buvo pasiūlyta su mažamečiais vaikais apsigyventi (duomenys neskelbtini), tačiau ji atsisakė. Tada skyrius kreipėsi į teismą, kad K. M. būtų paimta iš šeimos. Teismas suteikė tokį leidimą ir K. buvo nustatyta laikinoji globa. Telefonu buvo bendraujama su K. senele, kuri papasakojo, kad V. K. K. keikia necenzūriniais žodžiais, kalbėjo apie anūkės atžvilgiu vykdomas psichologinio smurto apraiškas. Kad K. atžvilgiu buvo smurtaujama, senelė nieko nesakė, tačiau jos (J. K.) nuomone. iš senelės pokalbio buvo galima nujausti, kad toks smurtas buvo.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. K. nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiąja specialiste. Į jos pareigas įeina dalyvavimas apklausose, vaiko situacijos vertinimas, vaikų paėmimas iš nesaugios aplinkos. 2020 m. sausio 8 d. apie 13.15 val. elektroniniu paštu buvo gautas (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos pranešimas, kad grįžusi į mokyklą po žiemos atostogų K. M. pasakojo auklėtojai, kad galimai patiria smurtą namuose. Mergaitė buvo informuota, kad apie tai bus pranešta (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriui. Pažymi, kad mergaitė nuo pirmadienio iki penktadienio būna apsistojusi (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos bendrabutyje, o savaitgalius leidžia namuose adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 10 d. mergaitė vyriausiajam specialistui (budėtojui) A. J. apsilankymo namuose metu papasakojo, kad prieš savaitę ją su šlapiu skuduru mušė jos motinos vyras V. K.. Mergaitės teigimu, ją mušė per kojas ir jai labai skaudėjo. K. nurodė, kad apie šį įvykį ji papasakojo mamai, tačiau mama nesureagavo. Mažametės teigimu, ji nuolat pykstasi su savo seserimis, nesutaria su jomis. K. nurodė, kad jos seserų atžvilgiu smurtas nėra naudojamas. Mergaitė noriai sutiko apsigyventi (duomenys neskelbtini) tarnyboje adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 13 d. K. dar kartą buvo išklausyta jos ugdymo įstaigoje. Su vaiku bendrauta atskirai, kitiems asmenims nedalyvaujant. K. pasakojo, kad jai būnant namuose sesės spjaudėsi. Ji bandė jas nuraminti ir su joms susipyko. Tada į kambarį atėjo mamos vyras V., kuris pradėjo ant jos šaukti. V. pasakė, kad nebendraus su K. ir jos nemaitins. Tada trenkė jai su šlapiu skuduru per kojas ir padarė mėlynę. Vaikas išsakė, kad tai buvo ne pirmas kartas, kai V. jai trenkia su skuduru. Įvardino, kad dar vieną kartą yra trenkęs prieš Naujuosius metus. K. nurodė, kad su V.sutaria blogai, jai jis vis priekaištauja, keikiasi, ją muša. Pasakė, kad ant jos naudoja žodžius „blet“, „suka“. Pasakodama apie mamą, nurodė, jog mama šiandien telefonu su ja bendravo gražiai, bet kai bendrauja gyvai būna, kad kalba negražiai, nemandagiai, agresyviai ir naudoja keiksmažodžius. Pasakojo, kad kai pykstasi su V. ir mama, močiutė tyli, nurodė, kad jai blogai su širdimi. Taip pat mergaitė nurodė, kad V. yra kažkada pakėlęs kėdę ir norėjęs ją mesti į K., tačiau nepataikė ir užgavo močiutei koją. K. nurodė, kad jos seserų V. neskriaudžia, jomis rūpinasi. Mergaitė nurodė, kad su tėčiu sutaria gerai, bendrauja per internetą „Messengerį“. Išsakė, kad labai nori pas tėtį, labai jo pasiilgo. K. išsakė, kad (duomenys neskelbtini) tarnyboje jaučiasi gerai. Nurodė, kad mokykloje nakvoti jai nelabai patinka. Būna šalta miegoti, yra vaikų, kurie atneša utėlių ir jomis užkrečia kitus vaikus. Mergaitė nurodė, kad norėtų gyventi su tėčiu arba krikšto mama. K. išsakė, kad V. nuo jos nuviliojo mamą, anksčiau su mama praleisdavo daugiau laiko, o dabar jaučiasi atstumta, jaučiasi lyg neturėtų mamos. Paklausta, ką veikia savaitgaliais, kai