Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėja Neringa Venckienė, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei, dalyvaujant ieškovui prokurorui Valentinui Aleknai, trečiojo asmens atstovui Irenijui Kaluškevičiui viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro ieškinį atsakovams R. Č., UAB „Čiuproma“, trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas UAB „Čiuproma“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Jo atstovas į teismo posėdį neatvyko.

Nustatyta, kad atsakovai R. Č. ir UAB „Čiuproma“ Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 31 d. nuosprendžiu (baudž. b. Nr. 1-9-482/2008 3 t., b.l. 158-164) pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, 270 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad neteisėtai vertėsi ūkine veikla bei pažeidė gamtos išteklių naudojimo taisykles, t. y. laikotarpiu nuo 2005 m. liepos 4 d. iki 2006 m. birželio 30 d., taip pat iki 2006 m. balandžio 4 d. R. Č., veikęs individualios R. Č. įmonės interesais, vėliau - UAB „Čiuproma“ interesais, o UAB „Čiuproma“ veikiant teisine individualios R. Č. įmonės forma, po to įmonę reorganizavus į uždarą bendrovę „Čiuproma“, Vilkaviškio r. sav., Vištyčio s., Totorkiemio k. 5,05 ha žemės ūkio paskirties sklype, kurio unikalus Nr. 3915-0004-1842, versliškai ir stambiu mastu vykdydami ūkinę - komercinę veiklą, susijusią su gamtos išteklių naudojimu - žvyro išgavimu, neturėdami reikalingo leidimo šiai veiklai, iškasę 92 757 m žvyro ir jį pardavę už 345 722,17 Lt, pažeidė teisės aktų nustatytas gamtos išteklių naudojimo taisykles: 1) prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdydamas ūkinę veiklą, negavo reikalingo leidimo (pažeistas Aplinkos apsaugos įstatymo 19 str.); 2) R. Č., nebūdamas žemės gelmių savininkas, žemės gelmes naudojo Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nesuteikus žemės gelmių naudojimo teisės (pažeistas Žemės gelmių įstatymo 2 str.); 3) žemės gelmių ištekliai buvo naudojami negavus leidimo ir nesudarius su Vyriausybės įgaliota institucija išteklių naudojimo sutarties (pažeistas Žemės gelmių įstatymo 12 str.); 4) neturėdamas leidimo naudoti naudingosios iškasenos - žvyro, žemės gelmių išteklius naudojo ne savo ūkio reikmėms, o parduoti (nesilaikyta 2002 vasario 11 d.Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 198 patvirtintų Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių 1 ir 2 punktų; 5) ūkinę - komercinę veiklą vykdė, neturėdamas Taršos integruotos prevencijos ir kontroles leidimo (pažeistas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 7.2 punktas), dėl to buvo padaryta didelės žalos augmenijai - sunaikinta aplink karjerą vyravusi europinės svarbos buveinėms priskirta stepinių pievų augalija, kurią daugelyje vietų sudarė retos šilagėlinio motiejukyno įvairių singenetinių stadijų bendrijos, padaryta ir kitų sunkių padarinių aplinkai - negrįžtamai suniokotas unikalus kalvotas reljefas ir kraštovaizdis. Šiuo nuosprendžiu iš R. Č. ir UAB „Čiuproma“ solidariai priteista Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono Aplinkos apsaugos departamentui 490 193,39 Lt žalai atlyginti. Kauno apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu (baudž. b. Nr. 1-9-482/2008 3 t., b.l. 234-239) R. Č. ir UAB „Čiuproma“ pagal BK 270 straipsnio 2 dalį išteisinti, nesant jų veiksmuose šio nusikaltimo požymių. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nenurodyti kriterijai, kurie buvo pagrindas teismui pripažinti didelės žalos padarymą augmenijai, taip pat kitų sunkių padarinių atsiradimą. Be to, žemės sklypas, kuriame buvo nukastas viršutinis žemės sluoksnis, priklausė ne valstybei, o privačiam asmeniui; jis nepriskirtas prie vertingų bei valstybės saugomų teritorijų, kurioms taikytinas specialus režimas, ir nėra saugomas pagal specialų valstybinių institucijų sprendimą, dėl to neturėjo būti gautas specialus leidimas sunaikinti prie valstybės saugomų augalų nepriskirtą laukinę pievų augmeniją; įstatymai apskritai nenumato atsakomybės už laukinių pievų augmenijos sunaikinimą. Šiuo nuosprendžiu Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008-01-31 nuosprendžio dalis, kuria iš nuteistųjų R. Č. ir UAB „Čiuproma“ priteistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento 490 193,39 Lt dydžio civilinis ieškinys, pakeista ir ieškinys paliktas nenagrinėtu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 20 d. nutartimi (baudž. b. Nr. 1-9-482/2008 4 t., b.l. 46-50) Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas atmestas. Iš Kauno apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta nuoroda, kad atsakovai padarė LR (duomenys neskelbtini) ir 53 straipsniuose numatytus administracinės teisės pažeidimus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas žalos aplinkai sąvoką, nustatė, kad tai yra tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas. Pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis. Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnis nustato bendrą fizinių ir juridinių asmenų pareigą saugoti aplinką bei gamtos išteklius. Pagal bendrąsias įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Kadangi kaltė yra preziumuojama, atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi įrodyti, kad jo kaltės dėl žalos atsiradimo nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2008).

