- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-12
- Bylos Nr.
- e2-1721-236/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01335-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Araneum“, uždarosios akcinės bendrovės „BMK LEIDYKLA“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės Fitek LT
- Atsakovas
- akcinei bendrovei ,,Vilniaus šilumos tinklai“
- Kategorijos
- 2.6.38pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Araneum“ ir uždarosios akcinės bendrovės „BMK LEIDYKLA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 25 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Fitek LT ieškinį atsakovei akcinei bendrovei ,,Vilniaus šilumos tinklai“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei ,,Araneum“ ir uždarajai akcinei bendrovei „BMK LEIDYKLA“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB Fitek LT 2019-09-11 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“, prašydama:
1.1. pripažinti tarp atsakovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (perkančiojo subjekto) ir trečiųjų asmenų UAB „Araneum“ bei UAB „BMK LEIDYKLA“ 2019-03-14 sudarytą pirkimo sutartį Nr. SLIT-191 (toliau – ir pirkimo sutartis) negaliojančia;
1.2. įpareigoti atsakovę pateikti: 1) trečiųjų asmenų pasiūlymą atviro konkurso būdu vykdytame pirkime Nr. 415189 „Klientams teikiamų sąskaitų ir informacinių pranešimų spausdinimo ir siuntimo paslaugos“ (toliau – ir pirkimas) ir visą su juo susijusią informaciją, įskantant ir trečiųjų asmenų kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus (sutartis, užsakovų patvirtinimus ir kita); 2) tarp atsakovės ir trečiųjų asmenų vykusį susirašinėjimą Centrinės viešųjų pirkimų Informacinės sistemos (toliau – ir CVP IS) bei kitomis priemonėmis iki sutarties sudarymo; 3) sutarties vykdymo dokumentus, trečiųjų asmenų apmokėjimui pateiktas sąskaitas faktūras ir jų apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus bei atliktų darbų ataskaitas;
1.3. įpareigoti Viešųjų pirkimų tarnybą (toliau – ir VPT) pateikti išvadą byloje dėl perkančiojo subjekto (atsakovės) veiksmų teisėtumo;
1.4. priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė 2019-10-03 pateikė teismui tarp jos ir atsakovės 2019-09-30 sudarytą taikos sutartį ir prašymą ją patvirtinti.
3. Tretieji asmenys UAB „Araneum“ bei UAB „BMK LEIDYKLA“ pateikė nuomonę, kurioje prašė netvirtinti tarp ieškovės ir atsakovės 2019-09-30 sudarytos taikos sutarties. Nurodė, kad 2019-03-14 atsakovė su trečiaisiais asmenimis sudarė pirkimo sutartį, pagal kurią tretieji asmenys įsipareigojo teikti atsakovės klientams teikiamų sąskaitų ir informacinių pranešimų spausdinimo ir siuntimo paslaugas. Pagal pirkimo sutarties specialiosios dalies 7.1 punktą, praėjus metams laiko, numatyta galimybė pirkimo sutartį pratęsti dar vieneriems metams. Iš viso numatyta galimybė šią sutartį pratęsti dar 2 kartus. Tretieji asmenys pagrįstai tikėjosi pirkimo sutartį vykdyti ir paslaugas atsakovei teikti 3 metus, t. y. nuo 2019 m. kovo mėn. iki 2022 m. kovo mėn. Taikos sutarties 4 punkte ieškovė ir atsakovė susitarė, kad atsakovė įsipareigoja nepratęsti pirkimo sutarties galiojimo ir atsakovės bei trečiųjų asmenų sudaryta sutartis bus laikoma pasibaigusia vėliausiai po vienerių metų nuo pirkimo dokumentuose reikalaujamo sutarties įvykdymo užtikrinimo pateikimo, t. y. sutarties galiojimas vėliausiai baigsis 2020-03-27. Tokia taikos sutarties nuostata pažeidžia trečiųjų asmenų teisėtus lūkesčius ir interesus. Aptarta sutarties sąlyga pašalinis asmuo (ieškovė) įsiterpia į sutarties šalių (trečiųjų asmenų ir atsakovės) sutartinius įsipareigojimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2019-10-25 nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo ir patvirtino tarp ieškovės ir atsakovės 2019-09-30 sudarytą taikos sutartį, nutraukė civilinę bylą bei grąžino ieškovei 112,50 Eur žyminio mokesčio dalį.