grįžta namo, mergaitė nurodė, kad būna su močiute, tvarkosi. Nurodė, kad mamos savaitgaliais beveik nebūna ir jos dažniausiai nemato. K. nurodė, kad mama turi tik 2 laisvas dienas ir nenori su ja leisti laiko. Mergaitė pasakojo, kad meluoja tik juokaudama. Mokykloje ji turi draugų, lanko technologijų, dailės, šokių ir sporto būrelius, vaikšto į psichologo konsultacijas (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 16 d. su K. buvo bendraujama telefonu. Mergaitė nurodė, kad vakar vakare jos mama išvarė iš namų močiutę. Mergaitės teigimu, jai paskambino mama ir pati pasakė, kad močiutė išvaryta. Mergaitė taip pat teigė, kad mama su ja negražiai kalbėjo bei kad ji sakė, kad per ją (K.) močiutė sės į kalėjimą. Mergaitė nurodė, kad ji nenori grįžti į namus, nes jei močiutė išvaryta, tai jai nėra ko ten grįžti. 2020 m. sausio 11 d. apie 11:25 vyriausieji specialistai (budėtojai) A. J. ir E. B. nuvežė K. M. į (duomenys neskelbtini) miesto klinikinę ligoninę adresu (duomenys neskelbtini). Gydanti gydytoja vaikui diagnozavo dešinės šlaunies sumušimą. 2020 m. sausio 13 d. apie 9.00 val. (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriuje bendrauta su V. K., kuris nurodė, kad tądien paprašė K. susitvarkyti. Mergaitei nesusitvarkius, pasakė piktesnį žodį. Vyras iš pradžių neigė, kad mušė K.. Tačiau po pokalbio su A. D., kuri nurodė, kad taip pat yra gavusi su skuduru per užpakalį, patvirtino, kad mušė K.. 2020 m. sausio 13 d. apie 16.00 val. telefonu kalbėtasi su K. senele E. R.. Moteris nurodė, kad nematė, kaip V. K. mušė K., nes tuo metu buvo išėjusi į (duomenys neskelbtini) turgelį, tačiau grįžusi pamatė mergaitę verkiančią. Moteris teigė, kad ji pati augina anūkus nuo mažumės, jais rūpinasi, palydi į ugdymo įstaigą, su jais pramogauja. E. R. teigimu, V. yra liepęs pasirinkti K. mamą arba ją. Moteris pasakojo, kad V. nesutaria su K.. Moteris nurodė, kad V. vadina visokiais žodžiais K., šaukia ant V., o motina vaikų neužstoja ir gina sutuoktinį. V. T. nurodė, kad jos niekas nėra mušęs. Tačiau mergaitė patvirtino, kad V. K. yra mušęs K. M. ir A. D.. A. D. teigė, kad V. K. yra jai trenkęs su sausu skuduru per sėdmenis (t.1b.l. 40-42).
Apklausta teisme liudytoja M. P. parodė, kad dirba vyriausia specialiste (duomenys neskelbtini). Liudytoja pateikė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir liudytoja J. K.. Liudytoja patvirtino, kad gavus iš mokymo įstaigos parnešimą, kad K. M. galimai patyrė fizinį smurtą, į jos gyvenamąją vietą nuvyko skyriaus darbuotojai E. B. ir A. J.. Minėti darbuotojai vietoje įvertino gautą informaciją, pabendravo su mergaite ir priėmė sprendimą ją perkelti į (duomenys neskelbtini). Prieš tai mergaitę apžiūrėjo medikai. Liudytoja patvirtino, kad į vaikų teisių skyrių buvo atvykęs V. K. su sutuoktine E. K.. Jie atsivedė ir mažametę dukterį A.. Pokalbio metu V. ir jo sutuoktinė neigė, kad prieš K. buvo naudojamas fizinis smurtas, tačiau atskirai pabendravus su jų dukterimi A., pastaroji pripažino, kad prieš jo seserį buvo naudojamas smurtas, kad V. mušė K.. Kiek liudytojai žinoma, jos kolegė J. K. atskirai kalbėjosi su į skyrių atėjusiu V. K. ir šis pripažino, kad naudojo fizinį smurtą. Po šio pokalbio ji ir J. K. pildė vaiko situacijos vertinimą. Jos buvo nuvykusios į K. mokyklą ir bendravo su K.. Pokalbio metu mergaitė patvirtino, kad šlapiu skuduru jai buvo suduota per kojas ir jai skaudėjo. Skyriuje bendraujant su K. mama E. K. ir jai siūlant apsigyventi (duomenys neskelbtini), ji nesutiko su gautu pasiūlymu. Ji nurodė, kad visos problemos atsiranda todėl, kad K. yra blogas vaikas. Ji neklauso, meluoja, manipuliuoja ir erzina savo seseris.
(duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. sausio 17 d. vaiko - K. M. situacijos vertinimo anketoje, kurią surašė šio skyriaus darbuotojos J. K. ir M. P. nurodyta, kad nuo 2018 m. spalio 12 d. iki dabar E. K., taikoma atvejo vadyba. Jos vadybininkė yra T. J. – P.. Anketoje užfiksuota, kad 2020 m. sausio 14 d. šeimos atvejo vadybininkė telefonu susisiekė su vyr. specialiste M. P. ir informavo, kad iš telefoninio pokalbio su E. K. suprato, kad moteris akivaizdžiai neblaivi, girdėjosi triukšmas, todėl akivaizdu, kad moteris buvo ne namuose. Socialinei darbuotojai apsilankius šeimos namuose, durų niekas neatidarė. K. ugdymo įstaigoje buvo bendrauta su socialine darbuotoja, kuri nurodė, kad E. K. sukūrė prisijungimą prie „Tamo“ dienyno, tačiau nei karto nebuvo prisijungusi. ( t.1 b.l. 25).
Apklausta teisme mažametės nukentėjusiosios K. M. atstovė pagal įstatymą J. I. paaiškino, kad dirba vyr. socialine darbuotoja (duomenys neskelbtini). Centras įkurtas (duomenys neskelbtini). K. nuo 2020 m. kovo 10 d. gyvena šiame centre. Į mokymo įstaigą vyksta specialiu moksleivius gabenančiu mikroautobusu. K. lanko jos mama ir močiutė. Mergaitė stengiasi, kad abi moterys nesusitiktų tą pačią lankymo dieną. K. nori grįžti į šeimą. Apie nagrinėjamą įvykį ji asmeniškai vengia klausinėti K.. Tuo metu kai ji važiavo atsivežti K. į centrą, kelionės metu ji užsiminė, kad buvo skriaudžiama. Su savo biologiniu tėvu K. nutraukė ryšius. K. dienos metu gali naudoti telefoną ir kontaktai su ja nedraudžiami. Ji (J. I.) yra iš vienos centro darbuotojos yra girdėjusi, kad K. mama stengiasi įtakoti mergaitę ir ją mokina, ką reikia kalbėti. Paskutiniu metu K. stengiasi nekalbėti telefonu, kai šalia jos yra centro darbuotojai.
Apklausta teisme liudytoja I. Č. nurodė, kad yra psichologė ir individualiai teikia psichologės paslaugas. Su nukentėjusiąja K. M. ji dirbo (bendravo) nuo 2018 m. spalio mėnesio iki 2020 m. sausio. Kiek ji pamena, tai mergaitei buvo sunku dalyvauti konsultacijose, ji nenorėjo kalbėti. Jos buvo sutarusios, kad jei mergaitė nenorės, tai konsultacijų metų galės nieko nekalbėti. Vienu metu K. nebendravo su mama ir seserimis, vėliau bendravimas buvo atkurtas ir tuo ji labai džiaugėsi. Apie savo tėvą arba patėvį K. nieko nekalbėjo. Konsultacijų metu K. nesidalino asmenine informacija ir vengė kalbėti kai kuriomis temomis. Ji (I. Č.) negali tvirtinti, kad K. linkusi meluoti. Tikėtina, kad mergaitė stipriai išgyvena nuo susidariusios situacijos ir patiria emocinių sunkumų. Konsultacijų metų mergaitė nebuvo užsiminusi apie jos atžvilgiu naudotą fizinį smurtą ir išreiškė norą grįžti gyventi į šeimą.
Kaltinamojo V. K. iniciatyva į teismo posėdį atvykusi liudytoja L. L. parodė, kad bendrauja su kaltinamojo šeima, yra vienos iš dukrų krikštamote. Jai žinoma, kuo yra kaltinamas V., tačiau tai yra netiesa. K. ir kitų sutuoktinės vaikų jis nėra mušęs. Vaikus jis myli. K. yra geras vaikas, bet jos charakteris sunkus.
