Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Margaritos Stambrauskaitės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),dalyvaujant pareiškėjo atstovei adv. Irinai Beleškienei, atsakovo atstovei Aušrai Suginaitei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Juozapui Adomaičiui,viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjoRUAB „Molesta“ skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmusatsakovuiValstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys 2-oji metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „Kernavė“ (665-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „Kernavė“), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2014 m. gruodžio 1 d. gautas RUAB „Molesta“ (toliau – pareiškėjas) skundas, pasirašytas advokatės, kuriame prašoma panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 2D-16617 „Dėl statinių (duomenys neskelbtini)“ ir įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) išnagrinėti UAB „Molesta“ 2014 m. rugsėjo 12 d. prašymą (t. 1, b.l. 1-5).

Skunde paaiškina, kad pareiškėjui priklausantys žemės sklypai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), toliau – žemės sklypai) ribojasi su valstybiniais žemės sklypais, kuriuose yra pastatyti metaliniai garažai, priklausantys garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Kernavė“ nariams. Metaliniai garažai pastatyti valstybinėje žemėje, bet ant pareiškėjo sklypo ribos, taip pat ant detaliajame plane (patvirtintas 2012 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. I-405) suprojektuotų kelių bei įvažiavimų į UAB „Molesta“ priklausančius žemės sklypus.

2014 m. rugsėjo 12 d. pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją, nurodė, kad gretimuose sklypuose yra metaliniai garažai, nors garažų savininkai neturi jokio teisėto pagrindo naudotis žeme. Pareiškėjas nurodė, kad garažai stovi arčiau nei 3 m nuo pareiškėjo sklypo ribos, tuo pažeidžiami Statybos įstatyme ir STR 1.07.01:2010 nustatyti reikalavimai, nustatytistatinių atstumams nuo sklypo ribos. Buvo nurodytos ir kitos aplinkybės, kurios pareiškėjo nuomone lemia laikinų statinių neteisėtumą (dėl kraštovaizdžio ir kt.). Pareiškėjas prašė nedelsiant imtis visų veiksmų, kad šalia pareiškėjo žemės sklypų valstybinės žemės sklype neteisėtai esantys statiniai, būtų demontuoti/nugriauti, iškelti nuo sklypų ribos, o asmenys, kurie atsakingi už neteisėtų statinių pastatymą būtų nubausti.

2014 m. spalio 27 d. Inspekcija priėmė sprendimą nenagrinėti pareiškėjo reikalavimų, motyvavo, jog statybos darbai atlikti seniau nei prieš 10 metų, rėmėsi Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių 41.17 punktu.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė skundo netenkinti.

Teismo posėdyje atstovas su skundu nesutiko, teigė, kad dokumentai patvirtina, jog garažai pastatyti teisėtai, žemės sklypas suteiktas teisėtai.

Skundas netenkinamas.

Ginčas yra dėl to, ar viešojo administravimo subjektas – Inspekcija – tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 12 d. prašymą „Dėl statinių (duomenys neskelbtini)“, adresuotą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Inspekcijai (t. 1, b.l. 9-10), pateikdama pareiškėjui 2014 m. spalio 27 d. sprendimą dėl prašymo Nr. 2D-16617 (t. 1, b.l. 6). Skundžiamas teismui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritrorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014 m. spalio 27 d. raštas, kuriuo atsakoma į pareiškėjoprašymą (skundą), nurodoma, kad prašymas nenagrinėjamas. Atsakyme nurodoma, kad skundai ir prašymai nagrinėjami vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsniu ir Asmenų prašymų, skundų (pranešimų) nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Inspekcijoje taisyklėmis (patvirtintos Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5) (toliau – ir Taisyklės).

Kitoje rašto pastraipoje nurodyta, kad siekiant objektyviai išnagrinėti pareiškėjo prašymuose nurodytas aplinkybes, Skyrius gavo informaciją iš 2-osios metalinių garažų bendrijos „Kernavė“, t.y. buvo pateiktas 1981 m. sausio 23 d. Vilniaus miesto DŽDT vykdomojo komiteto sprendimas „Dėl sklypo skyrimo įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms“ metalinių garažų aikštelių įrengimui, nurodyta, kad naujai pastatytų statinių bendrijos teritorijoje nėra.

