Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. S. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2014 m. gruodžio 14 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 9 punktus, 180 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis 2013 m. rugsėjo 12 d. apie 22 val. veikdamas bendrininkų grupe su O. J., iš anksto susitarę ir turėdami tikslą įsibrauti į patalpą ir pagrobti svetimą turtą, abu kartu pro duris įsibrovė į (duomenys neskelbtini) skyrių, esantį Jurbarko raj., (duomenys neskelbtini), apieškojo visas patalpas, ieškodami aparatūros, tačiau jos neradę pasišalino, t. y. nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių.

Be to, jos kaltinamas tuo, kad 2013 m. rugsėjo 12 d. apie 23.00 val. veikdamas bendrininkų grupe su O. K. ir O. J., iš anksto susitarę ir turėdami tikslą įsibrauti į patalpą ir pagrobti svetimą turtą, visi kartu pro langą įsibrovė į J. A. M. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį Jurbarko rajone, (duomenys neskelbtini), patekę į namą, bendrais veiksmais sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių į galvos sritį kambaryje lovoje gulėjusiam ir miegojusiam, todėl neturėjusiam galimybės gintis P. G., šiais veiksmais padarė P. G. odos nubrozdinimą kairiame antakyje, poodines kraujosruvas kairiame skruoste, kairiame smilkinyje, akių vokuose, kairiame žande, dešiniame antakyje, pereinat į dešinį skruostą ir dešinį žandą, kraujosruvą po dešinės akies obuolio jungine, minkštųjų audinių kraujosruvas žanduose, dešiniame antakyje, kraujosruvas smilkininiuose raumenyse, pogleivio kraujosruvas apatinėje lūpoje, kairio skruostikaulio lanko bei nosies kaulo lūžius, sunkią galvos smegenų traumą su kraujo išsiliejimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu smilkininėse-momeninėse skiltyse abipus ir dešinėje pakaušinėje skiltyje, kaktinių smegenų skilčių bei dešinio smegenėlių pusrutulio sumušimą, kraujo išsiliejimą į smegenų skilvelius ir bazalines cisternas, kas komplikavosi abipusėmis higromomis, okuliozine galvos smegenų vandene, galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu, plaučių uždegimu, progresuojančiu poliorganiniu, foraminaliniu kamieno strigimu, koma, dėl ko P. G. 2013 m. rugsėjo 22 d. LSMUL Kauno klinikose mirė;

tęsdami nusikalstamą veiką, sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į galvos sritį antrajame to paties namo kambaryje lovoje gulėjusiam ir miegojusiam, todėl neturėjusiam galimybės gintis J. A. M., šiais veiksmais padarė J. A. M. poodines kraujosruvas akių vokuose, veido sumušimą, kompleksinį dešinio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžimą, galvos smegenų sukrėtimą, smegenų skysčio susikaupimą po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinį galvos smegenų pusrutulį, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, kairių galūnių pareze, higroma po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio pusrutulio srityje, po kurios sveikatos būklė nepertraukiamai blogėjo, išsivystė kūno išsekimas, kraujotakos-kvėpavimo nepakankamumas, dėl ko J. A. M. 2014 m. vasario 13 d. K. G. slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje mirė;

tęsdami nusikalstamą veiką, visi bendrininkai bendrais veiksmais apieškojo namo patalpas ir baldus, ieškodami pinigų ir vertingų daiktų, tačiau jų neradę pagrobė J. A. M. elektroninę mokėjimo priemonę - „DnB banko“ kortelę „VISA ELECTRON”, Nr. (duomenys neskelbtini), ir ją iki 2013 m. rugsėjo 19 d. neteisėtai laikė bendrininko E. S. namuose, adresu Jurbarko raj., (duomenys neskelbtini), kol ji policijos pareigūnų buvo paimta kratos metu, visais šiais veiksmais jie bendrininkų grupėje tyčia iš savanaudiškų paskatų nužudė du bejėgiškos būklės žmones, įvykdė plėšimą įsibraunant į patalpą bei neteisėtai įgijo ir laikė mokėjimo instrumentą.

E. S. 2013 m. rugsėjo 13 d. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 14 d. nutartimi E. S. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas trims mėnesiams, kurio terminas vėliau to paties teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas iki 2014 m. gruodžio 14 d.

Skundžiamoje 2014 m. lapkričio 18 d. nutartyje Kauno apygardos teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Todėl, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą bei nustatęs šiuo atveju esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus, suėmimo terminą E. S. Kauno apygardos teismas pratęsė dar trims mėnesiams.

Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. S. skundas atmetamas.

Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam E. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Būtina suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad joje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad E. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra paties kaltinamojo E. S. parodymai, kitų kaltinamųjų O. J. ir O. K. parodymai, liudytojų A. M., V. M., A. Ž. parodymai, taip pat duomenys užfiksuoti įtariamųjų parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, įvykio vietos apžiūros protokoluose, specialistų išvadose, kitoje bylos medžiagoje.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ar gali būti pratęsiamas jo terminas, kai yra BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Šiuo konkrečiu atveju sąlygos pratęsti kaltinamajam E. S. suėmimo terminą byloje yra. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Apeliacinio teismo manymu, švelnesnės kardomosios priemonės šiuo atveju nebūtų pakankamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Už labai sunkaus ir sunkaus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas E. S., baudžiamasis įstatymas numato ženkliai griežtesnes nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmes (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

Apygardos teismas kaltinamajam E. S. suėmimo terminą trims mėnesiams pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus, nusikaltimus. Apeliacinio teismo teisėjo nuomone, šie suėmimo skyrimo bei jų termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai.

Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Vadovaujantis teismų praktika, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog E. S. yra kaltinamas trijų tyčinių nusikaltimų, kurie priskiriami apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms, padarymu ir pasikėsinimu padaryti apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4, 5, 6 dalys). Už labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 5 ir 9 punktuose, baudžiamasis įstatymas numato itin griežtą laisvės atėmimo bausmę – laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki dvidešimties metų. Taigi, šios aplinkybės iš esmės pakanka pratęsiant suėmimo terminą BK 122 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.

Kita vertus, iš skundžiamos nutarties matyti, jog apygardos teismas paminėtu pagrindu pratęsdamas E. S. suėmimo terminą vertino ne tik gresiančios bausmės griežtumą. Šiuo atveju reikšmingomis aplinkybėmis laikytina tai, kad, kaip matyti iš E. S. pareikšto kaltinimo, jis kaltinamas smurtinių nusikaltimų padarymu, nuo jo veiksmų nukentėjo du žmonės, kurie dėl patirtų sužalojimų vėliau ligoninėje mirė, visi nusikaltimai padaryti kaltinamajam esant apsvaigus nuo alkoholio. Negalima neatsižvelgti ir į tai, kad kaltinamasis iki sulaikymo nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, yra nevedęs, ir iš to galima spręsti, jog su Lietuvos Respublika kaltinamasis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais. E. S. anksčiau tris kartus teistas, taip pat ir analogiško pobūdžio nusikaltimus (plėšimą, vagystę, kito asmens sveikatos sutrikdymą), galimai vėl nusikalto esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui.

Įvertinus E. S. asmenybę, jam inkriminuojamų nusikaltimų pobūdį, jog visi nusikaltimai, kuriuos padaręs jis kaltinamas, galimai padaryti veikiant bendrininkų grupe, esant apsvaigus nuo alkoholio, visa tai leidžia spręsti apie E. S. polinkį nusikalsti, nenorą laikytis visuotinai priimtų elgesio taisyklių, didesnį jo pavojingumą. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą apygardos teismą pagrįstai nustačius, jog yra pagrindas manyti, kad E. S., siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šio suėmimo pagrindo buvimo nepaneigia ir kaltinamojo skunde nurodomos aplinkybės, jog jis turi šeimą, be to, byloje nėra duomenų apie jo ketinus bėgti (slėptis) nuo teismo. Šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip sąlygojančios paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo panaikinimą.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar apysunkių nusikaltimų, nurodytų BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Kaip jau minėta, E. S. kaltinamas trijų tyčinių nusikaltimų, kurie priskiriami apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms, padarymu, ir pasikėsinimu padaryti apysunkį nusikaltimą. Trys iš šių nusikaltimų taip pat yra numatyti BPK 122 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodoma, jog tuo atveju, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo įtariamas (kaltinamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus, gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų.

Bylos duomenimis, kaltinamasis ne kartą teistas, taip pat ir už smurtinius nusikaltimus, galimai naujai nusikalto esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, jam inkriminuojamais veiksmais keliems asmenims buvo padaryti tokie sveikatos sutrikdymai, dėl kurių jie vėliau mirė, visi nusikaltimai padaryti veikiant bendrininkų grupe ir esant apsvaigus nuo alkoholio. Ankstesnis asmens teistumas savaime nesudaro pagrindo taikyti E. S. šią kardomąją priemonę, tačiau neigiamai charakterizuoja asmenį, kaip linkusį daryti nusikalstamas veikas. Ne mažiau svarbu, kad E. S. iki sulaikymo oficialiai niekur nedirbo ir neturėjo legalių pajamų. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nusikaltimų darymas galimai yra kaltinamojo pragyvenimo šaltinis.

Tokios aplinkybės yra pakankamos motyvuojant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrindą.

Išdėstyti motyvai rodo, kad per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, dėl kurių E. S. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.

Baudžiamoji byla, kurioje E. S. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nagrinėjama Kauno apygardos teisme, todėl teismo nesaisto BPK 127 straipsnyje numatyti kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminai. Iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų bazės matyti, kad 2014 m. rugpjūčio 4 d. baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu gauta Kauno apygardos teisme ir šiai dienai yra ištirti visi baudžiamosios bylos įrodymai, pasakytos baigiamosios kalbos, kaltinamiesiems buvo suteiktas paskutinis žodis. Numatyta šioje byloje nuosprendį skelbti 2014 m. gruodžio 19 d. Aukštesnysis teismas nenustatė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme vilkinimo faktų.

Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Pažymėtina, jog ir Europos žmogaus teisių teismas ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas E. S., pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas išsamiai, visapusiškai ištirti ir teisiškai įvertinti jo galimai padarytas nusikalstamas veikas, susijusias su dviejų žmonių nužudymu kvalifikuojančiais pagrindais, yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, atitinkamai jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

Kaltinamasis E. S. skunde nurodo, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosios priemonėmis, tačiau tie kaltinamojo argumentai šiuo metu nėra pakankamas pagrindas naikinti ar keisti skundžiamos nutarties.

Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartis teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam E. S. suėmimo terminą trims mėnesiams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė, toks teismo sprendimas neprieštarauja E. Ž. Teisių Teismo ir nacionalinių teismų suformuotai praktikai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

suimto kaltinamojo E. S. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.