5. Teismas, įvertinęs šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas, sprendė, kad pateiktos taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, taip pat nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių.
6. Teismas, spręsdamas dėl šalių sudarytos taikos sutarties 4 punkte numatytos sąlygos, kad taikos sutartimi atsakovė įsipareigoja nepratęsti pirkimo sutarties galiojimo ir pirkimo sutartis bus laikoma pasibaigusia vėliausiai po vienerių metų nuo pirkimo dokumentuose reikalaujamo pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo pateikimo (pirkimo sutarties specialiosios dalies 7.1 punktas), t. y. pirkimo sutarties galiojimas vėliausiai baigsis 2020-03-27, pažymėjo, kad pirkimo sutartyje: 1) numatyta, kad sutartis galioja vienerius metus ir gali būti pratęsta dar vieneriems metams. Galimas pratęsimų skaičius 2 kartai (7.1 punktas); 2) sutartis gali baigtis anksčiau, jei sutarties įgyvendinimo metu bus pasiekta pradinė sutarties vertė (7.2 punktas); 3) pačioje sutartyje nėra nustatyta sutarties pratęsimo tvarka, kas sudaro pagrindą teigti, kad dėl sutarties pratęsimo išimtinai spręsti gali užsakovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“; 4) sutarties galiojimo laikotarpiu užsakovė turi teisę koreguoti perkamų paslaugų apimtį, taip pat pirkti netipines paslaugas pagal techninėje specifikacijoje nustatytą tvarką, neviršijant sutartyje nurodytos paslaugų vertės (2.5 punktas); 5) vertinant sutarties sąlygas bei taikos sutarties sąlygas (atsakovės įsipareigojimą nepratęsti sutarties) nėra pagrindo sutikti su trečiųjų asmenų argumentais, kad taikos sutartimi yra pažeidžiami jų teisėti lūkesčiai, nes sutarties galiojimas buvo numatytas tik vieneriems metams, o vėliau tik įtvirtintas galimas pratęsimas (teismas jau aukščiau nurodė, kad dėl pratęsimo pagal sutarties sąlygas išimtinai gali spręsti užsakovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“); 6) taikos sutarties esmė – tarpusavio kompromisas, šalių pasiektas natūralaus derybinio proceso metu. Tokiame procese pasiekti susitarimai neturi faktų konstatuojamosios, o todėl - ir prejudicinės reikšmės, nes kompromisiniai susitarimai ne visada atspindi tikrąją situaciją. Teismo patvirtinta taikos sutartis turi reikšmę tik šios sutarties šalių subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t. y. turi teises ir pareigas nustatančią reikšmę. Be to, taikos sutarties 6 punkte šalys patvirtino, kad taikos sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesukuria ir nepanaikina trečiųjų asmenų teisių ir pareigų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Tretieji asmenys UAB „Araneum“ ir UAB „BMK LEIDYKLA“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019-10-25 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovės UAB Fitek LT ir atsakovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ prašymo dėl taikos sutarties tvirtinimo. Atskirajame skunde nurodyti šie argumentai:
15.1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į tai, kad tretieji asmenys prašė teismo taikos sutarties netvirtinti. Dėl pirkimo sutarties sudarymo, jos sąlygų pakeitimo ar nutraukimo sprendžia tik pačios pirkimo sutarties šalys, o ne tretieji asmenys, kaip kad šį klausimą išsprendė ieškovė, kuri nėra pirkimo sutarties šalimi.
