Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims N. J., Valstybės įmonei „Turto bankas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Mirus sutuoktinei L. J., A. J. perėmė visą užgyventą turtą, valdydamas jį kaip savo, atlikdamas aktyvius veiksmus, išreiškiančius valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą, t. y. naudodamasis aptartu turtu, mokėdamas mokesčius reikalingus išlaikyti turtui, rūpindamasis bei prižiūrėdamas turtą iki pat savo mirties. Tai, jog dar iki palikėjos mirties ir po jos mirties A. J. gyveno jų bendruose namuose ir jais rūpinosi, patvirtina, jog jis išreiškė norą priimti sutuoktinės palikimą, tačiau dėl teisinio neišprusimo laiku palikimo nepriėmė. Po A. J. mirties, turtą paveldėjo vaikai G. J. ir N. J.. Nurodoma, kad ginčo dėl palikimo priėmimo nėra.

Suinteresuotas asmuo N. J. atsiliepimo per nustatytą terminą nepateikė, teismo dokumentai įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkinamas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 445 straipsnis).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) d. mirė pareiškėjos tėvas A. J.. Santuoką A. J. su L. J. buvo sudaręs (duomenys neskelbtini) d. Teismui patiktinus VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro duomenis, nustatyta, kad L. J. mirė santuokoje, o A. J. mirė našliu. (duomenys neskelbtini) d. mirė pareiškėjos tėvas A. J.. Bylos ir VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro duomenimis A. J. ir L. J. turėjo du bendrus vaikus: G. J. (pareiškėja), N. J., kuris byloje yra nurodytas suinteresuotu asmeniu. Pareiškėja bei N. J. po savo tėvo A. J. mirties, nepraleidę įstatyme nustatyto termino, kreipėsi į notaro biurą dėl palikimo priėmimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.13 straipsnis reglamentuoja, jog palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ir antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.

Pareiškėja nurodo, jog faktiškai L. J. palikimą priėmėjo jos sutuoktinis A. J., pradėdamas paveldėtą turtą valdyti, juo rūpintis ir prižiūrėti. Po sutuoktinės L. J., A. J. perėmė visą užgyventą turtą, valdydamas jį kaip savo, atlikdamas aktyvius veiksmus, išreiškiančius valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą, t. y. naudodamasis aptartu turtu, mokėdamas mokesčius reikalingus išlaikyti turtui, rūpindamasis bei prižiūrėdamas turtą iki pat savo mirties. Sutiktina su pareiškėja, kad nurodyti bei teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad A. J. priėmė palikimą po savo sutuoktinės L. J. mirties, kadangi jis aktyviais veiksmais turtą valdė, jį prižiūrėjo ir rūpinosi.

Bylos duomenimis, pareiškėja ir jos brolis N. J., mirus jų tėvui A. J., kreipėsi į notaro biurą dėl palikimo priėmimo, kur sužinojo, kad A. J. nesusitvarkė paveldėjimo dokumentų, tai yra nepriėmė palikimo po sutuoktinės L. J. mirties, todėl notaras neišdavė paveldėjimo liudijimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu, t. y. valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius.

Nagrinėjamu atveju teismas vertina pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes, jog A. J. po savo sutuoktinės L. J., mirusios (duomenys neskelbtini) d., mirties perėmė visą užgyventą turtą, valdydamas jį kaip savo, atlikdamas aktyvius veiksmus, išreiškiančius valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą: naudodamasis aptartu turtu, mokėdamas mokesčius reikalingus išlaikyti turtui, rūpindamasis bei prižiūrėdamas turtą iki pat savo mirties. A. J. ir L. J. vardu santuokos metu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe įregistruotas nekilnojamas turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu A. J. išreiškė subjektyvią valią priimti palikimą faktiškai turtą pradedant valdyti, todėl nesant interesų konflikto dėl palikimo priėmimo, teismas sprendžia, jog pareiškėja įrodė, kad jos tėvas A. J. priėmė palikimą po sutuoktinės L. J. mirties, pradėdamas faktiškai jį valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008) (CPK 178, 185 straipsniai).

Pareiškėja įrodė, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turtintis faktas jai sukels teisines pasekmes (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, pareiškėjos prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas. Šio fakto nustatymas reikalingas, kad pareiškėja galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įstatymų nustatyta tvarka paveldėtų po tėvo A. J. mirties likusį turtą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444-448 straipsniais, 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) d., priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinės L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) d., faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo įteikimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.