Rašte nurodyta, kad Taisyklių 41 punkte nurodyti skundų ir pranešimų nenagrinėjimo atvejai, 41.17 p. nurodyta, kad pranešimas dėl statybos neturint Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyto statybą leidžiančio dokumento (t.y. valstybės tarnautojo pritarimo statinio projektui kai jis yra privalomas) nenagrinėjamas, jeigu statybos darbai atlikti seniau kaip prieš 10 metų. Informuojama, kad atsižvelgiant į išdėstytas rašte aplinkybes, Skyrius nenagrinėja pareiškėjo prašyme išvardintų statinių statybos teisėtumo.

Nagrinėtas pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 12 d. prašymas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Inspekcijai ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Vilniaus miesto skyriui (t. 1, b.l. 9-10), kuriame nurodoma ir skunde teismui nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjui priklausantys žemės sklypai ribojasi su valstybiniais žemės sklypais, kuriuose,yra neteisėtai pastatyti metaliniai garažai, priklausantys tretiesiems asmenims. Paaiškinama, kad metaliniai garažai stovi toje vietoje, kurioje patvirtintame detaliajame plane suprojektuoti keliai bei įvažiavimai, kurie turi užtikrinti patekimą į RUAB „Molesta“ priklausančius žemės sklypus. Šiame prašyme Inspekcijai pareiškėjas rėmėsi Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 punktu ir akcentavo, jog metaliniai garažai yra laikini ir nesudėtingi statiniai, jų naudojimo terminas yra pasibaigęs, jie neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, jų eksploatavimui ir naudojimui nėra suteikta teisė į žemės sklypą, kuriame yra metaliniai garažai.Pareiškėjas remiasi Statybos įstatymu bei STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ ir teigia, kad šie teisės aktai numato reikalavimą statyti statinį (tame tarpe ir laikiną bei nesudėtingą) ne arčiau kaip 3 m atstumu nuo besiribojančio žemės sklypo ribos, šis reikalavimas pažeidžiamas. Nurodoma, kad dėl esamos situacijos RUAB „Molesta“ negali tinkamai įgyvendinti savo teisių ir naudotis jai priklausančiais sklypais bei juose vykdyti veiklą ir įgyvendinti statytojo teises, dėl to patiria didelę žalą. Šiame prašyme nebuvo jokių motyvų nei dėl kraštovaizdžio, nei dėl gretimų sklypų vertės sumažėjimo, nei dėl miesto interesų pažeidimo, ką jau papildomai pareiškėjas nurodė skunde teismui. Todėl šie argumentai teismo nevertinami, nes teismas sprendžia ginčą tik dėl pareiškėjo prašymo Inspekcijai ir atsisakymo jį nagrinėti.

Prašyme nebuvo nurodyta, kokie dokumentai buvo pridėti prie šio prašymo. To nenurodė ir atsakovas. Todėl daroma išvada, kad pareiškėjas su šiuo prašymu inspekcijai nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų metalinių garažų valstybinėje žemėje pastatymo neteisėtumą, kas reiškia, jog prašė inspekcijos patikrinti garažų statybos teisėtumą ir, preziumuodamas, kad garažai pastatyti neteisėtai, prašė imtis priemonių, kad jie būtų nukelti.

Ginčo santykius iš esmės reglamentuoja Teritorijų palanavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (toliau – Įstatymas), jo pagrindu priimti kiti teisės aktai, o taip pat ir Viešojo administravimo įstatymas (VAĮ).

Įstatymo trečiajame skirsnyje reglamentuojama statybos valstybinė priežiūra. Iš esmės pareiškėjas skundėsi dėl neteisėtai pastatytų laikinųjų statinių, dėl to, kad jie pastatyti pažeidžiant patvirtinto detaliojo plano sprendinius ir prašė imtis priemonių, kad tokie statiniai būtų nukelti, bet ne iš pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, o iš besiribojančio valstybinio žemės sklypo, pareiškėjas buvo nurodęs, kad tuo sklypu garažų bendrovė naudojasi neturėdama teisėto pagrindo. Įstatymo 8 straipsnis reglamentuoja statybos valstybinės priežiūros institucijos atliekamas funkcijas. Nustatyta, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija.Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta statybos valstybinės priežiūros apimtis. Tačiau šiuo atvju buvo prašoma retrospektyviai įvertinti laikinųjų statinių – metalinių garažų – pastatymo teisėtumą. Asmenų prašymų nagrinėjimą reglamentuoja Įstatymo 25 straipsnis, kuris leidžia teikti skundus ir pranešimus ir dėl jau pastatytų statinių.