15.2. Pirmosios instancijos teismas negalėjo patvirtinti šalių sudarytos taikos sutarties, kadangi taikos sutarties 4 punkte numatyta sąlyga šalys išsprendė pirkimo sutarties galiojimo klausimą taip pažeisdamos trečiųjų asmenų teisėtus lūkesčius ir interesus.
Atsiliepimas
2. Ieškovė UAB Fitek LT atsiliepime į trečiųjų asmenų atskirąjį skundą prašo jo netenkinti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:
16.1. Taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 2 dalis), atsakovė turi teisę taikos sutartimi nuspręsti nepratęsti pirkimo sutarties galiojimo, todėl teismas teisėtai ir pagrįstai patvirtino taikos sutartį ir nutraukė civilinę bylą.
16.2. Tretieji asmenys neturėjo ir negalėjo turėti teisėtų lūkesčių ar interesų, kad pirkimo sutartis galios trejus metus. Tuo tarpu teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai patvirtino tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą taikos sutartį ir nutraukė civilinę bylą.
3. Atsakovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atsiliepime į trečiųjų asmenų atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi argumentai:
17.1. Tiek pirkimo sutarties sudarymo sąlygose, tiek ir pirkimo sutartyje yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad pirkimo sutartis galioja vienerius metus, t. y. joks viešojo pirkimo dėl sutarties sudarymo dalyvis negalėjo turėti lūkesčių paslaugas pagal pirkimo sutartį teikti trejus metus, kadangi netgi pati atsakovė, organizuodama viešąjį pirkimą, negalėjo to prognozuoti, atitinkamai įtvirtindama pirkimo sutartyje sąlygą dėl jos galiojimo vienerius metus bei galimybę ją pratęsti 2 kartus po vienerius metus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
4. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
5. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ginčo klausimo esmės
6. Atskirajame skunde teigiama, kad nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo ir taikos sutartis pažeidžia apeliančių teises ir teisėtus interesus, nes nutartyje ir taikos sutartyje, kurios šalimis nėra apeliantės, sprendžiama dėl jų teisių ir pareigų, t. y. dėl apeliančių ir atsakovės sudarytos pirkimo sutarties galiojimo. Apeliantės mano, kad teismas turėjo netvirtinti taikos sutarties.
7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliančių nurodomos aplinkybės, jog taikos sutartimi išsprendžiamas pirkimo sutarties galiojimo klausimas, nesudaro pagrindo teigti, jog patvirtinus taikos sutartį tarp trečiųjų asmenų ir atsakovės, taikos sutartimi ar nutartimi yra sprendžiama dėl apeliančių teisių ir pareigų, susijusių su pirkimo sutarties galiojimu, kadangi pirkimo sutarties galiojimo terminas yra vieneri metai (pirkimo sutarties 7.1 punktas), aplinkybė, kad pirkimo sutartyje taip pat yra numatyta ir galimybė šią sutartį pratęsti nereiškia, kad atsakovė iš karto / savaime sutiko dėl pirkimo sutarties maksimalaus pratęsimo ateityje.