Nagrinėjamu atveju Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 31 d. nuosprendžiu bei Kauno apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu nustatytos aplinkybės pripažintinos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Būtent, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovai savo neteisėtais veiksmais pažeidė: Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnį (prieš pradedant eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdant ūkinę veiklą iš atsakingų valstybės institucijų nebuvo gautas reikalingas leidimas); Žemės gelmių įstatymo 2 straipsnio nuostatas (nesant žemės gelmių savininkų, žemės gelmės buvo naudojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nesuteikus žemės gelmių naudojimo teisės), šio įstatymo 12 straipsnio nuostatas (žemės gelmių ištekliai naudoti negavus leidimo ir nesudarius su Vyriausybės įgaliota institucija išteklių naudojimo sutarties); 2002-02-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 198 patvirtintų „Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių“ 1 ir 2 punktus (neturint leidimo naudoti, naudingosios iškasenos - žvyro, žemės gelmių ištekliai naudoti ne savo ūkio reikmėms (pardavimui)); „Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių“ 7.2 punktą (ūkinė - komercinė veikla vykdyta neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. lapkričio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Graanul invest“, bylos Nr. 3K-7-465/2008, vienodindama teisės normų dėl žalos aplinkai dydžio nustatymo aiškinimo bei taikymo praktiką, nurodė, jog, siekdamas įrodyti žalą kaip civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis taip pat nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai kurių deliktų atveju, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento 2010-05-20 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 9) patvirtina, jog R. Č. ir UAB „Čiuproma“ nurodytais nusikalstamais veiksmais padarė neigiamą poveikį aplinkai, t.y. negrįžtamai suniokojo unikalų kalvotą reljefą bei kraštovaizdį (iškasė neigiamą reljefo formą, t.y. padarė karjerą), tuo aplinkai padarydami 622 324,21 Lt žalą. Nagrinėjamu atveju žala paskaičiuota būtent pagal Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 198 (Žin., 1995, Nr. 39-973).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalies nuostatomis, žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Bylos medžiaga patvirtina, kad karjero iškasimo darbus, dėl kurių padaryta ieškovo nurodyta žala gamtai, atliko būtent atsakovai. Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu principu, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo, atsakovai turi pareigą atsakyti už gamtai padarytą žalą ir visiškai nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso žemė, kurioje padaryti pažeidimai. Kadangi žala padaryta dviejų asmenų veiksmais, skolininkų pareiga atlyginti žalą preziumuojama kaip solidarioji (CK 6.6 str. 3 d.).

Atsakovo R. Č. prašyme nurodytos aplinkybės, kad jis augina keturis vaikus, gyvena iš neįgaliojo pensijos ir žmonos išmokų vaikams, nekilnojamojo turto šeima neturi, ieškinio dėl žalos priteisimo patenkinimui reikšmės neturi.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovų priteistinas žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d.). Taip pat iš atsakovų valstybei solidariai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų R. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) ir UAB „Čiuproma“, į.k. 300123461, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentui, į.k. 190742714, 622 324,21 Lt (šešis šimtus dvidešimt du tūkstančius tris šimtus dvidešimt keturis litus 21 ct) žalai atlyginti.

Priteisti solidariai iš atsakovų R. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) ir UAB „Čiuproma“, į.k. 300123461, 10223 Lt (dešimt tūkstančių du šimtus dvidešimt tris litus) žyminio mokesčio ir 32,02 Lt (trisdešimt du litus 2 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.