Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kurioje suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, todėl byla išnagrinėta jų atstovui nedalyvaujant. Apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą suinteresuotam asmeniui pranešta, atsiliepimo į prašymą nepateikė. Teisme gautas suinteresuoto asmens prašymas dėl bylos nagrinėjimo nedalyvaujant jo atstovui.

Iš gimimo liudijimo kopijos matyti, kad N. M. tėvai yra J. N. ir S. M.; iš santuokos akto įrašo Nr. 21 kopijos matyti, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta pareiškėjos tėvų J. N. ir S. M. santuoka, ir pareiškėjos mamos pavardė po santuokos sudarymo – N.; iš santuokos liudijimo kopijos matyti, kad (duomenys neskelbtini)Pakruojo rajono civilinės metrikacijos biure pareiškėja ištekėjo už K. M. ir jos pavardė po santuokos sudarymo – M.; mirties liudijimų kopijos patvirtina, kad J. N. mirė (duomenys neskelbtini); S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini); iš Gyventojų registro išrašo apie paskutinę gyvenamąją vietą nustatyta, kad S. N. (duomenys neskelbtini) deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono savivaldybėje; iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad S. N. vardu yra registruotas nekilnojamas turtas: 0,4500 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,2800 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2,9000 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono savivaldybėje.

Liudytoja I. S. teismo posėdžio metu parodė, kad yra pareiškėjos dukros bendradarbė ir gyvena netoli nuo pareiškėjos. Pareiškėjos dukra pasakojo, kad mirus močiutei, nesusitvarkė palikimo dokumentų. Yra žemės, ji pati yra padėjusi kasti bulves, pareiškėja laiko karvę ir šienauja. Pareiškėja rūpinasi ta žeme, jai padeda dukra ir sūnus. Nėra tekę girdėti, kad kas nors būtų reiškęs kokias nors pretenzijas dėl žemės.

Liudytojas A. S. teismo posėdžio metu parodė, kad yra N. M. mamos žemės sklypai, yra kažkur trys hektarai prie namų. Į teismą kreipėsi, kad būtų įteisinti tie sklypai, tos žemės savininke jis laiko N. M. Pareiškėjos motina mirė x metais. Žemė neapleista, ją rūpinamasi, ji yra dirbama. Nežino, kad kas nors dar reikštų teises į tą žemę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiškia, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Teismas ypatingąja teisena nagrinėja ir bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Vadovaujantis CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 1.2 punktu išaiškino, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y., ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; o 13 punktu išaiškino, kad palikimo priėmimo faktai nustatomi, remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais, bei kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškėjos pareiškimo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos ir motina S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini). S. N. vardu liko registruotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypai. Palikimo priėmimo faktų nėra, paveldėjimo byla neužvesta.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo, kuri turi būti išreikšta per įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėjos N. M. pareiškime bei teismo posėdžio metu jos ir jos atstovo nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai bei teismo posėdžio metu liudytojų duoti parodymai.

Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir kartu su pareiškimu pateiktų įrodymų spręstina, jog po motinos S. N. mirties likusiu nekilnojamuoju turtu pareiškėja naudojosi kaip savu, ji disponuoja žemės sklypais, žemę juose dirba, nuima derlių, prižiūri. Niekas per pakankamai ilgą laiko tarpą po S. N. mirties dėl jos turto paveldėjimo į notarą nesikreipė. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis teismas sprendžia, kad pareiškėja po savo motinos mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.

Teismas pažymi, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes, kadangi pareiškėja šiuo pagrindu galės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.66 straipsnio 1 dalis), todėl pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 5.50–5.51 straipsniais, CPK 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), per tris mėnesius po motinos S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.