8. Sutarčių teisėje galioja sutarties uždarumo principas, reiškiantis, kad sutartis sukuria teises ir pareigas tik ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Sutarties uždarumo principo išimtys – įstatyme nustatyti atvejai, kai sutartis turi įtakos trečiųjų asmenų, ne tik jos šalių, teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015). Nagrinėjamu atveju ginčo pirkimo sutartis yra paslaugų teikimo sutartis, o paslaugų sutarčių reglamentavimas nenumato sutarties uždarumo principo išimčių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.716-6.724 straipsniai). Šiuo atveju tiek pirkimo sutartis, tiek teismo patvirtinta taikos sutartis turi tik jų šalims galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad ginčo pirkimo sutartis sudaryta viešojo pirkimo pagrindu. Taikos sutartimi ieškovė ir atsakovė nors ir susitarė, kad pirkimo sutartis galios joje numatytą vienerių metų laikotarpį ir nebus pratęsiama, tačiau tai nereiškia, kad toliau pirkimo sutartis bus vykdoma su ieškove. Po vienerių metų atitinkamai dėl tų pačių paslaugų (klientams teikiamų sąskaitų ir informacinių pranešimų spausdinimo ir siuntimo) esant poreikiui privalės būti rengiamas viešasis pirkimas, kaip ir ginčo atveju, kurio pagrindu su tiekėju (ar tiekėjų grupe), pasiūliusiu ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, atitinkantį pirkimo sąlygas, bus sudaroma nauja pirkimo sutartis (Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – ir PAVETPPSPSĮ) 4 straipsnis). Šiuo atveju tokiame pirkime galės lygiomis galimybėmis dalyvauti ir apeliantės.
9. Pirmosios instancijos teismui patvirtinus taikos sutartį, išspręstas ginčas, kilęs tarp ieškovės ir atsakovės, dėl atsakovės veiksmų pirkimo procedūrų metu, dėl ko ieškovė reiškė reikalavimą pirkimo sutartį pripažinti negaliojančia. Šiuo atveju nei taikos sutartimi, nei skundžiama nutartimi nėra sprendžiama dėl apeliančių teisių ir pareigų, susijusių su paslaugų vykdymu ar pirkimo sutarties sąlygų pakeitimu. Ieškovė ir atsakovė taikos sutartimi turėjo teisę susitarti, kad pirkimo sutartis nebūtų pratęsiama. Apeliantės netinkamai ir neteisingai aiškina taikos sutarties turinį bei kvalifikuoja taikos sutartimi sukuriamus teisinius santykius. Šiuo atveju pirkimo sutarties 7.1 punkte numatyta atsakovės teisė vienašališkai apsispręsti pratęsti šios sutarties galiojimą ar ne, t. y. atsakovė turi laisvę ir teisę nuspręsti, ar ji nori pratęsti pirkimo sutarties galiojimą, ar ne. Ši teisė negali būti ribojama nei kitos pirkimo sutarties šalies – apeliančių – nei teismo. Aplinkybė, kad atsakovė nusprendė nesinaudoti teise pratęsti pirkimo sutarties galiojimo savaime nereiškia, kad taip buvo pažeistos apeliančių teisės ar teisėti interesai ar lūkesčiai. Šiuo atveju taikos sutartimi atsakovė išreiškė valią nepratęsti pirkimo sutarties galiojimo.
10. CPK 42 straipsnio 2 dalis, be kita ko, nustato, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas taikos sutartį, įvertino ne tik šios sutarties sąlygas, tačiau atsižvelgė ir į apeliančių pateiktą nuomonę, nurodydamas, kad taikos sutarties nuostatos nepažeidžia jų teisėtų lūkesčių ir interesų, nes sutarties galiojimo terminas – vieneri metai. Be to, sutartis gali baigtis ir anksčiau, jei pirkimo sutarties įgyvendinimo metu bus pasiekta pradinė pirkimo sutarties vertė (pirkimo sutarties 7.2 punktas). Šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantės negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, kad pirkimo sutartis galios trejus metus, kadangi sutarties galiojimo terminas ne tik siejamas su konkrečiu jos galiojimo terminu – vieneriais metais, tačiau ir pirkimo sutarties verte.
Dėl bylos baigties
11. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukė, kadangi apeliančių teisėms ir pareigoms patvirtinta taikos sutartis įtakos nedaro. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro prielaidų panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
12. Apeliacinis teismas, vadovaudamasis CPK 93, 98 straipsniais, sprendžia, kad apeliantėms (tretiesiems asmenims) bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.
13. Ieškovė ir atsakovė nepateikė į bylą įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl joms bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos (CPK 93,98 straipsniai).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 338 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.