Ikiteisminio tyrimo metu, 2020 m. birželio 19 d. (nuotolinės apklausos metu) buvo apklaustas liudytojas T. M.. Jis parodė, kad K. M. yra jo biologinė dukra. Apie tai, kad K. galimai buvo sumušta motinos sutuoktinio V. K., jam žinoma. Apie tai jam pasakojo pati K. M., žmonos kaimynai, kurie gyvena sekančiame bute šalia buvusios T. M. žmonos, dukros močiutė E. R.. Galimai 2019 m. gruodžio pabaigoje, 2020 m. sausio pradžioje jam paskambino K. ir pasakė, kad jis yra blogas, nes leidžia V. ją mušti. Jis paaiškino dukrai, kad neleido jos mušti. Tuomet dukra pasakė, kad V. K. ją mušė su šlapiu skuduru, kad tai yra policijos veiksmas, kad mušant neliktų mėlynių ir neva tėtis (turima omenyje jį) leido ją taip mušti. Tuomet jis susisiekė su anksčiau minėtais kaimynais, kurie patvirtino girdėję riksmus. Su juo susisiekė buvusios žmonos motina E. R., kuri patvirtino smurto prieš K. faktą bei jo prašė gelbėti dukrą. Tuomet jis susisiekė su mokyklos, kurioje mokosi K. socialine darbuotoja ir papasakojo situaciją. Socialinė darbuotoja nusprendė pabendrauti su K.. Po kurio laiko susisiekus su minėta socialine darbuotoja, pastaroji patvirtino K. pasakojimą ir informavo, kad dėl minėto įvykio mokyklos atstovai kreipėsi į vaikų teisių atstovus. Jis apibūdino savo dukrą, kaip linkusią fantazuoti, tačiau ar ji galėjo išsigalvoti minėtą įvykį, pasakyti negalėjo. Jis paaiškino, kad nuolatos su dukra palaiko ryšį, kartu atostogauja, perka jai drabužius. Šiuo metu su dukra nebendrauja, nes jis išsakė dukrai priekaištus dėl jos netinkamo elgesio, dėl ko ji įsižeidė. K. jį užblokavo soc. tinkluose ir su juo nebendrauja telefonu. Liudytojas taip pat paaiškino, kad bandė situaciją aiškintis su V. K., tačiau pastarasis pradėjo elgtis agresyviai ir jam grasinti susidorojimu, todėl su juo nebendrauja.
Teismas patenkino valstybinį kaltinimą byloje palaikančios prokurorės prašymą ir nukentėjusiajai K. M. paskyrė kompleksinę ambulatorinę teismo psichiatrijos - psichologinę ekspertizę (t.2 b.l. 5). Ekspertams buvo suformuluoti atitinkami klausimai, tarp kurių buvo ir klausimai ar K. M. yra būdingas padidintas polinkis fantazuoti, sąmoningai meluoti? Bei ar galima teisminio nagrinėjimo metu vadovautis K. M. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu (pas ikiteisminio tyrimo teisėją).
2021 m. kovo 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pateiktas teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-23/2021 (t.2 b.l. 36-150). Ekspertai atsakė į teismo nutartyje suformuluotus klausimus:
1. Objektyvių duomenų, kad K. M. iki nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo bei jos metu būtų sirgusi lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, negauta. K. M. šiuo metu lėtinis psichikos sutrikimas nekonstatuojamas, ji nebuvo ir šiuo metu nėra laikino psichikos sutrikimo būsenoje.
2. K. M., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias (galėjo suprasti fizinio smurto pobūdį ir ribotai jo reikšmę), galėjo suprasti konkrečias faktines byloje tiriamo įvykio aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus.
3. K. M. nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų, dėl kurių ji negalėtų suprasti konkrečių faktinių byloje tiriamų aplinkybių ir duoti apie tai parodymus ikiteisminio tyrimo metu.
4. K. M. intelektas ir jai būdingi individualūs ypatumai aprašyti dėstomojoje ekspertizės akto dalyje.
5. K. M. nenustatytas nei padidintas polinkis fantazuoti, nei padidintas polinkis įtaigumui (t.y. polinkis priimti klaidingą, melagingą informaciją).
