- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-04
- Bylos Nr.
- 1A-64/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Kažys, Elena Vainienė (pran.), Jonas Algimantas Venckus
- Nuteistasis
- V. D.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Iš V. D. priteista G. P. 2 892,42 Lt turtinei ir 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. D. nuteistas už tai, kad asmeninio konflikto metu, tyčia nužudė A. P., gimusį 1956-08-08, o būtent: jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2007 m. spalio 16 d., laikotarpyje nuo 18.00 val. iki 20.00 val., A. P. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, asmeninio konflikto metu, tyčia sudavė A. P. du smūgius dešinės rankos kumščiu į galvą, pastarajam nugriuvus ant grindų spardė batais apautomis kojomis į šonus, po ko paėmęs rankomis už nukentėjusiojo galvos ir kūno, trankė nukentėjusiojo galvą į grindis ir durų staktą, suoliuką, tuo nusikalstamos veikos metu tyčia sudavė mažiausiai 25 smūgius nukentėjusiajam į galvą, krūtinės ląstą, pilvą, sukeldamas fizinį skausmą bei padarydamas viršugalvio, viršutinės lūpos, apatinės lūpos, dešinio ausies kaušelio muštines žaizdas; daugybinius abipusius šonkaulių lūžimus, kairio plaučio, dešinio inksto plyšimus, nosies kaulų lūžimą, ūmų vidinį nukraujavimą, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų minkštaisiais dangalais; daugybinius kūno nubrozdinimus ir kraujosruvas, dėl ko A. P. vietoje nuo bukos krūtinės traumos su abipusiais šonkaulių lūžimais, kraujo plaučio, dešinio inksto plyšimais, ūmaus vidinio nukraujavimo, galvos smegenų pabrinkimo mirė, taip pastarąjį tyčia nužudė.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. D. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį pakeisti: kvalifikuoti jo veiksmus pagal BK 130 straipsnį ir paskirti jam švelnesnę bausmę, atleisti nuo jos vykdymo bei sumažinti civilinį ieškinį.
Apeliantas mano, kad jo veiksmai yra neteisingai kvalifikuoti ir jam paskirta neteisinga, per griežta, bausmė.
Apeliantas teigia, kad jis neturėjo tikslo nužudyti A. P. Jis važiavo pas jį ne muštis, o išsiaiškinti aplinkybių ir faktų dėl 2007 m. spalio mėnesį kaime pasklidusių gandų apie tai, kad A. P. išprievartavo jo žmoną. Jis manė, kad A. P. paneigs gandus arba atsiprašys ir pasiaiškins dėl savo blogo poelgio. Tačiau A. P. ne tik, kad nepaneigė gandų, tačiau juos patvirtino ir pasakė, kad taip elgsis ir ateityje bei įžeidžiamai, nepagarbiai kalbėjo apie jo žmoną, vadino ją necenzūriniais žodžiais. Jis nuo tokių A. P. veiksmų ir žodžiu labai susijaudino ir smogė jam smūgį į veidą. A. P. jam smogė atgal, dėl ko jis dar labiau susijaudino ir jie susimušė. Jis suduodamas smūgius A. P. iš dalies ir gynėsi. Jis neturėjo tikslo nužudyti A. P. ir jo mirties nenumatė. Jam išeinat iš namų A. P. dar buvo gyvas ir jis tik kitą dieną sužinojo, kad pastarasis mirė. Apeliantas mano, kad jo veiksmai turėtų būti kvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį, nes A. P. žodžiai ir veiksmai buvo labai įžeidžiantys, jo kalbos ir elgesys jam sukėlė labai stiprų psichoemocinį šoką, dėl ko jis labai susijaudino.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras- atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. D. apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistasis apeliaciniame skunde neneigdamas konflikto su A. P. ir kaltės dėl jo nužudymo, teigia kad smurtą vartojo ir nužudė A. P. labai susijaudinęs dėl jo įžeidžiančio poelgio ir žodžių, todėl prašo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį, paskirti švelnesnę bausmę ir nuo jos atleisti. Toks apelianto prašymas negali būti tenkinamas.
Kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismo išvados pripažįstant V. D. kaltu tyčia nužudžius A. P. yra pagrįstos surinktais įrodymais ir atitinka faktines bylos aplinkybes. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad V. D. vartodamas smurtą veikė neapibrėžta tyčia. Jo tyčia apėmė tiek kūno sužalojimų padarymą, tiek ir gyvybės atėmimą, apie savo veiksmų pasekmes jis negalvojo. Nustatęs neapibrėžtą tyčią, teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir V. D. veiką kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.
Apeliantas nurodo, kad nužudymą padarė būdamas labai susijaudinęs. Ši nuteistojo versija pirmos instancijos teisme buvo visapusiškai ištirta. Nuosprendyje teismas išsamiai išanalizavo įrodymus ir nustatytas aplinkybes ir padarė motyvuotą bei pagrįstą išvadą, kad V. D. veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 130 straipsnį. Apeliantas, skunde nesutikdamas su šia išvada, pakartoja savo parodymus dėl kurių pirmos instancijos teismas nuosprendyje yra pasisakęs, ir naujų aplinkybių, kurios galėtų pakeisti išvadą, nepateikia. Apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė, todėl laiko, kad pirmos instancijos teismas darydamas išvadą dėl V. D. veikos kvalifikavimo, nuteistojo versiją pagrįstai paneigė.
Apelianto prašymas švelninti bausmę ir nuo jos atleisti yra susietas su prašymu veiką kvalifikuoti pagal švelnesnį baudžiamąjį įstatymą. Kadangi kolegija atmeta prašymą perkvalifikuoti V. D. veiką pagal švelnesnį baudžiamąjį įstatymą, pastarieji prašymai taip pat netenkinami.
Apeliantas bausmės švelninimui pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, jokių argumentų nepateikė. Kolegija taip pat aplinkybių, kurios galėtų įtakoti paskirtos bausmės švelninimą, nenustatė. Kolegijos nuomone, V. D. paskirta bausmė nėra per griežta. Teismas skirdamas bausmę bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė.
Netenkinamas ir apelianto prašymas sumažinti priteistą civilinį ieškinį. Pats apeliantas nemotyvavo savo šio prašymo, kolegija gi nenustatė naujų aplinkybių, kurios leistų keisti pirmos instancijos teismo išvadas dėl civilinių ieškinių tenkinimo. Beje, teismas ieškinius tenkino iš dalies. Nustačius, kad nukentėjusiajam buvo valstybės išmokėta laidojimo pašalpa, ji buvo išskaičiuota ir pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos, dydžio. Iš dalies tenkintas ir nukentėjusiojo pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio dydis nuo 25000 lt buvo sumažintas iki 20000 lt. Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas įvertino ne tik padaryto nusikaltimo pasekmes, bet ir žalą padariusio asmens – nuteistojo, turtinę padėtį. Teismas nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, nepažeidė. Pagrindo dar kartą mažinti priteistos neturtinės žalos dydį kolegija nenustatė.
Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo nuosprendis paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. D. apeliacinį skundą atmesti.