Bylos duomenimis yra nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme vyko ginčas pagal ieškovo UAB „Molesta“ ieškinį atsakovams 2-ajai metalinių garažų bendrijai „Kernavė“, 665-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Kernavė“ bei 253 fiziniams asmenims dėl metalinių garažų nukėlimo (civilinė byla Nr. 2-499-110/2008), kurioje 2008 m. birželio 2 d. priimtas sprendimas (b.l. 24-32), sprendimas įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui priėmus 2009 m. vasario 27 d. nutartį (civilinė byla Nr. 2A-238, 2009 m.) ir šioje nutartyje teismas konstatavo, kad Bendrijos nariams priklausantys metaliniai garažai priskiriami laikiniems statiniams. Ši išvada turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai ta prasme, kad pareiškėjo RUAB „Molesta“ atstovė teisme nepagrįstai aiškino, kad Inspekcija nenustatė, ar metalinių garažų statybai buvo išduoti statybos leidimai, ar priimtas/nepriimtas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, o tuo pačiu pareiškėjo atstovė nepagrįstai teigia, kad Inspekcija nenustatė, ar praėjo daugiau kaip 10 metų nuo šių statinių pastatymo momento. Minėtais teismų sprendimais yra konstatuota, kad nurodyti statybą leidžiantys dokumentai metaliniams garažams nebuvo reikalingi (tame tarpe pagal STR 1.01.07:2002), todėl jų egzistavimas neįmanomas ir pagal jų nebuvimą negalima spręsti apie metalinių garažų, priklausančių Bendrijos nariams, pastatymo datą. Bendrija nors ir teigia, kad metaliniai garažai nėra laikini statiniai, tačiau šis teiginys neįrodytas pirmiau paminėtų dokumentų egzistavimu (statybos leidimų, priėmimo naudoti aktų ar pritarimų projektams Bendrijos nariai nepateikė). Šie trečiojo suinteresuoto asmens pareiškimai yra paneigti minėtais teismų sprendimais. Kita vertus, Bendrija neteigia, kad UAB „Molesta“ žemės sklype buvo kokie nors kitokie metaliniai garažai nei valstybiniame žemės sklype esantys metaliniai garažai dėl kurių nagrinėjamas šis ginčas. Todėl laikoma, kad pareiškėjas Inspekcijai teikė prašymą taip pat dėl laikinų statinių nukėlimui reikalingų veiksmų atlikimo, kaip ir ginče, nagrinėtame nurodytoje civilinėje byloje, tik jau iš valstybei priklausančio žemės sklypo.

Inspekcijos teisės statybos valstybinės priežiūros srityje yra nurodytos įstatymo 23 straipsnyje. Inspekcija pasinaudojo teise pareikalauti iš Bendrijos informacijos ir dokumentų, susijusių su statyba, dėl kurios teisėtumo gavo pareiškėjo prašymą. Jokių įrodymų apie metalinių garažų statybos neteisėtumą pareiškėjas neteikė, nors tai įpareigoja Įstatymo 25 straipsnio 1 dalis,o kaip paaiškėjo iš prašymo nagrinėjimo eigos, jų neturėjo ir Inspekcija. Inspekcija atsakyme pareiškėjui rėmėsi Įstatymo 25 straipsniu, kadangi nurodė Inspekcijos viršininko patvirtintas taisykles, reiškia, kad rėmėsi Įstatymo 25 straipsnio 9 dalimi.Inspekcija rėmėsi Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintų Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir ststaybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių (Taisyklės) 41.17 p., kuriame pasakyta, kad skundai ir prašymai nenagrinėjami dėl statybos neturint Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodyto statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, tačiau pažeidus esminius statinio projekto sprendinius - jei skunde ar pranešime nurodoma, kad statybos darbai atlikti seniau kaip prie 10 metų. Skunde Inspekcijai (t.y. prašyme) to nebuvo nurodyta. Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje išvardinami statybą leidžiantys dokumentai, 4 punkte nurodyta, kad kitais negu 1 dalies 1-3 punktuose nurodytais atvejais – statybą leidžiantis dokumentas yra rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4-13 punktuose nurodytam statinio projektui (kai jis yra privalomas).23 straipsnio 1 dalies 4 punktu skundžiamame sprendime Inspekcija ir rėmėsi. Statybos įstatymo 20 straipsnyje reglamentuojamas statinio projekto rengimas. Minėta, kad teismų sprendimais onstatuota, jog metaliniai garažai yra laikini statiniai. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 27 d. nutartyje nurodyta, kad metalinių garažų statybą reglamentavo STR (Statybos techninis reglamentas) 1.01.07:2002, kuris buvo pakeistas 2007 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. DI-420, kuriame nurodyta, kad tokiems statiniams nereikalingas statinio projektas. Todėl daroma išvada, kad Inspekcija nepagrįstai pareiškėjui pateiktame atsakyme nurodė Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