6. K. M. duodamų parodymų (2020 m. kovo 9 d.) turiniui praėjęs laiko tarpas nuo byloje tiriamo įvykio esminės įtakos neturėjo.
7. Objektyvių duomenų, kad K. M. būtų daromas poveikis dėl duodamų parodymų dar iki apklausos (2020 m. kovo 9 d.), negauta. K. M. daromas poveikis atsiskleidžia vėliau, jau po apklausos, ir iki šiol. Atsižvelgiant į visa tai, daugiau K. M. apklausti nerekomenduojama. Rekomenduojama vadovautis 2020 m. kovo 9 d. duotais parodymais.
Motyvuojamoji dalis
Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Išvardyti objektyvieji veikos požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame straipsnyje nurodytų veikų. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti.
Teismas, sistemiškai analizuodamas ir visumoje vertindamas byloje surinktus įrodymus, daro išvadą kad V. K. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis V. K. neigė savo kaltę. Jis tvirtino, kad sutuoktinės dukters nemušė. Teigė, kad K. tyčia ji apkalbėjo keršydama už griežtą jos auklėjimą bei reikalavimą namuose laikytis tvarkos. (duomenys neskelbtini) darbuotojai J. K. išsakytas jo pripažinimas, kad smurtavo prieš K. buvo nesąmoningas ir iššauktas jam išsakytais grasinimais, kad K. bus paimta iš jų šeimos. Kaltinamajam palankius parodymus pateikė mažametės nukentėjusiosios K. M. mama – E. K., jų šeimos draugė liudytoja L. L.. Minėtos liudytojos tvirtino, kad kaltinamasis niekada nevartojo smurto E. K. dukterų atžvilgiu, jas myli ir jomis rūpinasi. Mažametės nukentėjusiosios mama E. K. pabrėžė, kad dukrą prieš jos sutuoktinį negatyviai nuteikė jos mama E. R., kuri gyveno jų bute ir kuriai nepatiko V. K.. Ši liudytoja akcentavo, kad K. yra sunkaus charakterio, nesutaria su kitomis seserimis, yra linkusi išsigalvoti nebūtus dalykus ir jais manipuliuoti. Vertindamas šių liudytojų parodymus, teismas turi tam tikrą pagrindą abejoti jų nešališkumu bei objektyvumu. E. K. yra kaltinamojo sutuoktinė, kuri turi interesą, kad jos vyrui iškelta baudžiamoji byla būtų išnagrinėta jam palankiu rezultatu. Liudytoja L. L. teisme nurodė, kad yra artima K. šeimos draugė. Priimdamas V. K. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį teismas vadovaujasi mažametės nukentėjusiosios K. M. parodymais, duotais pas ikiteisminio tyrimo teisėją, specialisto išvados bei ekspertės R. G. parodymais, patvirtinančiais, kad mažametė nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą bei kūno sužalojimus, kurie nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Pažymėtina, kad šioje byloje siekiant pašalinti bet kokias abejones ir netikslumus teismas nukentėjusiajai K. M. paskyrė kompleksinę ambulatorinę teismo psichiatrijos - psichologinę ekspertizę. Ekspertai patvirtino, kad K. M. galėjo ir gali teisingai suprasti konkrečias faktines ir bylai reikšmingas aplinkybes bei apie tai duoti parodymus. Ekspertai patvirtino, kad jai nebūdingas padidintas polinkis fantazuoti. Ekspertai rekomendavo teismui vadovautis K. M. parodymais duotais pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir nenustatė objektyvių duomenų, kad dar iki apklausos jai būtų daromas poveikis dėl duodamų parodymų. Tačiau ekspertai pabrėžė, kad K. M. daromas poveikis atsiskleidžia vėliau, jau po apklausos, ir tęsiasi iki šiol.
Apklausta teisme (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos pedagogė, buvusi K. M. auklėtoja liudytoja K. T. patvirtino, kad po žiemos atostogų į mokymo procesą sugrįžusi jos auklėtinė per klasės valandėlę jai prasitarė, kad šeimoje jos atžvilgiu buvo naudotas fizinis smurtas ir pasakė, kad ant jos kojos yra mėlynė. Liudytoja detaliai neklausinėjo savo auklėtinės, tačiau gautą informaciją iš karto perdavė mokyklos socialinei darbuotojai J. V.. Ši liudytoja patvirtino, kad pokalbio su K. metu ji patvirtino, kad jos patėvis V. jai sudavė šlapiu skuduru. Apie šį pokalbį liudytoja informavo mokyklos vadovybę ir buvo nuspręsta kreiptis į (duomenys neskelbtini) vaikų teisių apsaugos skyrių. Apklausti minėto skyriaus darbuotojai, liudytojai A. J. ir E. B. patvirtino, kad gavę informaciją apie galimą fizinio smurto atvejį mažamečio asmens adresu iš karto nuvyko į šio asmens gyvenamąją vietą. Atvykę į butą, (duomenys neskelbtini), jie pabendravo su bute buvusia K. M., kuri patvirtino, jog jos atžvilgiu buvo naudotas fizinis smurtas. Mergaitė pasakė, kad patėvis ją skriaudžia ir jai sudavė šlapiu skuduru. Mergaitė sutiko vykti ir apsigyventi „(duomenys neskelbtini)“. Prieš tai ji buvo nuvežta apžiūrai į gydymo įstaigą. Apklaustos (duomenys neskelbtini) darbuotojos J. K. ir M. P. patvirtino, kad gavus iš savo darbuotojų pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos administracijos informacija apie galimą jų auklėtinės sumušimą galimai pasitvirtino, mergaitė yra paimta iš šeimos ir apgyvendinta „(duomenys neskelbtini)“, buvo nuvykta į minėtą mokymo įstaigą ir bendrauta su K. M., kuri patvirtino, kad jos atžvilgiu patėvis naudojo fizinį smurtą. Ta pačią dieną pokalbiui į (duomenys neskelbtini) vaikų teisių apsaugos skyrių buvo iškviesta K. M. mama E. K., kuri atėjo kartu su sutuoktiniu V. K. ir mažamete dukrele A. D., gim. (duomenys neskelbtini). Iš pradžių, pokalbio metu E. ir V. K. neigė, kad K. M. patyrė fizinį smurtą, tačiau apie tai paklausius A. D. (pokalbis vyko nedalyvaujant V. K.) mergaitė patvirtino, kad V. mušė jos seserį K. ir nurodė, kad ir pati nuo V. yra gavusi su skuduru per užpakalį. Apie A. D. nurodytas faktines aplinkybes informavus V. K., šis pripažino, kad naudojo fizinį smurtą sutuoktinės dukters K. atžvilgiu. Tai buvo užfiksuota ir vaiko situacijos vertinimo anketoje (t.2 b.l. 18-24). Apie tai, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje prie mažametę nukentėjusiąją naudojo fizinį smurtą patvirtino ir apklausta E. K. mama liudytoja E. R., kurį įvykio metu gyveno K. šeimai išskirtame socialiniame būste. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas biologinis nukentėjusiosios K. M. tėtis T. M. patvirtino, kad jam telefonu skambinusi dukra skundėsi, kad patėvis V. ją muša ir reiškė jam priekaištus, kad jis kaip jos tėtis jos neapgina. Šią situaciją jis bandė aiškintis su V. K., tačiau šis pagrasino susidorojimu. Taigi visuma teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad V. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje smurtavo prieš mažametę nukentėjusiąją K. M., sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Tokia kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.
Bausmės skyrimas
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad V. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus, šiuo atveju mažametės nukentėjusiosios sveikatai. Šios aplinkybės apibūdina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Teismas nenustatė V. K. atsakomybę sunkinančių ar švelninančių aplinkybių. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius V. K. asmenybę: jis dirba, praeityje teistas už nusikaltimą žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka. Visuma aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, V. K. asmenybę, jo socialinę padėtį, leidžia teismui spręsti, kad nagrinėjamu atveju jam tikslinga skirti BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmę –piniginę baudą. Būtent skirti tokią bausmę teismo prašė ir valstybinį kaltinimą byloje palaikanti prokurorė. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. K. teismas palieka jam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Civilinio ieškinio byloje nėra. Nuosprendžiui įsiteisėjus CD laikmena su vaizdo įrašu paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir nubausti 60 MGL dydžio t.y. 3 000 eurų pinigine bauda.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. K. palikti jam paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.
Išaiškinti V. K., kad bauda per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Nuosprendžiui įsiteisėjus CD laikmeną su vaizdo įrašu palikti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.