Taisyklių, kuriomis vadovavosi atsakovas, 41.17 p. taikomas sprendžiant klausimus, reguliuojamus Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose. Tačiau atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjo prašymas iš esmės buvo susijęs su Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymu, kuriame pasakyta, kad tais atvejais, kai šios dalies 1-4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų ar valdytojų sutikimus – šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai yra statybą leidžiantys dokumentai. Tokia išvada daroma todėl, kad teismas jau konstatavo, jog metaliniai garažai yra laikini statiniai ir jiems statybos leidmas, o vėliau ir priėmimo naudoti aktas, nėra privalomi, neprivalomas ir statinio projektas, jiems tokiu atveju išlieka vienintelis statybą leidžiantis dokumentas, nurodytas Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Be to, skundžiamo rašto priėmimo metu galiojusio Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienerius metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ir viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos; šios nuostatos netaikomos statybos valstybinėje žemėje atvejais, taip pat kai rašytinį sutikimą privaloma gauti iš valstybinės žemės patikėtinio. Daroma išvada, kad šios normos išimtis taikoma tik žemės savininkui – valstybei, o ne privatiems gretimų žemės sklypų savininkams. Nepaisant to, jiems išlieka teisė kreiptis dėl pažeidimų į žemės savininką – valstybę, ką pareiškėjas ir padarė teikdamas bendrą prašymą NŽT, Vilniaus miesto savivaldybei ir Inspekcijai.

Inspekcija, pareikalaudama iš Bendrijos dokumentų, iš esmės pareiškėjo prašymą pradėjo nagrinėti. Inspekcijai buvo pateikti Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1981 m. sausio 23 d. sprendimas Nr. 25 (t. 1, b.l. 167) „Dėl sklypų skyrimo įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms“, kuriame pasakyta, kad skiriami sklypai metalinių garažų aikštelėms įrengti, tame tarpe (duomenys neskelbtini) apie 0,3 ha. Šis sprendimas dar buvo papildytas1983 m. birželio 24 d. sprendimu Nr. 256 (t. 1, b.l. 168, nors data neįskaitoma, tačiau data nurodyta Vilniaus miesto I apylinkės teismo 2008 m. birželio 2 d. sprendime minėtoje civilinėje byloje (t. 1, b.l. 26)), šiuo sprendimu žemės sklypas skirtas ir adresu (duomenys neskelbtini). Iš skundžiamo atsakymo pareiškėjams matyti, kad pagal šiuos sprendimus padaryta išvada, jog garažai pastatyti gavus valstybinės žemės savininko sutikimą ir anksčiau nei prieš 10 metų. Tai, kad pareiškėjo prašymas buvo pradėtas nagrinėti, patvirtina ir atsakyme esantis nurodymas, kad naujai pastatytų statinių bendrijos teritorijoje nėra. Tai reiškia, kad ši aplinkybė turėjo būti patikrinta. Pareiškėjas neneigė, kad naujai pastatytų statinių Bendrijos teritorijoje, esančioje šalia jų sklypo, nėra, neįrodinėjo, kad tokių statinių, kurie pastatyti mažiau nei prieš 10 metų, yra, reiškia, su šia atsakymo išvada sutiko.

Minėtoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodoma, kad žemės sklypai laikinai buvo išnuomoti Bendrijai 1996 m. vasario 21 d. Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi Nr. 1, išnuomota 10373 kv.m. žemės ploto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto valdybos 2000 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. 1243 V „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir dydžio nustatymo“ nuspręsta Bendrijai laikinai išnuomoti 10373 kv.m. dydžio žemės sklypą. Bendros kompetencijos teismai, sprendžiant ginčą pagal UAB „Molesta“ ieškinį Bendrijai, niekur nepasisakė, kad kokie nors metaliniai garažai, priklausantys Bendrijos nariams, dar būtų statomi. Niekas nenuginčijo bendros kompetencijos teismuose Bendrijos pateiktų teiginių, kad aikštelė metaliniams garažams buvo įrengta 1981 – 1982 metais (t. 1, b.l.26), bei to, kad Nepriklausomybės metais metaliniai garažai jau buvo įrengti, tik buvo siekiama juos įteisinti (ten pat). Jeigu 2000 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. 1243V žemė, kad ir laikinai, buvo išnuomota Bendrijai, teismas daro išvadą, kad vėliausiai nurodyta data laikinieji statiniai – metaliniai garažai – buvo pastatyti ir valstybinės žemės savininko patikėtinis (Vlniaus miesto valdyba) jų eksploatavimui išnuomojo žemės sklypą.

Esant tokiai faktinei situacijai, daroma išvada, kad Inspekcija, turėjo vadovautis Taisyklių 42.8.4 punktu ir nutraukti pareiškėjo prašymo nagrinėjimą, nes paaiškėjo, kad statybos darbai atlikti seniau kaip prieš 10 metų. Nurodyta aplinkybė paaiškėjo pradėjus nagrinėti pareiškėjo prašymą, ji nebuvo aiški iš paties prašymo ar jo priedų turinio.

Nors teisės norma ir nurodyta neteisingai, daroma išvada, kad panaikinus skundžiamą Inspekcijos sprendimą, pareiškėjo teisės ir teisėti interesai nebūtų apginti. Iš esmės atsakovas pradėjo prašymo nagrinėjimą ir jį nutraukė, nustatęs, kad statybos darbai atlikti seniau kaip prieš 10 metų. Ši faktinė aplinkybė pasitvirtino ir teismui išnagrinėjus bylą bei gavus papildomai informacijos iš minėtos civilinės bylos teismų sprendimų. Todėl Inspekcija pareiškėjui nurodė tik netinkamą skundo nenagrinėjimo teisinį pagrindą, kuris neatitiko pačios Inspekcijos atliktų veiksmų, tačiau šis pažeidimas neturi esminės įtakos dėl ko priimtas sprendimas turėtų būti pripažintas neteisėtu. Įstatymo 25 straipsnio 9 dalis suteikia teisę Inspekcijai nustatyti skundų ar pranešimų dėl pažeidimų teritorijų planavimo srityje nagrinėjimo tvarką, atvejus, kai šie skundai ar pranešimai nenagrinėjami arba jų nagrinėjimas nutraukiamas. Tuo pagrindu ir patvirtintos Taisyklės, kurių 41 punktas numato skundų ir pranešimų nenagrinėjimo atvejus, o 42 punktas numato skundų ir pranešimų nagrinėjimo nutraukimo atvejus, kas turėjo būti taikoma nagrinėjamu atveju, tačiau abu šie punktai reiškia, kad skundas ar pranešimas nenagrinėjamas. Todėl ir nutraukus prašymo nagrinėjimą, kam pagrindas buvo Inspekcijos nustatytas, pareiškėjo skundas lieka nenagrinėtas.

Bet kuriuo atveju, Inspekcija esamoje situacijoje negali duoti privalomų nurodymų ir įpareigoti Bendrijos narius nugriauti statinius (tai atlikti gali įpareigoti tik teismas), nes negali dėl senaties tikrinti jų pastatymo teisėtumo, o dėl senaties taikymo neturi pagrindo ir nustatinėti ar bausti kaltus asmenis, todėl pareiškėjo reikalavimas Inspekcijai, išdėstytas 2014 m. rugsėjo 12 d. prašyme, pagrįstai nebuvo tenkinamas, t.y. pagrįstai jo nagrinėjimas buvo nutrauktas ir prašymas paliktas nenagrinėtas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą, o taip pat nėra pagrindo ir tenkinti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Inspekciją išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 12 d. prašymą.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio1 punktu, 127, 129 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo RUAB „Molesta“ skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.